|
|
• Dail. Telesforas Valius baigė Vytauto Didžiojo portretą, kuris bus atskirai išleistas. Dailininkas pakviestas dalyvauti Kanados apžvalginėje meno parodoje.
• Dai. P. Puzinas, gyvenąs Los Angeles, gavo miesto komisijos skiriamą medalį "Popular Award-Painting 6th Annual Exibit, City of Los Angeles 1950". Tokį medalį kasmet teduoda tik vieną. Dailininkas artimiausioje ateityje dalyvauja net keturiose parodose.
• Dail. Tamošaičių studija perkelta į lietuvišką kaimą R. R. 1. Kingston, Ont. Studijoje veikia audimo, metalo ir odos skyriai.
• Dail. J. Pautienius vasario 24— 25 d Cicero, 111., surengė savo darbų parodą, kurioje buvo išstatyta 30 5v" irių kūrinių.
• Dail. Antanas Melnikas ir jo žmona Glorija Detroite sausio 28 — vasario 25 d. surengė savo darbų paroda. Buvo išstatyta tapybos ir skulptūros (žmonos) kūriniai. Dailininkas mokslus baigė Romoje, kur praeitų metų pavasarį taip pat turėjo savo parodą.
• Simo Velbasio baleto studija pirma kartą viešai pasirodė Chicagoje vasario 3 d., duodama baleto koncertą.
o Baletmeisteris E. Bandzevičius dirba Larymorre, Texas, baleto mokykloje kaip instruktorius.
• Lietuvių Dramos Teatras Kanadoje vasario 3 d. dalyvavo spaudos baliuje, kur suvaidino A. Gustaičio komediją — "Šilkiniai pančiai".
• Brooklyne jaunųjų vaidintojų trupė, vadovaujama aktoriaus V. Žukausko, pastatė mūsų klasikinę Keturakio komediją — "Amerika pirtyje". Dekoracijos — dail. č. Januso.
• Adelaidės (Australija) lietuvių teatras gastroliavo Melbourne ir davė du spektaklius: "Pirmą skambutį" ir P. Vaičiūno "Sudrumstą ramybę".
• Melbourne steigiamas mėgėjų teatras. Repetuojama "Aušros sūnūs". Vaikų teatras rengiasi "Jūratės ir Kastyčio" pastatymui.
• Brooklyne sausio 14 d. pirmą kartą pasirodė "Aitvarų" kvartetas, vedamas muziko Mrozinskc. Programa įvairi: liaudies ir pramoginės dainos.
• Adelaidėje, Australijoje, gyvena nemaža kultūrininkų. Veikia vienas iš stipriausių lietuvių choras, vedamas muz. Šimkaus, tautinių šokių ansamblis, lietuviška spaustuvė ir teatras.
• Didžioji literatūros šventė įvyks balandžio 15 d. Chicagoje. Joje dalyvaus ir tremties laureatai: B. Brazdžionis, F. Kirša, J. Jankus. L. Rašytojų Draugijos jury komisiją sudaro: S. Santvaras, V. Maciūnas, A. Rimydis, St. Zobarskas ir P. Jurkus.
• Į "Draugo" skiriamą 1000 dolerių premiją už geriausi romaną jury komisijon įeina: Ben. Babrauskas, kun. V. Bagdonavičius, A. Rūkas, St. Tamulaitis ir H. Radauskas.
• Chicagos Lietuvių Rašytojų Klubas kovo mėn. 11 d. surengė tremtinio teismą.
• Dideli literatūros vakarai įvyko vasario 25 d. Detroite ir kovo 17 d. Montrealyje. Dalyvavo: Bernardas Brazdžionis, Antanas Gustaitis ir Henrikas Kačinskas.
• Rašytojas Vincas Romanas atidavė spaudai romaną "Dulkės raudonam saulėleidyje". Leidžia Lietuviškas Knygos Klubas. Romane vaizduojama 1950-41 m. įvykiai Lietuvoje.
• Prof. Z. Ivinskis talkininkauja italų katalikų enciklopedijai. Jis parašys 10 straipsnių apie Lietuvą.
• Dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė sausio 27 d Bostone skaitė paskaitą — "Lietuvių tautos kelias 5000 metų bėgyje", patiekdama daug naujos medžiagos ir pailiustruodama žemėlapiais. Tą pačią paskaitą ji pakartos ir Harvardo universitete archeologams profesoriams bei studentams.
• Prof. Vladas Stanka paruošė vad. Pasaulio Universiteto projektą. Jo profesūrą ir studentiją sudarytų už geležinės uždangos esančių kraštų atstovai, kurie lyg praktikoje vykdytų Unesco principus.
• Lietuviai filatelistai, gyveną Chicagoje, balandžio 7-8 dienomis rengia pašto ženklų parodą. Chicagos dienraštis "Sun Times" jau rašo, kad ji būsianti pati didžiausia šios rūšies paroda.
• Sydnėjuje veikia Lietuvių Meno Mėgėjų būrelis, organizuodamas įvairius pasirodymus ir vaidinimus.
• Lietuvių Kalbos Draugijos Chicagos skyrius turi 80 narių. Ji įsikūrė praeitų metų pabaigoje. Draugijos tikslas — lietuvių kalbos palaikymas ir jos tobulinimas.
» Vokietijoje Mažosios Lietuvos veikėjai leidžia savo tradicinį laikraštį "Keleivį". Pasirodė du numeriai.
• Prancūzijoje pasirodė rotatoriumi leidžiamas kas du mėnesiai "Darbo rankos". Redaguoja J. Navakienė-Deveikytė.
• Sydnėjuje ėjusi Lietuvių Katalikų Draugijos "Užuovėja" sustojo ir prisijungė prie "Mūsų pastoges".
• Lietuvių Bibliografijos Tarnybos surinktomis žiniomis šiuo metu laisvame pasaulyje pasirodo 89 periodiniai leidiniai.
• "Ateitis" savo gyvavimo ir ateitininkų 40 metų sukaktį atžymėjo specialiu dvigubu vasario numeriu. Ta proga "Ateitį" raštu pasveikino kardinolas Pizzardo ir mūsų vyskupai, gyveną Vokietijoje.
• "Vienybes" savaitraštis, redaguojamas Juozo Tysliavos, vasario 4 d. iškilmingu koncertu paminėjo savo 65 metų sukaktį.
• "Draugo" dienraštis Lingwa-phorte Instituto New Yorke pripažintas geriausiu lietuvių laikraščiu.
• V. Augustinas, iš savo padarytų nuotraukų atrinkęs, išleidžia Lietuvos vaizdų albumą.
• Vasario 16 visame laisvojo pasaulio lietuviškose kolonijose buvo paminėta su dideliu iškilmingumu. Į surengtus minėjimus buvo sukviesta ir kitų tautų atstovų, įtakingų asmenų. Amerikoje lietuviškos radijo valandėlės paminėjo atskira programa. Vokietijoje Stuttgarto, Šveicarijoje Beromuensterio siųstuvai davė lietuviškos muzikos ir dainų koncertus, Vatikano radijas — prof. Ivinskio paskaitą su kita plačia programa. Romos RAI-Rere rossa siųstuvas transliavo liaudies dainas. Brazilijoje pirmą kartą siųstuvai davė lietuvišką programą, Kolumbijoje — smukininko Vasiliūno koncertai visuomenei ir radijo siųstuvams. Daug kur minėjimas buvo nukeltas į kitas nedarbo dienas, radijo siųstuvuose vyko tikrąją dieną.
• "Voice of America" lietuviškų programų transliaciją, skiriamą Lietuvai, pradėjo vasario 16 d. Programa buvo skirta Lietuvos nepr. paminėjimui. Pirmas kalbėjo JAV užs. reik. vicemin. Edward Barrett, toliau: min. P. žadeikis, JAV kongreso narys Daniel Flood. Programa vyksta kasdien po 15 minučių 11 vai. New Yorko laiku (Lietuvos laiku 7 v.), perduodama per 14 trumpųjų bangų siųstuvų, šiuo metu "Voice of America" transliacijos vyksta 28 kalbomis.
• Karaliaus Mindaugo 700 metų krikšto sukakčiai paminėti visoje Amerikoje sudaromi specialūs komitetai ir verbuojamos meno bei mokslo pajėgos. Prof. Ž. Ivinskis ir prof.
Š. Sužiedėlis užprašyti parašyti studijas, Jeronimas Kačinskas — mišias, Bernardas Brazdžionis — tekstą kantatai, dr. J. Grinius — dramą. Taip pat ir dailininkai, suradę mecenatus, ėmėsi darbo. Adomas Varnas vaizduos Mindaugo karūnaciją (mecenatas kleb. A. Linkus), Petras Kiaulėnas — Inocentas IV pasirašo laišką Mindaugui (mecenatas prel. B. Urba), K. Varnelis — Bažnytinės provincijos įsteigimą (mecenatas kun. P. Juras).
• Prof. K. Pakšto pastangomis Pittsburge įkurtas Vidurio Europos Federacijos klubas, j kurį šiuo metu įeina lietuviai, estai, ukrainiečiai, slovakai, vengrai. Klubui pirmininkauja pats steigėjas.
• Anglijos Lietuvių Namai Londone atidaryti sausio 27 d. Iškilmėse dalyvavo daug aukštųjų svečių ir didžiųjų laikraščių korespondentai.
• Tremtinių liberalų Komiteto (Committee of Liberal Exiles) generaliniu sekretoriumi išrinktas visuomenininkas prof. S. Žymantas, šiame komitete dalyvauja šių kraštų liberalai: lietuviai, latviai, lenkai, estai, romunai, bulgarai, čekoslovakai, albanai, vengraia, ukrainiečiai, gudai, jugoslavai ir ispanai.
• Waterbury, Conn, vasario 10— 25 d. d. įvyko lietuvių suorganizuota genocido paroda.
• "Stimmen der Zeit" didžiulis vokiečių katalikų žurnalas, leidžiamas Muenchene, 1950 m. gruodžio numeryje atspausdintoje įvykių apžvalgoje, labai šiltais žodžiais paminėjo dabartinę padėtį pavergtoje Lietuvoje, konkrečiais pavyzdžiais ir skaičiais pavaizduodamas katalikų bažnyčios priespaudą ir bolševikų terorą jos atžvilgiu, šia proga žurnalas patiekia kai kurias Lietuvos katalikų laiško šv. Tėvui ištraukas.
• Lietuvių šventųjų Metų Komitetas Romoje sausio 13 d. buvo priimtas Popiežiaus specialioje audiencijoje. Jos metu Popiežiui įteiktas adresas. Šv. Metų Komitete buvo: J. E. vysk. V. Padolskis — pirmininkas, kan. Z. Ignatavičius — vicepirm., kun. V. Balčiūnas — sekr., T. K. Rėklaitis, MIC, St. Lozoraitis, jr. — nariai.
• Anglijoje Wolvenhamptone įvyko tarptautinis priešbolševikinis kongresas, kuriame buvo pasisakyta prieš Jaltos nutarimus ir reikalauta išmesti iš JT satelitų atstovus. Kongrese dalyvavo ir lietuvių atstovas.
• Lietuvių Tremtinių Bendruomenės suvažiavimas Chicagoje pagerbė konsulą dr. P. Daudžvardį jo 25 metų diplomatinės tarnybos proga. Buvo įteiktas adresas ir dovanos.
• Buvęs VLIKo narys ir Vykdomosios Tarybos pirmininkas V. Sidzikauskas nuo šių metų pradžios paskirtas VLIKo bendradarbiu JT reikalams.
• VLIKo ir VT pirmininkas M. Krupavičius ir URT valdytojas J. Brazaitis vasario mėn. lankėsi Paryžiuje, kur turėjo svarbių pasikalbėjimų Lietuvos vadavimo reikalais.
• Brazilijoje naujai išrinktas prezidentas Gerulio Vargas pripažino Lietuvos pasiuntinį dr. Friką Meierį ir savo valdžios perėmimo iškilmėse prezidentūroje jį priėmė be eilės. Dr. F. Meieris yra paskirtas diplomatijos šefo Lozoraičio. Prez. Vargas finansų ministeriu paskyrė lietuviškos kilmės Horacio Laferį. Jo tėvai kilę iš Paželvės, motina dar moka lietuviškai.
• Vokietijoje mirė Lietuvos kariuomenės pulkininkas A. Uspenskis, parašęs I d. karo prisiminimus ir dabar laikraščiuose spausdinęs atsiminimus iš nepriklausomybės karų.
• Lietuvių gimnazija Diepholze pavadinta Vasario 16 vardu.
• Toronte, Kanadoje, suorganizuota lietuviška radijo valandėlė, kuri įvyksta kiekvieną šeštadienį tarp 2-3 valandos.
• Chicagoje muziko A. P. Vanagaičio įkurtas "Margučio" radijo siųstuvas iki š. m. sausio vidurio buvo davęs 8000 lietuviškų transliacijų.
• Argentinoje organizuojama Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vietinė bendruomenė.
• Izraelyje prie Tel-Avivo mirė buvęs Lietuvos ministeris žydų reikalams Julius D. Bruckus, antropologas.
• Lietuviai tremtiniai išsiblaškė po pasaulį sekančiai: Amerikoje — 25,000, Kanadoje — 10,000, Anglijoje — 6,000, Australijoje — 3,500, Pietų Amerikos valstybėse — 2,000, laukiančių emigruoti į Ameriką —- 5,000. Apie 3000 senelių, ligonių ir našlių su mažais vaikais lieka Vokietijoje.
• Kolumbijoje šiuo metu gyvena apie 300—400 lietuvių. Daugiausia Medelline ir Bagotoje.
• N. Zelandijoje yra 208 lietuviai.-1949 m. viduryje ten nuvažiavo pirmieji mūsų emigrantai. Veikia N. Zelandijos lietuvių draugija.
• Vokietijoje dar yra 3500 pabėgėlių studentų, kurie sudaro savo organizaciją. — ICRSO. Jai vadovauja lietuvis Edvardas Pašaitis. Iki šiol Vokietijos aukšt. mokyklas baigė ir diplomus įgijo 800 akademikų tremtinių.
• Belgijoje gyvena apie 400 lietuvių vyrų. Jie nori emigruoti į Kanadą.
• Australijoj, atlikę sutartis, nori išvažiuoti viengungiai vyrai į JAV.
• Venecueloje yra įkurtos 3 šeštadieninės mokyklos lietuviams vaikams.
|
|
|
|