|
|
PASISEKIMO PASLAPTIS, MOKANT SKAITYTI SKIEMENŲ METODU |
|
|
|
Man šis klausimas iškyla ne pirmą kartą, ir daugiausia juo domiuosi, nes nėra daugiau elementoriaus specialistų, kurie šia reta sritimi rimtai susidomėtų. Daugelis elementorių laiko nors svarbiu, tačiau nesudėtingu dalyku. Tik L. Tolstojus, kuris savo tėviškėje buvo įsisteigęs neturtingiems vaikams mokyklą, pats j oj e mokė ir pats parašė jai elementorių, yra pripažinęs, kad "parašyti gerą elementorių yra daug sunkiau negu pakenčiamą filosofijos sistemos veikalą", čia jau prabilo ne tik rašytojas, bet ir jo pedagoginė praktika, kurios jis apsčiai savo mokykloje buvo įsigijęs.
Man pačiam praktiškai grynai šiuo skiemenų metodu teko mažai mokyti: savo dukrą 4 metų Ritą (apie ją rašyta Darbininke 1965) ir inž. VI. čyvo 4 vaikus, dažniausia 4 1/2-5 metų, kuriems skirdavau kasdien po 20-30 min. Po poros mėnesių jau visi jie skaitė, šitai pasisekė ne dėl mano gebėjimo mokyti, bet dėl paties mokymo metodo, kuriuo buvo mokomi. Be to, šiuo metodu mokė mokykloje mano žmona, kuri jį rado visiškai tinkamu ir kitus elementorius aiškiai prašokančiu, nes per kelis metus nė vienas vaikas I-me skyriuje neliko antriem metam. O garsų raidžių metodu ta pati mokytoja tokių rezultatų nepasiekdavo.
Dabar pradedu mokyti savo vaikaitę net nesukakusią 2-jų metų ir dar nesuskubusią išmokti laisvai kalbėti. Žinoma, jai turi būti naudojamos kitos priemonės, nes ji dar nerodo skaitymu vaikui charakteringo susidomėjimo, kurį jau gali turėti 3-mečiai ir 4-mečiai. Kad vaikaitei mokytis noras nebūtų pakirstas, aš jai paieškosiu lengvinančių priemonių, kurios ją prie elementoriaus trauktų. Jau dabar ji pažįsta Ė, A, O, MĖ (avytės žodis). Toliau seks Ė MĖ, o paskui duosiu įsidėmėti žodžius MA MA, TĖ TĖ, LI SA — tai šeimos narių vardai, kuriuos ji turės įsidėmėti (surasti prašomą žodį) atrankos keliu (maži vaikai turi tik jiems vieniems teikiamo pasitenkinimo, kai jie gauna iš šeimos narių vardų išskirti savąjį). Dabar jau visa rikiuosis pagal elementorių "Ė": DĖ DĖ, Ė DĖ, RĖ MĖ ir t.t. jau be jokių pakeitimų. Mat, jau vaikas ir pačiam elementoriui darysis priaugęs: jau dabar pažindama skiemenimis tinkančius būti balsius Ė, A, O ir avies žodelį MĖ bei žodį Ė MĖ, parašytus stambiai (iy2 inčo aukščio) redis plunksna, ji darosi dėmesingesnė ir žvalesnė kitų žodelių imlumui, kuriuos jau sems iš elementoriaus, nes jie iš pat pradžių parašyti taip pat stambokai.
Kodėl aš įsikibęs vien į skiemenų metodą? Dėl to, kad nė vienas iš dabartinių metodų nesudaro galimumo išmokti jungti garsus į paprastus (net dviraidžius) skiemenis, be ko patsai skaitymas neįmanomas. Naujasis amerikiečių metodas šito taip pat neišsprendžia. Jis jį tik apeina, palikdamas visiškai nuošaly (žiūr. R. Flesch, Why Jonny can't read?) Dėl to daugelis net kolegiją baigę nepajėgia perskaityti pirmą sykį sutikto naujo žodžio.
Skiemenų metodas šito išvengia, čia pirmiausia pažįstama skiemeniu galįs būti balsis. Paskui jį seka skiemens, sudaryti iš šio garso ir priebalsio. Vaikui jis paduodamas jau kaip skiemuo, ir vaikas išvengia garsų - raidžių liejimo, nes jam skiemuo jau paduotas ir sudarytas iš to garso - raidės ir priebalsio. O tai yra esminis skaitymo proceso dalykas, kurio vaikai pilnai išmoksta elementoriuje per 87 puslapius, nes tiek yra tik iš dviraidžių skiemenų paduotų sakinių, apysakaičių ir kitokių skaitinių, kurie mažiems vaikams būtų patrauklūs.
Antras dalykas duodąs skiemenų metodui pirmenybę prieš garsų - raidžių metodus — tai antroje vietoje stovįs balsis, kuris tebandančiam skaityti vaikui jau pažįstamas ir tariant priebalsį jau peršasi ir sugestionuoja patį vaiką tarti jį kartu su ištariamu priebalsiu. Ką vaikai lengviau negu kitomis sąlygomis ir padaro.
šitie du atvejai iš pirmo pažvelgimo atrodo mažareikšmiai, bet iš tikrųjų jie pradedančiam skaityti vaikui turi ypatingai didelės reikšmės, nes ir įgalina jį pačiam skaitymui.
Be to, reikia atsiminti, kad pats skaitymo procesas yra iracionalus dalykas, dėl to ypač mažam vaikui nėra išaiškinamas faktas. Jo esmės negalima išaiškinti ir tik pradedančiam mokytis skaityti suaugėliui. Jis yra išmokstamas tik pratimų keliu, bet ne tiesioginio supratimo pagalba. Mat, tarp liejamų atskirų garsų palieka nevienodas tarpelis: tarp vienų garsų tas tarpelis yra ryškesnis, o tarp kitų beveik visiškai išnyksta — susilieja (pvz., dvibalsiai).
Visus savo kritikus bei oponentus kviečiu draugiškų varžybų, pasirenkant iki sausio 1 dienos lietuviuką ar lietuviuke, nes tėvai, manau, šiam dalykui nebus priešingi, ir po 4-rių mėn. paskelbti rezultatus. Vaikus imti dar priešmokyklinio amžiaus — nelankančius mokyklos ir mokyti juos savu metodu (ne skiemenų), ir gautuosius metodo rezultatus gausime progos palyginti. Manau, šiuo bus išspręstas bergždžio ginčo klausimas, o tuo pačiu bus pasitarnauta ir pačiam skaitymo mokymo pažangumui.
|
|
|
|