Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILĖS PARODA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Jau antri metai, kai Vasario 16 proga New Yorke ruošiamos dailės parodos, šio žygio ėmėsi LB New Yorko apygarda, kuriai vadovauja Aleksandras Vakselis. Paroda pagilina Vasario 16 minėjimą, nes, be visuomeninių bei politinių pasireiškimų, atiduodama pagarba ir menui. Tokia meno paroda — tai savotiška ir pačių dailininkų solidarumo išraiška, kadangi panašiu atveju dalyvauja įvairių krypčių ir nelygaus pajėgumo asmenys.

Kaip praėjusių, taip ir šių metų dailės paroda vyko Kultūros židinio patalpose. Pastatas pakankamai erdvus iškabinti per 100 paveikslų, kai naudojami visi trys aukštai. Senoviško pastato gobelenais išklotos sienos parodų metu uždengiamos šviesiai pilkais apsta-tais, ir paveikslai atrodo jaukiai. Parodą vasario 13 atidarė gen. konsulas A. Simutis, ją apibūdino T. Leonardas Andriekus. Paroda buvo atidarą iki vasario 21. Ją aplankė 800 žmonių, parduota 7 paveikslai.

šioje dailės parodoje dalyvavo 35 dailininkai su 109 darbais. Jie pasirodė su tapybos ir grafikos kūriniais. Skulptūros nebuvo, išskyrus A. Vitkauskaitės - Mer-ker skulptūrinio pobūdžio paveikslus. Kiekvienam dailininkui buvo leista išstatyti ne daugiau, kaip po 4 darbus. Kiti išstatė mažiau. Kai kurie, nors kviesti, parodoje nedalyvavo. Bendram vaizdui dalyvavusius tektų skirstyti į 3 pagrindines grupes: seniai pasireiškusie-;i. vėliau pradėjusieji reikštis ir vėliausiai įžengusieji J dailės sritį.

Prie seniai dailėje pasireiškusių kūrėjų, be A. Galdiko ir P. Puzi-no. kurių atminimas parodoje pagerbtas iškabinant kelis jų darbus, priklauso V. Vizgirda, J. Bagdonas, M. Paškevičius, O. Paškevi-čienė, A. Montvydas, T. Petraitis, C. Janusas, B. Vilkutaitytė - Gedvilienė, A. Vitkauskaitė - Merker, V. Ignas, A. Elskus ir E. Urbaity-tė.

V. Vizgirda šioje parodoje pasirodė su 4 kūriniais savo išpuoselėtoje impresionistinio ekspresionizmo krypty, laisvesnis, dramatiš-kesnis ir net spalvingesnis, negu iki šiol. Jis žiūrovui palieka modernaus klasiko įspūdį. J. Bagdonas išsiskiria didelėmis ekspresionistinėmis abstrakcijomis, kuriose lyg jaučiami visatos paslaptingi ritmai. M. Paškevičius patraukia žiūrovo akį gerais laisvos struktūros piešiniais juodame kolorite. O. Paškevičienė puoselėja impresionistinę meno kryptį savo spalvinga ir jautria aliejine tapyba. A. Montvydas atstovavo grafikai, įdomiai išsireikšdamas oforto technika, č. Janusas pasilieka pilniausiai ištikimas savo pamėgtiems jūriniams motyvams. B. Vilkutaitytė - Gedvilienė leidžiasi į ieškojimus, rodydama polinkio abstraktui. A. Vitkauskaitė - Merker buvo išstačiusi abstrakčių bareljefinių spalvotų konstrukcijų. V. Ignas vis labiau ir labiau leidžiasi į lietuvių tautosakinę bei liaudinę kūrybą, ją atkurdamas savitai tiek turinio, tiek spalvos, tiek faktūros atžvilgiais. Jo aliejiniai paveikslai — gyva lietuviškos buities simbolika. A. Elskus puoselėja neokla-sicizmą. Jo aliejiniai darbai, ypač portretai, metus akį, atrodo klasiški, tačiau jis tai išgauna modernišku priėjimu. P. Lapė stovi tarp abstrakto ir realybės. E. Ur-baitytė tapo abstrakčiai. Jos aliejinės kompozicijos susietos su technikos amžiumi ir gerai atliktos, ypač įdomi žmogaus figūra.

Į vėliau ėmusių reikštis dailininkų būrelį šioje parodoje įsirikiuoja V. Krištolaitytė, I. D. Griežė -Treinienė, M. Žukauskienė, P. Jurkus, J. Rūtenis ir J. Sodaitis. V.
Retas kuris mūsų dailininkas turi tiek energijos ir veržlumo, kaip š. Amerikoje jau antrą kartą iš Australijos lankęsis Leonas Urbonas. Jis vienų metų laikotarpyje pajėgė suruošti Kanados ir JAV lietuviškose salėse bei privačiose galerijose net septynias savo tapybos parodas, jas vis papildydamas ką tik atliktais darbais. Tuo pačiu jis savo menines pažiūras ir siekius gana plačiai išdėstė mūsų spaudoje ir viešuose suėjimuose taip, kad, anksčiau menkai girdėtas, dabar pasidarė jau gerai žinomu lietuvių dailininku,
Krištolaitytė mėgsta plačias drobes ir monumentalius vaizdus, atlikdama juos aliejine technika. Jos peizažai nešasi į abstraktą. I. D. Griežė - Treinienė, reikšdamasi daugiau vitražais, šioje parodoje gana stipriai pasirodė aliejinėmis kompozicijomis. M. Žukauskienė, pamėgusi impresionizmo kryptį, žengia tuo keliu, darydama pažangą. P. Jurkaus peizažai malonūs akiai ir nuoširdžiai atlikti impresionistine dvasia. J. Rūtenis į šią parodą atėjo su muzikinėmis temomis ir taip pat padarė pažangą. J. Sodaitis abstraktine tapyba išsiskiria dekoratyviniu spalvingumu.

Vėliausiai pasireiškusių dailininkų grupėje turime gana gausų būrį jaunųjų ir net vėlesniame amžiuje kylančių naujų talentų. Tai D. Andriuška, I. Laurinaitienė, G. Laurinaitis, N. Macelytė, I. Vakse-lytė - Nemickienė, E. Rastonienė, D. Ramanauskaitė, B. Raugaitė, G. Raugienė, V. Ūselienė, Z. Ūselis, R. Viliamienė ir L. Židonytė. Jie visi — ieškojimų kely. žiūrovo akį įdomiai traukia N. Macelytės punktualistiniai abstraktai, D. Ramanauskaitės tušu atlikta skulptūrinė grafika, B. Raugaitės psicho-deliškų nuotaikų peizažai, I. Vakse-lytės - Nemickienės akrilinės kompozicijos ir 1.1. Bus įdomu sekti šių dailininkų tolimesnę raidą.
Parodą tvarkė dail. J. Bagdonas. Paveikslai buvo gerai išdėstyti, ir paroda buvo ne taip labai perpildyta, kaip praėjusiais metais.
L. Andriekus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai