Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NUOSTABIEJI ANTIBIOTIKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Eleonora R. Witkus   

Paskutiniuoju laiku naujųjų stebuklingų vaistų — antibiotikų — pa-gelba pavyko sukontroliuoti ir net išgydyti daugelis anksčiau mirtingų ligų. Mes žinome, jog antibiotikai yra tam tikrų organizmų gaminami elementai, kurie, veikdami piktąsias bacilas, sulėtina jų plėtimąsi, o galiausiai jas ir visai sunaikina. Mums geriausiai žinomi antibiotikai yra šitokios bakteriologinės kilmės. Tačiau tai nereiškia, kad visi antibiotikai atsiranda tik tokiu būdu. Mokslui žinoma visa eilė augalų, kurie yra stipriausių antibiotikų gamintojai. Labiausiai domimasi ta antibiotikų kategorija, kuri tiesiogiai veikia patogesniškuosius organizmus — epidemijų sukėlėjus.

Mokslas jau nuo pirmųjų bakteriologijos, kaip mokslo šakos, dienų žinojo šių elementų egzistavimo faktą. Dar 19 šimtmečio pirmojoje dalyje buvo susirūpinta, kur žemėje dingsta piktybiniai patogeniškieji organizmai. Buvo patirta, jog epidemijų sukėlėjų — mažyčių organizmų dalis, patekusi žemėn per gyvulių išmatas, arba jų kūnuose palaipsniui išnyksta. Įsitikinta, jog priežastis buvo kiti organizmai, nekenksmingi žmogui nei gyvybei, kurie pirmuosius išžudydavo. Prancūzų mokslininkas Gar-re 1887 metais vienas pirmųjų įrodė antibiotikų buvimą pačioje žemėje. Gi Pasteuras kaip tik apie tą patį laiką paskelbė vieno savo eksperimento davinius, jog "Anthrax Bacillus", tam tikros gyvulių ligos sukėlėjas, tampa nekenksmingu, jei kartu su juo įeina nepatogeniškieji organizmai. Pasteuras pranašavo, jog šis nuostabus mikroorganizmų reiškinys ateityje tikriausiai turės tere-peutikai milžiniškos reikšmės. Netrukus jo spėliojimas buvo išbandytas praktikoje. Italas Cantani išbandė tam tikrų bakterijų veikimą džiovos pacientams. Bakterijos, "gerieji organizmai" būdavo įpučiami į džiovininkų plaučius, kuriuose, esą, buvęs pastebėtas greitas pagerėjimas.

Keista, nors minėtieji mokslininkai teisingai suprato šių mikroorganizmų terepeutiškąją vertę, problema tačiau buvo užmesta iki britų mokslininko Flemingo netikėto atradimo 1929 metais. Darbuodamasis Šv. Marijos ligoninėje Londone, dr. Fle-mingas tam tikrose Petri lėkštėse užveisė pūlių sukėlėjus, vadinamuosius Staphylococcus aureus. Atsitiktinai keletas šių lėkščių apaugo paprasčiausiais žaliaisiais pelėsiais. Gautas nuostabus rezultatas. Pelėsiai užsmaugė Staphylococcus mikroorganizmus. Pelėsių lotyniškasis vardas Pénicillium notatum aiškiai rodo ir garsiojo vaisto penicilino kilmę iš minėtųjų žaliųjų pelėsių. Juos gi dažnai galime pastebėti vadinamajame mėlynajame sūryje, ant apelsinų, citrinų. Bet dr. Flemingas, mokslui paskelbęs penicilino kaip antibiotiko vertę, ligų gydymui jo nesiėmė panaudoti.

Tuo pačiu laiku ir daugiau mokslininkų, visai nepriklausomi nuo Flemingo ir jo atradimų, tyrinėjo Pa-steuro ir Garre'o mintis dėl antibiotikų veikimo žemėje. 75 metams praėjus, Rockefelerio Instituto New Yorke stipendijantas Dubos, bandymais įsitikinęs Pasteuro teisingumu, pasiryžo galutinai išsiaiškinti "blogųjų" bakterijų dingimo paslaptį. 1939 metais jam pasisekė išskirti antibiotiką, vardu gramidicinas, pagaminamą tam tikros žemės organizmų veislės. Bet pasirodė, jog gramidicinas yra perdaug nuodingas, kad galėtų būti naudojamas medicinoje. Tačiau Dubos bandymo pati vertė glūdi tame, jog pasauliui primine Flemingo atradimą. Buvo susiprasta pradėtuosius tyrinėjimus tęsti.

Du jauni Oksfordo universiteto bendradarbiai — Florey ir Chainas — su savo asistentais dar tais pačiais metais kruopščiai ėmėsi tyrinėjimų. Patyrę tikrąją penicilino kaip vaisto galią, pasikvietę talkon JAV medikus bei pramonę, per antrąjį pasaulini karą jie suspėjo peniciliną perduoti plačiai apyvartai. Juo buvo išgydomos pavojingiausios kaulų infekcijos, gazo gangrenos ir baisios užkrečiamos ligos, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis. Penicilinu pagydyti organai galėjo netrukus atlaikyti sunkiausias operacijas, kas buvo visai nauja medicinoje.

Bet tyrinėjimai nesustojo. Rutgers universiteto mokslininkas VVaksman žemėje užtiko organizmus "strepto-myces", paslaptinguosius antibiotikus, suteikiančius žemei vadinamąjį "jos" kvapą. Sunkių tyrinėjimų dėka, iš streptomyces griseus atsirado kitas garsus vaistas — strepto-micinas, taip efektingai gydąs džiovą, užmušdamas ar susilpnindamas bacilas, kurių anksčiau nei penicilinas nepajėgdavo įveikti.
Pats naujausias ir bene efektingiausias antibiotikas yra aureomeci-nas, naujesnės streptomyces veislės — Streptomyces aureofaciens — produktas. Prieš ketverius metus jį užtiko Lederle laboratorijos mokslininkas Dr. Duggar. Aureomecinas visų sėkmingiausiai naikina epidemines bakterijas, net ir virusus, kurie gan tvirtai laikėsi prieš pirmuosius du antibiotikus.

Per paskutiniuosius 15 metų ne tik tie trys, bet ir daugybė kitų antibiotikų buvo pažinta, moksliškai tariant, izoliuota ir ištyrinėta. Bet iš daugiau kaip šimto jų trys unikumai — penicilinas, streptomicinas ir aureomecinas — pasirodė turį tikrai galingą gydomąją galią ir visai menką gyvybėms nuodingumo laipsnį. Gi kiti antibiotikai, nelaimei, pasirodė besą protoplazmiški nuodai, kurie arba tiesiogiai naikindavo ne tik bakterijas, bet ir jas maitinantį kūną, arba jame sukeldavo įvairių ląstelių bei skystimų negeistinas reakcijas.

Antibiotikų tyrinėjimai mokslininkų tęsiami su didžiausiu kruopštumu. Pasiryžta surasti dar veiksmin-gesnius antibiotikus, negu dabartiniai.  Spėjama, jcg ateities antibioti-

"žalieji Pelėsiai — "Pénicillium Brevi Compactum" (Baltasis kūnelis) sėkmingai sulaiko augalų epidemijos "Sclerotium" nešėjo augimą (pilkasis kūnas; viduje — branduolys).

kai pasirodys besą auginami ne tik bakterijų, pelėsių, grybų, bet ir paprasčiausių žaliuojančių augalų. Dėl to šiuo metu laboratorijos visame pasaulyje yra užsivertusios augalais, kur jie kuo kruopščiausiai ištiriami, nes mokslininkai nenori sutikti, kad minėtieji trys antibiotikai buvo, yra ir pasiliks geriausi pasauliui žinomi vaistai. Daug laiko, pinigų ir proto energijos šiuo metu yra skiriama surasti antibiotikams, kurie apsaugotų žmoniją ir nuo pačių atkakliausių ligų.

Pastebėtina, jog antibiotikai nėra vien tik medicinos monopolis. Anksčiau paminėtais tyrinėjimais norima taip pat laimėti antibiotikus bendrai gerovei. Suprantama, jog vargu būtų galima tikėtis šio stebuklo, kol, palyginus, dar naujas biologijos mokslas pagrindinai susipažins su antibiotikų organine struktūra, štai pvz. Fordhamo universiteto chemijos fakulteto bendradarbis dr. Nord yra visiškai atsidėjęs ištirti antibiotikų cheminei prigimčiai ir eventualiai sintezei.

Tikimasi, jog antibiotikus bus galima naudoti žemės ūkyje. Visiems juk žinoma, kiek nuostolių kiekvienais metais ūkininkams atneša įvairios augalų epidemijos. Fordhamo biologijos fakulteto jaunas bendradarbis Joseph (užsienietis studentas iš Indijos) šiuo metu intensyviausiai darbuojas, norėdamas surasti antibiotiką augalų epidemijai, vadinamai Sclerotium. Ši bjauri ligų epidemija kasmet JAV ūkiui padaro milijoni-ninius nuostolius. Jis jau tiek pasiekė, jog jo atrastasis penicilium brevi compactum — kita pelėsių veislė — bandymuose veiksmingai sulaikė epidemijos plėtimąsi (Žiūrėk iliustraciją).

Tyrinėjimas vyksta, o kadangi mums tėra žinoma tik labai maža antibiotikų šaltinių ir gamintojų dalis, norisi būti optimiste ir pranašauti, kad neilgai truks, ligi daugelis žmonių, augalų ir gyvulių epidemijų ir ligų bus sėkmingai gydomos, o gal ir visai pašalintos iš pasaulio istorijos. Prisiminus tačiau, jog iš taip didelio izoliuotų antibiotikų skaičiaus vos trys tebuvo naudingi, žmonija privalo apsišarvuoti kantrybe ir tęsti biologinius tyrinėjimus, nors jie truktų ir šimtmečius.
Dr. Eleonora R. Witkus
Fordham University


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai