Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
George Orwell PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. S.   
Pereitais metais Amerikoj išėjo George Orwell knyga pavadinta "1984", kurios buvo išpirkta ketvirtis milijono egzempliorių. Tai yra fantazija gyvenimo, kuris turėtų būti apie 1984 metus totalitarinėj valstybėj, šis nedidelis romanas visai nesukelia minties, kad dabarties santvarka būtinai veda į tą 1984 metų padėtį. Jis tikriau yra satyra totalitarines santvarkos, kuri kai kur jau įsigalėjusi šiandien ir vienokiu ar kitokiu būdu gali išsiplėsti toliau ir dar pasidaryti radikalesnė. Svarbiausias šios knygos veikėjas — Winston, vienos Londono valstybinės įstaigos tarnautojas. (Londonas čia nuskuręs vienos iš trijų pasaulinių supervalstybių — Okeanijos pakraščio miestas; po šios dar yra dvi kitos tokios valstybės — Eurazija ir Rytų Azija; visos jos veda tarp savęs nepaliaudamos šaltą ir karštą karą).

Winstonas yra vienas iš saujeles tų, kuriuose dar liko kai kurių atsiminimų iš praeities, kada dar buvę kitaip, ir kurie dar spiriasi prieš visa užliejančią partijos propagandą. Toj žiaurioj nykumoj, kur kiekvienas, išskiriant pačius žemuosius niekingus plebėjus, įkyriausiai kiekvieną sekundę valdžios agentų sekamas (telescreen — aparatai, kurie kiekvieną girdi ir mato, pastatyti visur gyvenamuose butuose ir gatvėse), jis ieško sau bendraminčių. Jo likimą nulemia draugystė su viena mergina. Jų santykiai vaizduojami labai natūralistiškai, tur būt, kad taip tinka tokiems nužmogintiems vergams. Beieškodamas toliau draugų sąjungai prieš Didįjį Brolį (tą didįjį diktatorių), jis pakliūva į tykojančių išdavikų ir sykiu valdžios rankas; čia iš karto jo nenužudo, bet dar stengiasi "atversti" arba sunaikinti jo dvasią kankinimu ir sykiu įtikinimu. Kankinamas jis dar išduoda savo draugę. Valstybė siekia valdyti ligi slapčiausių žmogaus minčių. Kas tiesa ar netiesa, viską nustato propaganda. Tam sukurta nauja, suprastinta ir sumechaninta kalba ("Newspeak").

Apysaka tokia tamsi ir šiurpi, juo labiau, kad nėra negalima jai kada nors realizuotis. Gyvenimas už Geležinės Uždangos šiandien, sakyčiau, tik kokia pora kartų šviesesnis. Atrodo, kad dėl šitokio temos aktualumo ši knyga čia turėjo, palyginti, didelį pasisekimą. Tema, idėjos ir nuotaika primena Arthur Koestler ("Darkness at Noon"), bet sakoma, kad autoriui rašant daugiausia įtakos turėjo šiandien jau pamiršto rusų rašytojo Eugenijaus žamiatino fantazija apie totalitarinę valstybę, pavadinta "Mes" ir išėjus dar 1923 m. George Orwell čio sudėjo ne tik savo niūrią pesimistišką nuotaiką, kuri vyravo jo gyvenime, ypač paskesnių laiku (mirė džiova š. m. sausio vidury), bet ir aštrią politinę kritiką ir karčius gyvenimo patyrimus.

George Orwell (tikroji pavarde Eric Blair) buvo škotų kilmes, gimė Indijoj 1903 m., mokėsi garsioj Eton kolegijoj, paskui 5 metus tarnavo policijos įstaigoj Burmoj. Pasipiktinęs britų valdžia, sunkiai pakeldamas Indijos klimatą ir norėdamas pradėti rašyti, grįžo į Europą. Iš pradžių nerado savo raštams leidėjų, todėl ėmėsi bet kokio darbo.

Paryžiuje vertėsi   pamokomis ir mazgojo indus restoranuose. Ispanijos civiliniam kare jis kovojo respublikos vyriausybės pusėj ir buvo sunkiai sužeistas. "Ką aš mačiau Ispanijoj ir vėliau ką patyriau apie slaptus kairių politinių partijų darbus, man sukėlė pasibaisėjimą politika", rašo jis. Tada jis apsipažino ir su komunistiniu totalitarizmu, kurio, nors būdamas socialistas, taip nekenčia. Propaganda didžiausia dabarties ir ateities pabaisa. Ir būdamas socialistas, jis neturi būdingo savo ideologijos žmonėms pasitikėjimo, savęs iškėlimo ir optimizmo. Jis atviras, tiesus ir aštrus komunistams, fašistams ir saviesiems, jam labai įprastas pesimizmas ir individualizmas. Sako, jis mėgsta anglišką alų, prancūzų vyną, židinio šilumą, žvakės šviesą ir patogias kėdes, neapkentė Londono gyvenimo, konservuoto maisto, modernių baldų, de-generuoto meno ir dvokiančių ortodoksijų, kaip komunizmas ir astrologija.

Politika ir technika pasidarė visai nepakeliamos jo individualizmui. Po savo vargo ir klaidžiojimų, išsikovojęs sau pripažinimą literatūroj, jis apsigyveno nuošaliam ūky vienoj Škotijos saloj. Sakoma, jis nebus greitai užmirštas, nors niekas nelaiko jo dideliu romanistu: šių dienų skaitytojus jis veikia ne savo estetinėmis vertybėmis, bet politinės kritikos galia ir laisvumu, minčių originalumu, rūpesčiu apginti individualybę nuo sunaikinimo. Jo visada mėgiami rašytojai buvo Shakespeare, Swift, Dickens, Fielding, Zola, Flaubert, o iš naujausių — James Joyce, T. S. Eliot, D. H. Lawrence; daugiausia įtakos turėjo Somerset Mau-gltam.

Be žinomiausios čia jo knygos, kuri paminėta pradžioj, turi būti pažymėtos dar kitos. Tai "Animal Farm" (1946), aštri sovietinės tvarkos satyra, dar ir šiandien nepralenktas stalinizmo niekšybių vaizdavimas. "Down and Out in Paris and London", kaip jau matyti, aprašo jo vargo dienas Paryžiuj ir Londone, aprašo su dideliu nuoširdumu. "Burmese Days", kai kuriais atžvilgiais geriausias jo romanas, yra spalvingas pasakojimas iš Burmos. Pagaliau "Coming up for Air", pasirodęs čia neseniai. Labiausiai Amerikoj žinomi yra '1984" ir "Animal Farm".
B. S.

— Dienraštis DRAUGAS paskelbė konkursą parašyti novelei — vaizdeliui. Sprendėjų komisiją sudaro: J. Augustaitytė-Vaičiūnienė, J. Daudž-vardienė, Ben. Babrauskas, St. Pieža ir redaktorius Dr. Kun. J. Prunskis.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai