Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1941 birželio sukilimas Kaune PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pilypas Narutis   
Straipsnio autorius Pilypas Narutis 1941 sukilimo metu (tuomet 21 metų studentas) buvo LAF vyr. štabo Įgaliotinio krašte L. Prapuolenio ir Kauno LAF štabui vadovavusio dr. Ad. Damušio pavaduotojas ir pagrindinis ryšininkas su studentija. Per jo rankas ėjo visa sukilimo Kaune organizacija. Tuo būdu tai yra vieno iš pagrindinių
1941 sukilimo Kaune organizatorių atsiminimai.

Paskutinieji '30 metų atžymėti trimis laisvės sukilimais: vengrų sukilimas — 1956, lenkų Varšuvos — 1944 ir lietuvių — 1941 birželio 23. Visuose šituose sukilimuose ypatingai pa-ssižymėjo jaunimas savo narsiais žygiais ir idealistiniu aukojimusi, vedant žūtbūtinę kovą dėl laisvės. Būtų visai teisinga visus šituos sukilimus pavadinti jaunimo sukilimais už savo krašto laisvę, už žmoniškumo atstatymą.
Visi trys sukilimai turi istorinės reikšmės. Bet tik lietuvių sukilimas buvo apvainikuotas laimėjimo sėkme — pilnai atliko savo uždavinius: nuversta Maskvos Paleckio iškamšinė vyriausybė ir pastatyta Laikinoji Lietuvos vyriausybė dvi dienas anksčiau, negu vokiečių armija Lietuvą užėmė.

Pasiruošimas sukilimui
Komunistų valdžios įsakymas uždaryti studentų korporacijas susilaukė pirmos nesėkmės tuo, kad tik vos keletas iš keliasdešimt korporacijų atidavė savo vėliavas; visos kitos korporacijos savo vėliavas užslėpė. Jau šis menkas įvykis parodė, kad yra nebijančių ir nepaisančių to, kas pradėta brutaliai vykdyti. Ir jau
1940 vasarą susirinkę neoficialiam posėdžiui ateitininkų, varpininkų ir kai kurių tautininkų korporacijų vadai aptarė situaciją ir sutarė likti tarpusavio nuolatiniame informaciniame ryšyje. Šitas korporacijų vadų posėdis įvyko rugpiūčio mėnesį, jame dalyvavo: ateitininkas Z., varpininkas V., ramovėnas J. ir V. Jis buvo svarbus tuo, kad sudarė pagrindą atsargiai ir saitai studentijos laikysenai, vieni kitais pasitikėjimui, o taip pat užmezgimui ryšio ir su profesūra.

1940 rudenį informacijos iš krašto ir iš užsienio pradėjo rodyti, kad politinė padėtis tarp vokiečių ir rusų tempiasi ir tuo būdu artinasi karo tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos galimybė. Lapkričio mėnesį susirinkome pirmam slaptam posėdžiui B., B., Ž., P., P. ir D. Jame buvo priimtas iš užsienio gautas sutartas ženklas TDA (juodomis raidėmis ant balto kaspino) — Tautinio Darbo Apsauga. Tame pat posėdy nutarta organizaciją skelti į dvi dalis: į karinę sekciją TDA ir informacinį skyrių, dar neskelbiant bendro vardo LAF — Lietuvių Aktyvistų Frontas.

TDA daliniai buvo organizuojami ten, kur buvo numatomos karinės operacijos: Kaunas. Vilnius, Telšiai, Šiauliai, Panevėžys, Vilijampolė - Marijampolė, Vievis, Jurbarkas - Raseiniai.
Tai, ką sukilime atliko Kaunas, buvo pasiruošęs atlikti ir Vilnius. Eventualiai ir Telšiai - Šiauliai buvo pasirengę. Tai gal ir lėmė sukilimo sėkmingumą. Kas buvo tie centrai, dar ir dabar ne metas skelbti, nes sovietų kerštas nežino ribų.

TDA daliniai buvo sudaryti kiekviename apskrities mieste. Lygiagrečiai su teritoriniais daliniais, iš kurių turėjo kilti komendantūros, buvo sudaromi ir specialūs daliniai sukilimo sėkmei užtikrinti. Kaune pilnau susiorganizavo šie TDA daliniai: telefonui ir telegrafui užtikrinti — vadovas Juozas Rudokas, radijo ryšiui ir radijo stočiai — R. Š.; policijai perimti — J. ir V.: geležinkelio perėmimui — Ant. Morkūnas; ginklų parūpinimui — VYS; greitosios pagalbos dalinys — Br. Stasiukaitis; spaudai ir propagandai — V. S. ir G. Visi daliniai buvo koordinuoti LAF štabe, kuris palaikė krašto ryšius su užsieniu.

Nuo birželio vidurio, prasidėjus deportacijoms, buvo kasdien patikrinamas ryšys tarp štabo narių ir dalinių. Savaitę prieš karą, nuo birželio 15, visi provincijos daliniai buvo įspėti būti parengtyje. Birželio 19 buvo sušauktas provincijos vadų posėdis skubiam pasitarimui: dalyvavo Aukštaitijos J., Vilniaus L., Žemaitijos N. ir M., Suvalkijos Š. ir P. Buvo sutarti galutiniai radijo ženklai, įsakyta sekti Kauno, Vilniaus ir 31 m trumpų bangų radiją. Birželio 20 krašto atstovai grįžo į savo vietas. Kaune buvo sutarta štabo vieta Žaliakalnio senelių prieglaudoje. Birželio 21 Kauno radijo stotis pradėjo duoti pirmus įspėjimo signalus.

Sukilimas prasideda
Tikroji sukilimo data ir yra birželio 22 d. 10 vai. rytą, kada LAF štabas su TDA dalinių vadais susirinkęs priėmė vieningą nutarimą: sukilti. Po šito posėdžio apie 12 vai. pagal paruoštą planą visi sukilimo vadai atskambino telefonu, kad yra savo vietose ir laukia įsakymo. Pirmosios TDA dalinių paruošties vietos Kaune buvo šios: radijo dalinys įrengė trumpų bangų radijo stotį Aleksote; pašto ir telegrafo dalinys įsitvirtino pašto centrinėje išeities pozicijoje; TDA greitosios pagalbos mašinos buvo parengties stovyje; policijos dalinys pasiruošė Senamiesčio ir 3-čiosios nuovados perėmimui; ginklų dalinys pasiruošė Vilijampolėje, kur pagal sutartą ryšininkų pranešimą buvo tikėtasi lėktuvais ginklų numetimo; TDA geležinkelių dalinys užsimaskavo Šančiuose. Specialūs ryšininkai buvo išsiųsti sekti prezidentūrai, NKVD rūmams ir kalėjimui.

Apie 2 vai. p. p. telefonais gautos iš visų ryšininkų aliarmuojančios žinios apie komunistų paniką, ir TDA dalinių vadai ėmė prašyti leidimo akcijai. Padarytas specialus posėdis, dalyvaujant D., P., S., V. ir Ž., ir nutarta: "Visi TDA daliniai Kaune pradeda viešą sukilimą 3-čią valandą".
Telefonu slaptažodžiais pranešiau LAF štabo nutarimą ir įsakymą:
1. TDA pašto dalinys: "areštuoti visus nepatikimus asmenis pašte, užimti telefono - telegrafo centrinę ir ypač karinio tinklo centrą, išjungti visus kompartijos, žymiųjų komunistų ir žydų telefonus, laiduoti pilną telefono susisiekimą LAF štabui su visais TDA daliniais". Dalinio vadas, Juozas Rudokas, atsakė: viskas tvarkoje — vykdau.
2. TDA radijo dalinys: "pradėti transliacijas 31 m trumpa banga iš Aleksoto, skelbiant sukilimą visai Lietuvai. Prašyti vokiečių armijos numesti ginklų sutartoje vietoje, grojant sutartas plokšteles". Vadas R. Š. atsakė: viskas tvarkoj — vykdys.
3. Senamiesčio TDA daliniui įsakyta užimti Senamiesčio policijos nuovadą, nušalinti nepatikimus policininkus ir apsuptį prezidentūrą

1. saugoj ant Paleckį, kad jį galima būtų pagauti gyvą.

2. TDA ginklų daliniui įsakyta užimti Vi­lijampolėje ginklams numatytą aikštę ir vokie­čių skraidantiems lėktuvams duoti sutartus ženk­lus — laukti numetant ginklų.

3. TDA radijo antrajam daliniui įsakyta pa­siruošti užimti Kauno radijo stotį ir radiofono namą.

6. TDA greitosios pagalbos daliniui įsakyta nebevykdyti jokių komunistinės valdžios įsaky­mų, o likti tik mūsų dispozicijoje.

LAF štabo buveinė buvo Žaliakalnio sene­lių prieglaudoje. Tuojau buvo peržiūrėtas visas namas ir areštuoti visi nežinomi žmonės, kad niekur neišeitų ir niekam nepraneštų apie pra­sidėjusį didelį žmonių judėjimą šituose namuo­se. Namo tvarka pasirūpino dr. M.

Pirmieji pasisekimai

5 vai. p. p. Juozas Rudokas atraportuoja: Paštą užėmėme be aukų. Belaisvius izoliavome rūsyje. Išjungdami karinę centrinę, rusiškai pra­nešėme visiems sovietų kariuomenės punktams, kad "vokiečių desantas užėmė Kauną" (pagąsdi­nimui), ir visą jų ryšį sukarpėme. Išjungėme vi­sus telefonus pagal sąrašą: visų komunistų, žy­dų arba įtartinų. Paštas ir telegrafas pilnoje mū­sų kontrolėje — galite skambinti telefonais da­bar be šifro!

5 vai. Senamiesčio TDA policijos būrys per­ima policiją be aukų. Prie prezidentūros pasiun­čia sargybon patikimą policininką.

5 vai. Aleksoto radijas pradeda 31 m ban­ga transliacijas plokštelėn įgrotu Lietuvos him­nu ir atsišaukimu į lietuvių tautą. Ši stotis vei­kė, kol rusai išsprogdino Aleksoto tiltą. Tiltą iš­sprogdinus, su elektros srove nutrūko ir trans­liacijos.

5 vai. sargybinis iš prezidentūros pranešė, kad Paleckis kraunasi mašinas ir ruošiasi grei­tam bėgimui. Štabas tuojau įsakė Vilijampolės TDA daliniui duoti porą vyrų ir Senamiesčio TDA daliniui keletą vyrų, kad ateitų į pagalbą prezidentūros sargybiniui areštuoti Paleckį.

6. vai. prezidentūros sargybinis pranešė, kad Paleckis skubiai įsėdo į mašiną ir pabėgo. Atskubėję iš TDA dalinių vyrai okupavo pre­zidentūrą be jokio pasipriešinimo, bet Paleckio jau nebuvo.

Ryšininkai prie NKVD būstinių pranešė apie paniką ir enkavedistų bėgiojimą iš rūmų.

7 vai. LAF štabas po trumpo pasitarimo nutarė perimti Kauno radiofoną bei stotį ir pra­dėti masinį sukilimą skelbiant į tautą atsišauki­mą ir Laikinąją vyriausybę. Dr. Ad. Darnusis, pik. J. Vėbra ir Leonas Prapuolenis sėdo prie galutinio atsišaukimo teksto parengimo.

Radijo stoties ir radiofono užėmimui iššau­kiau TDA vyrus iš Senamiesčio nuovados ir Vi­lijampolės, palikdamas ten minimalų skaičių. Su­sisiekimui buvo naudotos sanitarinės mašinos.

Apie 9 vai. su ryšininkų pagalba pačiame radiofone ir TDA dalinių išorine jėga radiofonas ir radijo stotis užimama be aukų. Nepatikimieji areštuojami ir atvežami į štabą nelaisvėn. Užim­tasis radiofonas buvo tik truputį apgadintas.

Apie 9 vai. Senamiesčio TDA dalinys pra­neša, kad per menkos buvo jų jėgos pulti gerai ginkluotą rusų dalinį, kuris išsprogdino Alekso­to tiltą. Tilto išsprogdinimas nutraukė mūsų Aleksoto radijo transliacijas. Radijo dalinys pra­nešė telefonu, kad nutrūko elektros srovė ir jų radijas nebetransliuoja. Jiems buvo įsakyta kel­tis laiveliais per Nemuną į štabo būstinę, nes reikės Kauno radiofoną pataisyti. Iššaukti radijo specialistai B.B, ir V. pradėjo radiofono taisy­mą. Naktį apie 3 vai. radiofono vyrai pranešė: Kauno radijo stotis paruošta transliacijoms!

Birželio 23 dienos aušrai žaruojant, apie 4-5 vai., galutinai LAF štabas priima tekstą atsi­šaukimui į tautą ir Laikinosios vyriausybės pa­skelbimui.

Sukoncentruoju visas turimas jėgas radijo stoties ir radiofono gynimui, kad būtų užtik­rintas radiofono veikimas bent kelioms valan­doms,

Vilijampolės TDA dalinys praneša, kad visą naktį buvo užėmę aikštę ir davė ženklus vokie­čių lėktuvams, bet nė vienas jų nereagavo ir jokių ginklų nenumetė, nors ir keletas praskri­do pro tą vietą. Įsakiau daliniui palikti tą aikš­tę: daliai vyrų įsakiau atvykti į štabą (ginti radijo stotį), kitiems liepiau prisijungti prie Se­namiesčio TDA dalinio ir su jais ginti Vilijam­polės tiltą per Nerį, nes iš čia tikėjomės atei­siant pirmuosius vokiečių dalinius.

Vilijampolės TDA vyrai su vadu VYS per­ėmė radijo stoties gynimą. Gynimui panaudojo pik. V. pagamintas minas, užminuodami visus į radijo stotį įėjimus. Radiofoną saugojo TDA gru­pė B. B.

7 vai. rytą surinktos žinios rodė komunistų paniką, bėgimą iš Kauno ir sąmyšį rusų daliniuo­se. LAF štabas nutarė 9 vai. pradėti translia­cijas. Visiems ryšininkams ir TDA daliniams te­lefonu buvo duotas įsakymas klausyti Kauno ra­dijo stoties. Kauno mieste įjungiami visi vieši garsiakalbiai.

TDA spaudos ir propagandos daliniui įsa­kyta užimti spaustuvę ir pasiruošti laikraščio spausdinimui ir atsišaukimams.

8 vai. Leonas Prapuolenis, įgaliotas atsto­vauti sukilusiai Lietuvių Tautai, iš LAF štabo išvyksta į radiofoną. Trijų ginkluotų TDA vyrų lydimas, jis radiofoną saugiai pasiekia.


9 vai. prabyla Kauno radijo stotis. LAF šta­bo vyrai stovėdami išklauso Lietuvos himno ir LAF įgaliotinio pranešimo. Ašaroms nuplovus nemiegotos nakties ašaras, pradedame masinį sukilimą. TDA daliniams įsakoma užsidėti raiš­čius, dalinti juos visiems patikimiems vyrams, sudaryti dalinius ir kurtis viešose būstinėse. Pik. J. Bobelis paskiriamas pirmuoju Kauno komen­dantu. Kaunas paskęsta pirmuose šūviuose, kurie jau sklinda iš ginkluotų TDA vyrų komandų.


10-11 vai. pavyksta įsilaužti į rusų kariuo­menės ginklų sandėlį Žaliakalny, iš ten ginklai masiškai pervežami į sukilėlių būstines. Nugink­luojami rusų kariai, daugumas be šūvio.

TDA spaudos ir propagandos dalinys, už­ėmęs spaustuvę, rengia "Į Laisvę" pirmąjį nu­merį; čia darbavosi V., V., Br. Stasiukaičio va­dovaujami ir saugomi.

Spaudos ir propagandos būriui tenka ir nau­ja pareiga: pasiruošti iškilmingam vokiečių ka­riuomenės sutikimui. Tuoj buvo pradėti spaus­dinti soecialūs sveikinimai, buvo piešiami pla­kate. Tan darban ypač įtraukiami vyresnieji moksleiviai, kuriuos savo žinioje turėjo Ant. Ša­palas. Juos labai naudojome ir ryšininkais.

Žūsta pirmieji sukilėliai

LAF štabo įsakymai jau perduodami ir per radijo stotį. Apsaugotas radiofonas ir radijo sto­tis jautėsi gana saugiai ir teikė Kaunui ir Lie­tuvai pilną informaciją. LAF štabas po 9 vai. pasidarė tikra karinė centrinė Kauno gynimui: čia pat prie štabo buvo sukurtas TDA dalinys Žaliakalniui. Jam vadovauti perėmė Įeit. dr. Z Nestigo savanorių, nestigo ir ginklų iš rusų ka­riuomenės sandėlio. Čia pat buvo pradėtas ir ap­mokymas: paimtas į nelaisvę rusų karininkas buvo atgabentas į LAF štabą ir apmokino vy­rus, kaip naudoti rusiškos gamybos kulkosvai­džius. Apmokytus tuoj siųsdavo į karštas vie­tas, o tokių vietų buvo šios:

1. Vilijampolės tiltą norėjome žūt būt ap­ginti, nes čia tikėjomės vokiečių kariuomenes.

2. Sustiprinome paštą ir radiofoną, kad galėtume juos išlaikyti.
3. Šančių geležinkeliečių būrio žvalgyba pranešė apie rusų armijos pasirodymą prie A. Panemunės ir rengimąsi persikelti per Nemuną, per kurį pradėjo statyti pontoninį tiltą. Pasiuntėme ir vyrų, ir ginklų Šančių TDA daliniui, kad sulaikytų rusų persikėlimą.
4. Sutiprinome apsaugą "Į Laisvę" spausdinimui.

Kauno gatvėse sukilėliai maišėsi su rusų kariais, kurie buvo gerokai sumišę ir veikė jau gana partizaniškai, daugumas pasiduodami ir nusiginkluodami.
Apie 2 vai. p. p. LAF štabe buvo gauta žinia apie pirmąją auką — stud. techniką Antaną Živatkauską. Jis buvo iš štabo siųstas kaip ryšininkas į Senamiesčio TDA dalinį. Jį beskubantį peršovė iš pasalų rusų kareivis, A. Živatkauskas buvo ateitininkų Grandies korporantas. Tuoj po to buvo gauta žinia iš Senamiesčio TDA dalinio, kuris gynė Vilijampolės tiltą, kad tiltas paimtas į visišką TDA kontrolę. Tiltą gynę raudonarmiečiai pabėgo: kai kurie buvo nušauti, kai kurie paimti į nelaisvę. Bet tiltą beginant, žuvo buvęs policijos tarnautojas Juozas Savulionis. Jis užbėgęs nukirpo tilto užminavi-mo vielas ir išsaugojo tiltą nuo susprogdinimo.

Iš Šančių TDA dalinio gauta žinia apie žuvusį Įeit. Antaną Morkūną, stud. techniką (taip pat Grandies korporantą). Jis vadovavo būriui, kuris neleido rusų armijai persikelti per Nemuną. Rusų armija, prisiartinusi prie Nemuno ties A. Panemune, pradėjo statyti pontoninį tiltą persikėlimui per Nemuną. LAF štabas davė įsakymą sulaikyti šį rusų persikėlimą, nes įsileidus į Kauną būtų turėta daug nuostolių. Šančių TDA dalinys pradėjo apšaudyti pontoninio tilto statymą, neleisdami dirbti. Įsijungė rusų artilerija, apšaudydama sukilėlius. Pagalbon buvo pasiųsti sustiprinimai su naujais kulkosvaidžiais iš Žaliakalnio sandėlio. Matydami stiprų gynimą, rusai paliko pradėtąjį statyti pontoną ir pasuko kita kryptimi. Po Įeit. A. Morkūno žuvimo dar buvo pranešta žuvus virš dešimties kitų sukilėlių.

Taip pat po pietų gauta štabe žinia iš Aleksoto TDA dalinio, kad aerodrome nusileido lėktuvu Įeit. Jonas Dženkaitis. Apie aerodromą beslankioją rusų kariniai daliniai pradėjo jį apšaudyti. LAF štabas davė įsakymą tuoj susisiekti su Įeit. Dženkaičiu ir jį atvežti į LAF štabą.

Aleksoto pašlaitėms nuo rusų apvalyti buvo pasiųstas iš LAF štabo naujas dalinys, kuriam vadovavo inž. doc. Juozas Milvydas (skautų veikėjas). Buvo manyta, kad jei aerodrome nusileido Įeit. J. Dženkaitis, tai gali nusileisti ir kitų. Aleksoto dalinys netrukus Įeit. Dženkaitį paėmė į apsaugą, bet sunkokai sužeistą. Buvo įsakyta tuoj jį vežti į artimiausių Senamiesčio ligoninę, kur daktaras buvo jau įspėtas laukti jo pasiruošus. Dženkaitis žaizdų neatlaikė ir mirė. O per susišaudymus, valant Aleksoto pakrantes, žuvo inž. doc. J. Milvydas. Po to žuvo ten dar apie 5 sukilėliai.

Kauno išvadavime per tris dienas iš viso žuvo virš 120 kovotojų, sužeistų buvo apie 200.

Sukilimą laimėjus

Naktis iš birželio 23 į 24 buvo LAF triumfo naktis. Kauną valdėme pilnai: Žaliakalnis, Šančiai, Vilijampolė ir aerodromas buvo visiškoje mūsų kontrolėje. Kauno centre plevėsavo lietuviškos trispalvės, per garsiakalbius buvo perduodamos Kaimo radiofono transliacijos. Spaustuvėje buvo spausdinama "Į Laisvę" pirmasis numeris. Mes buvome padėties viešpačiai, o besi-slapstą rusų kariai ir komunistai buvo gaudomi ir nuginkluojami.
Birželio 23 d. apie 9 vai. vakare LAF štabas nutarė keisti savo patalpas. Patalpų keitimą lėmė šie motyvai. Prisirinko labai daug belaisvių, kurių laikymas sudarė mums nepatogumų ir maisto, ir savisaugos atžvilgiu. Reikalinga buvo jų apsauga. Prisirinko ir daug iš kalėjimų pabėgusių, kuriems tuoj parūpinome maisto iš greitosios pagalbos dalinio. Bet tai sudarė mums ir trukdymą bei apsunkinimą. Be to, vietovė pasidarė labai žinoma dideliu judėjimu; numatėm. kad nakčiai ši vieta gali būti nesaugi kaip centrui. Čia pat Žaliakalny pasirinkome esančią rusų kariuomenės būstinę su lauko radijo stotimi. Štabo vietoje palikome TDA dalinį, vadovaujamą Įeit. Z., kuris rūpinosi vietine apylinkės apsauga. Naktis praėjo be pasikeitimų. Štabas ir radiofonas budėjo.

Birželio 24 d. rytas jau išlaisvintame Kaune buvo papuoštas ne tik trispalvėmis vėliavomis, bet ir pirmuoju "Į Laisvę" numeriu. Šaukiamas pirmasis Laikinosios vyriausybės posėdis. LAF štabas pasiruošia vokiečių kariuomenės iškilmingam sutikimui. Pirmoji žinia apie vokiečius gauta iš Vilijampolės TDA dalinio: pranešė, kad atplaukė vokiečių laivas. Įsakyta tuojau susirišti su laivu ir atvežti jų atstovą į radiofoną. TDA dalinio apsaugoje iš Vilijampolės atvežamas pirmasis vokiečių leitenantas Flohret į radiofoną. Jį pristato LAF įgaliotinis L. Prapuolenis. Mūsų nustebimui to leitenanto pirmieji žodžiai per mikrofoną buvo: "Ich habe Stadt Kaunas besetzt* (aš užėmiau Kauną). Reguliarus vokiečių kariuomenės dalinys pasirodė Kaune birželio 25 d. Pirmasis vokiečių kariuomenės įsakymas buvo: negalite ruošti jokio iškilmingo vokiečių kariuomenės priėmimo, jokių plakatų, niekas negali pasirodyti gatvėse, kai pirmieji kariuomenės daliniai žygiuos.

LAF štabas persikėlė į "Į Laisvę" spaustuvės pastatus ir pradėjo naują savo veiklos etapą, Birželio 26 buvo iškilmingai palaidoti apie 120 ties Kaunu žuvusių sukilimo kovotojų. LAF štabas persigrupavo naujam darbui: sudaryti atramą Laikinajai vyriausybei ir .atlaikyti vokiečių spaudimus ir okupacines užmačias.
Šiandien vertindama savo 1941 sukilimą, lietuvių tauta gali didžiuotis atlikusi didelį uždavinį ir laisvojo pasaulio tautoms atskleidusi ir komunizmo apgaulę, ir nacinės Vokietijos klastą. Pavykęs sukilimas parodė didelį mūsų tautos solidarumą kovoje dėl laisvės. Ir dabartinė sovietų kolonizuota Lietuva sulauks laisvės ryto, nes lietuviškasis jaunimas yra nuolat pasiruošęs!


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai