Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
UŽMIRŠTI KRAŠTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Kučas   
The FORGOTTEN REPUBLICS, Clarence A. M a n n i n g, Columbijos universiteto slavų kalbų associate profesorius. Išleido Philosophical Li-brary, New York, N. Y. 1952 m. 264 pusi., kaina $2.75.
Pats knygos pavadinimas jau aiškiai pasako jos tikslą — priminti pasauliui, o gal geriau pasakius, suktiems jo politikams, kad Baltijos pakraščiuose gyvena žmones su svariu įnašu istorijon ir sugebėję įrodyti savo mokėjimą tvarkytis savarankiškai, ir kad jie dabar neteko laisves ir liko beveik užmiršti. Knygos pasirodymas Philosophical Library leidinių serijoje yra pakankamai svarus ženklas, liudijąs veikalo rimtumą. Geras knygos formatas, daili spauda gerame popieriuje, gražus įrišimas knygą daro visai patrauklią.

Žvelgiant į turinį, lengva pastebėti, kad autorius stengiasi apimti visą Baltijos kraštų — Estijos, Latvijos ir Lietuvos — istoriją nuo seniausių laikų, kiek plačiau sustodamas prie paskutinių keturių dešimtmečių. Jis tai atlieka gana vykusiai, pagaudamas svarbesnius įvykius ir nesileis-damas į smulkmenas. Ne plačios apimties veikalui tai jau didelis nuopelnas. Tas nuopelnas dar padidėja, kai prisimenam, kad autorius yra amerikietis, tolimas anų kraštų įvykių stebėtojas, turįs reikalo su trimis kraštais, kurie, nors ir sudaro regioninę bendruomenę, betgi turi labai skirtingą istoriją. Pastaroji aplinkybe kartais išmuša autorių iš vėžių, kai jis imasi bendrų teigimų.

Autorius stengiasi palankiai nušviesti baltų praeitį ir ypatingai susikoncentruoja ties paskutiniais įvykiais, aiškiai pabrėždamas visas rusų ir vokiečių tiems kraštams padarytas skriaudas, atėmimą nepriklausomybes ir žiaurų bei beatodairinį tų tautų naikinimą raudonojoje vergų imperijoje. Jis niekur nepralei-žia progos priminti laisves ir demokratijos principus bei reikalauti šiems kraštams sugrąžinti laisvę, ypač tai stipriai pabrėžia knygos užbaigime, kur sako, kad dar šio trečio karo grėsmės šešėlyje turi būti suteikta Baltijos persekiojamų tautų atstovams vieta Jungtinėse Tautose.

Lengvas knygos stilius, patrauklus pasakojimas padės ne vienam skaitytojui knygą išlaikyti rankose, ligi ją visą perskaitys. Tai malonus įnašas angliškai skaitančią visuomenę painformuoti apie Baltijos kraštų  tragediją   su   aiškiu  pabrėžimu, kad tų kraštų praeitis įrodo, jog ne tik dideli kraštai kuria žmonijos istoriją.

Beskaitant galima pastebėti vieną kitą klaidą, kurių gal buvo galima ir išvengti. Slaptų lietuviškų knygų spausdinimą autorius nukelia į Karaliaučių (111 p.); vainikuojant carą Mikalojų II 1894 m. autorius mini rusų socialdemokratus, kurie jau tada buvę suskilę į bolševikus ir menševikus (122 p.). Kalbėdamas apie autoritetinius režimus Baltijos kraštuose, autorius apibendrina Lietuvai visai nebūdingą didelį socialdemokratų vaidmenį (192-193 p.). Lietuvos nepriklausomybės kovos ir bolševikų bei bermontininkų invazijos pavaizduotos paviršutiniškai ir netiksliai (152 p.). Tas pat su pagalbiniais kariuomenės daliniais vokiečių okupacijos (1941-1944) metu. Iš migloto aprašymo atrodo, jog tik vieni lietuviai mėginę padėti vokiečiams, o latviai, estai — nieko (227 p.). Lietuvos Lenkijos 1938 m. sutartį, esą, Pilsudskis privertęs pasirašyti 1935 m. (159 p.). Vaizduodamas 1915 vokiečių rytų fronto liniją, autorius Kauną ir Gardiną deda ant Dauguvos upės (131 p.). Stengdamasis rašyti vardus originaliose kalbose, nežinia kodėl autorius visur rašo Kies-tutis.

Žinoma, visi panašaus pobūdžio suklydimai yra lengvai atleistini autoriui, kuris nesiėmė savarankiškų mokslinių studijų ir asmeniškai nebuvo įsitraukęs į anų kraštų gyvenimą. Mes tik galime pasidžiaugti jo darbu ir padėkoti, kad jis nuoširdžiai jungiasi į kovą už Baltijos kraštų laisvę. Tik gal jam nederėtų kaip mokslininkui atleisti vieną metodinę klaidą, prieštaraujančią jo paties išdėstytiems dalykams. Nupasakojęs trijų Baltijos tautų istoriją ligi pirmojo pasaulinio karo galo, nei iš šio nei iš to jis leptelia bendrą išvadą: trys Baltijos tautos įgijo nepriklausomybę pirmą kartą septynių šimtų metų bėgyje.    (144 p.).
A. Kučas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai