Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
John Steinbeck: TARP PELIŲ IR VYRŲ. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
John Steinbeck: TARP PELIŲ IR VYRŲ. Išvertė K. Barėnas. Išleido Pradalgė. Coventry, 1950. 128 p.
John Steinbeck (g. 1902 m.) stovi tarp pačių populiariausių ir stipriausių dabarties amerikiečių rašytojų. Jis išgarsėjo jau prieš karą savo knyga "The Grapes of Wrath", kuri, sakoma, savo socialine gaida primena H. Beecher Stowe "Dėdės Tomo trobelę" tarp pereitojo amžiaus raštų. Kai kas jo šedevru ir laiko minėtą "Grapes of Wrath". Be to, jisai yra itin stiprus trumpesnėse apysakose, prie kurių priklauso ir šisai vertimas. Paskesnieji jo veikalai nesusilaukė tokio visuotinio pripažinimo. Iš dalies gal čia kalta ir toji aplinkybė, kad jisai rašo, užmetęs vieną akį ant Hollywoodc, — taikydamasis prie filmų, žinoma, kaip sėkmingam autoriui, tai atneša pasakiškas sumas. Prieš keletą metų jis išleido silpną veikaliuką "Moon is down". Buvo apskaičiuota, kad su leidėjų ir filmų honorarais Jchn Steinbeckas už šią knygą sužėrė per 400,000 dolerių.

"Tarp pelių ir vyrų" lapuose matome Californiją, kaip ją patiria patys pastumčiausieji jos žmonės — keliaujantieji ūkių darbininkai. Šiame kieto realizmo veikale skamba stipri socialinio teisingumo tema ir nuoširdi gyvenimo nuskriaustųjų prastuolių meilė. Jo tipai yra elementarūs, be niuansų, vieno kurio troškimo apsėsti ir kai kada — be kelių šulų. Tačiau jie yra žmonės su savo mažyčiu ir tikru pasaulėliu, su savo neteisybe ir su savo ilgėji-muosi. Vienas tų darbininkų taip kalba: "Mačiau šimtus vyrų, praeinančius keliu ir rančose, su ryšuliais ant nugaros ir su tais pačiais prakeiktais klausimais galvose, šimtus jų. Jie ateina, ir jie palieka ir išeina; ir kiekvienas jų, prakeiktasis, savo galvoje nešiojasi mažą gabalėlį žemės. Ir niekada nė vienas tų Dievo prakeiktųjų negauna jos. Taip kaip ir dangaus. Kiekvienas nori mažo gabalėlio žemės . . . Niekas niekados negauna dangaus, ir niekas niekados negauna žemės" (89 p.).

Vertime kartais pasitaiko nelygumų. Pav., negalėtume pateisinti tokio sakinio vertime, kaip šisai: "Bernai nereikalingi pojūčio būti gerais vaikinais" (49 p.). Šen ten trūksta pažinimo, ką vienas ar kitas išsireiškimas ar žodis reiškia čia Amerikoje — kokia ypatinga jo spalva šioje šalyje. Anų darbininkų vadinimas vertime "berniukais" nėra geras, ir tai krinta į akį, kadangi šis žodis tekste labai dažnas. "Boby" gali būti įvairiai išverstas, žiūrint kam jį taiko.
Šioj knygoj ar negeriau būtų skambėję — "bernai".    Aug.  R.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai