Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKIEČIŲ PAREIŠKIMAI LIETUVOS REIKALU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Dambrava   

Šiais metais Vasario 16 proga iš amerikiečių susilaukta rekordinio sveikinimų skaičiaus.
Lietuvą ir lietuvius sveikino augš-tieji vyriausybės pareigūnai, vienuolikos valstybių gubernatoriai, apie 120 Senato ir Atstovų Rūmų narių ir šiaip visa eilė valstybininkų bei visuomenininkų. Rašė ir didžioji amerikiečių spauda.

Vien tiktai Kongrese Vasario 16 kalbas apie Lietuvą pasakė 10 senatorių ir 40 Atstovų Rūmų narių. Kiti dalyvavo minėjimuose ar atsiuntė pasveikinimus raštu.

Vyriausybės pareiškimas
Didžiausią dėmesį tenka skirti oficialiam vyriausybės pareiškimui, kurį 36-tųjų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metinių proga padarė Walter Bedell Smith, tuo metu ėjęs Valstybės Sekretoriaus pareigas.

Štai to pareiškimo tekstas:
"Mes, amerikiečiai, prakilniai prisimename trisdešimt šeštąją Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį. Bendru pasišventimu laisvei ir valstybės nepriklausomybei mes jaučiamės glaudžiai surišti su Lietuvos gyventojais. Giliai juos užjaučiame dabartinėje jų nelaimėje. Jungtinės Valstybės tebepripažįsta Lietuvos Nepriklausomybę, kadangi mes žinome, kad dabartinę padėtį Baltijos valstybėms atnešė tiesioginė Sovietų agresija ir kad suinteresuotos tautos niekados to nepatvirtino laisvu savo valios pareiškimu.

"Atsisakydamos pripažinti smurtinį Baltijos valstybių inkorporavimą, Jungtinės Valstybės ištikimai laikosi principų, kuriems mūsų tauta yra pasišventusi nuo pat mūsų pačių nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo.

"Jeigu Sovietų Sąjunga laikytųsi principų, kuriuos ji dedasi išpažįstanti, nėra abejonės, kad Baltijos tautoms būtų grąžinta laisvė.
"Jungtinėse Valstybėse mes žinome, kad kiekvienas lietuvis trisdešimt šeštąją Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį mini giliausiose savo mintyse ir maldauja anos dienos, kai jisai vėl galės reikšti savo meilę tėvynei, kaip laisvas nepriklausomos Lietuvos pilietis.
"Visa istorijos, ypač gi mūsų pačių patirtis mums sako, kad šis laisvės ilgesys negali būti amžinai paneigtas.

"Mes žinome, kad. laisvajam pasauliui remiant, valstybes nepriklausomybės byla ir visų tautų teises turėti jų pačių pasirinktas vyriausybes pasirodys galingesne negu tironiškoji diktatūra".

Viceprezidento   Richard   M.   Nixono pareiškimas
JAV viceprezidentas Richard M. Nixon, kuris kartu yra ir Senato pirmininkas, Vasario 16 proga pareiškė, kad Lietuva, remiama laisvę ir nepriklausomybę ginančio pasaulio, o taip pat semdamasi stiprybes iš savo pačios šimtmetinių kovų prieš agresiją, tikrai atgaus laisvę.
Nepaisant sunkenybių, kurias atnešė sovietai, lietuviai iškovos savo šaliai teisėtai priklausančią vietą laisvų valstybių šeimoje.

Kalbos ir pareiškimai  II. 16. Senate Malda
Vasario 16 Senato posėdis buvo pradėtas malda. Pirmą kartą JAV istorijoje ją sukalbėti buvo pakviestas lietuvis dvasiškis — Baltimorės lietuvių R. K. bažnyčios klebonas prelatas L. J. Mendelis. Tuo būdu Senatas išreiškė pagarbą Lietuvai ir Amerikos lietuviams, vieningai kovojantiems už tėvų žemės išlaisvinimą.

Senatorių kalbų ištraukos
Pagrindinę kalbą Senate apie Lietuvą pasakė Illinois valstybes senatorius Paul Douglas. Jisai apžvelgė Lietuvos nepriklausomybės meto laimėjimus pabrėždamas, kad "Baltijos valstybes padarė neribotai didesnę pažangą su savais ištekliais, negu kad 150 milijonų gyventojų komunistinėje diktatūroje". Po to jisai palietė Lietuvos sutartis su SSSR, nurodė sovietų-nacių sąmokslą 1939. VIII. 23, kurio pasekmėje Lenkija ir Baltijos valstybės tapo agresijos aukomis. Nurodė ir greitą JAV reagavimą pasmerkiant Rusijos klėstą ir nepripažįstant sovietinės agresijos. "Aš didžiuojuosi, — sakė Douglas,— kad prezidentas Rooseveltas, prezidentas Trumanas ir paskutiniu metu prezidentas Eisenhoweris laikosi nepripažinimo doktrinos ir nesutinka pritarti agresijai".

Kalbos pabaigoje sen. Douglas pažymėjo, kad Lietuva ir kiti Maskvos pavergti kraštai prisikels.

Sen.   Douglas  rezoliucija
Kalbos metu senatorius įteikė rezoliucijos projektą, kuria siūloma įpareigoti JAV atstovą atkreipti Jungtinių Tautų dėmesį į sovietų agresijos aktus prieš Lietuvą ir kitas Maskvos pavergtas valstybes ir pateikti J. T. kaltės įrodomąją medžiagą. Kartu siūloma, kad Senato Užsienio Reikalų Komisija ištirtų nelegalų Lietuves, Latvijos ir Estijos pagrobimą ir tai, kaip yra naikinamos pagrindinės žmogaus laisvės, o kartu ir laisvosios institucijos ten, kur tiesiogiai ar netiesiogiai šiandien dominuoja komunizmas.

Ta pačia rezoliucija Kongresas raginamas pakartotinai paskelbti doktriną, kuria laisvų tautų pavergimas nepripažįstamas tarptautinės teisės principu.

Kiti senatoriai
Sen. J. Butler, Md. kalboje pažymėjo, kad "ir šiandien Baltijos valstybės vis dar sudaro Vakarų civilizacijos tvirtovę. Vakarų idėjos tebėra gyvos Lietuvoje. Lietuviai atsimena praeitį; iš jų niekas neišraus kartu su Vakarais turimo bendro paveldėjimo. Kol visa tai laikosi, negali būti tokios tironijos, kuri galėtų nušluoti laisvo apsisprendimo dvasią ir laisvės kelius ..."

Sen. R. Hendrickson, N. J. kalbėdamas pareiškė: "Lietuvos istorija mums atskleidžia atkaklią ir drąsią kovą išlaikyti nepriklausomybei, nežiūrint plėšrių kaimynų". Senatorius pažymėjo, kad nepriklausoma Lietuva visam pasauliui parodė nusipelnanti vietą tarp laisvų valstybių. "Tas laimingas Lietuvos istorijos laikotarpis baigėsi 1939 metais, kai totalitariniai Lietuvos kaimynai . . . sudarė savo niekšingą paktą, kuriuo Hitleris Stalinui davė laisvas rankas sugniuždyti Lietuvos ir kitų mažų Baltijos respublikų laisvę, už tai gaudamas Stalino pritarimą užpulti Lenkiją".
Senatorius priminė, kad lietuviai nesiliauja siekę laisvės. "Amerikiečiai drauge su lietuviais laukia dienos, kada Lietuva vėl bus laisva. Narsus lietuvių laikymasis prieš tironiją nenueis veltui".

Sen. J. Kennedy, Mass. irgi atkreipė Senato dėmesį į tas kančias, kurios Lietuvą ištiko sovietinėje priespaudoje. "Prieš lietuvius griebiamasi baisiausių nusižengimų. Tačiau, laikydamiesi anksčiau turėtos laisvės idealų ir principų, lietuviai savo krašte ir užsieny nepasiduoda nevilčiai. Iš tėvynės mes girdėjome pranešimus apie aktyviai veikiantį pogrindį. Šioje šalyje lietuviai aukojasi, keldami savo gimtosios šalies skundą. Padrąsinkime tą dvasią, nes ji ne tiktai priartina tą dieną, kada Lietuva vėl bus nepriklausoma respublika, bet kuri taip pat žymiai prisideda ir prie JAV saugumo (užtikrinimo)".

Sen. Ed. Martin, Penna. kalboje pabrėžė, kad nepriklausoma Lietuva nusipelnė didžiausią pasaulio pagarbą ir pasigėrėjimą, kaip įžymus pavyzdys savo valdžią turinčios tautos, kuriai laisvė yra šventas dalykas. "Mes labai didžiuojamės faktu, kad JAV niekados nepripažino Lietuvos užgrobimo, kurį įvykdė Sovietų Sąjunga. Mes jas laikome nepriklausomomis valstybėmis".

Sen. W. Purtell, Conn. pareiškė, kad šią dieną negali būti džiaugsmo nei lietuvių, nei amerikiečių širdyse, nes Lietuva "kenčia komunistų despotų priespaudoje". . . "Tačiau, kadangi lietuvių dvasia yra nepalaužiama, Vasario 16 yra didžiulių vilčių diena". . . Neišvengiamai ateis laikas, kai tironų kumštis nusilps, kai laisvė nugalės vergiją, o sielvartas pavirs džiaugsmu. Amerikos gyventojai ir vyriausybė nesutiko pripažinti Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos. Įvairiais būdais Amerika informuoja pasaulį apie piktus Sovietų darbus Lietuvoje ir mobilizuoja moralinės pasaulio opinijos pajėgas prieš prispaudėjus, — su viltimi, kad greičiau priartės Lietuvai laisvės diena, o Kremliaus niekingas ir neapykantos pilnas valdymas bus nuverstas amžinai".

Vasario  16 Senate užprotokoluoti pareiškimai
Sen. Homer Ferguson, Mich. — "Bedieviškojo komunizmo tironijoj vargstantiems Lietuvos gyventojams turime pasakyti, kad jie nėra pamiršti. Amerikos žmonės ir JAV vyriausybė neužmiršo jų taip branginamos laisvės".
Sen. Irving įves, N. Y. — "Tragiška ir prievartinė Lietuvos ir jos Baltijos kaimynų aneksija sunkiai gula ant laisvojo pasaulio sąžinės. Dabartiniai tyrinėjimai Kongreso Atstovų Rūmuose parodė žmonėms komunistinės tironijos brutalumą ir išryškino svarbą prezidento Eisenho-werio žodžių, kad "laisvė stovi prieš vergiją, šviesa prieš tamsą".

"Tikėjimas, kuris jungia mus kovoje, yra tas pats tikėjimas, kuris tamsioje valandoje palaiko narsią Lietuves šalį. Tai yra laisvųjų tikėjimas, iš kurio semiamasi stiprybės pasipriešinti ir nugalėti komunistinę agresiją".

Sen. Herbert Lehman, N. Y. Senatui įteiktame pareiškime sako: . . ."Lietuvių tautos ir valstybės isterija turi daug heroiškų laikotarpių. Aš pranašauju, kad dabartinis laikotarpis, kai visi faktai išryškės ir jų istorija bus surašyta, iškils kaip pats heroiškiausias laikotarpis iš visų. . . Mes tikrai žinome, kad laisvės žiburys lietuvių širdyse šiandien dega dar stipriau, negu bet kada prieš tai. Jie trokšta laisvės. Jie dirba tyliai, bet nepalaužiamai, kad galėtų įgyvendinti savo troškimą. Galų gale — aš tik negaliu pasakyti tiksliai kada — jie atgaus laisvę. Jokia tauta, kuri myli laisvę taip, kaip lietuviai, negalės būti ilgai pavergta. Kovoje už nusimetimą vergijos pančių, kuriuos uždėjo Kremlius, lietuvių tauta turi nuoširdžią Amerikos žmonių paramą . . . Mes esame nusistatę, kad j padarytus nusikaltimus Lietuvoje būtų žiūrima, kaip j nusikaltimus. Mes esame pasiryžę žiūrėti, kad genocidas tarptautine sutartimi būtų pripažintas tuo, kuo jis iš tikre yra. Mes turime tęsti kovą dėl genocido konvencijos ratifikavimo čia, Jungtinėse Valstybėse. Šia proga man malonu pareikšti nuoširdžiausius linkėjimus Lietuvoje gimusiems ar iš Lietuvos kilusiems amerikiečiams, o kartu ir tiems lietuviams, kurie dar nėra piliečiai, bet kurie rado prieglobstį ir pastogę Amerikoje. Aš jiems sakau ir aš tikiu, kad jie padės perduoti šį vilties žodį užjūrin — kad visi, kurie aukojasi laisvei, nepriklausomybei ir teisingumui, yra pasiryžę priartinti Lietuvos išsivadavimo dieną, kada ji galės būti pilnu ir lygiu nariu laisvų tautų bendruomenėje".

Sen. L. Saltonstall, Mass.: "Šiandien Lietuva vėl yra 'skausmuose paskendusi tauta', žiaurus despotiškas komunizmas mėgina, kaip ir ankstesnieji krašto okupantai mėgino, sutrypti kraštą ir jo gyventojų dvasią. Tačiau pasikartojanti vergijos grėsmė išugdė lietuviuose nenugalimą dvasią . . . Seniai paveldėtas lietuvių tautos troškimas savarankiai tvarkytis virto tautine lietuvių savybe. Šis bruožas negali būti sunaikintas. Savigarbos kupina lietuvių tauta nepasidavė Sovietų viešpatavimui, lygiai kaip ji neišdavė svetimam okupantui savo tautinių idealų . . . Mes reiškiame pagarbą narsiai jų kovai. Bet ypač mes prisimename faktą, kad Lietuvos nepriklausomybe niekados nebuvo sutriuškinta ir kad mes te-bepripažįstame demokratinę Lietuvos respubliką, kuri, reikia tikėtis, greitu laiku vėl atsistatys".

Senatorių   pareiškimai   raštu
Amerikos Lietuvių Informacijos Centras gavo visą eilę sveikinimų raštu. Juos pasiuntė — Senato Užsienio Reikalų komisijos pirmininkas Alexander Wiley, Wis., o taip pat senatoriai John W. Bricker, Ohio, Henry C. Dworshak, Idaho; J. Allen Frear, Delaware; Humphrey. Minessota; John Pastore, R. I.; George Smathers, Fla.; Stuart Symington, Missouri ir John J. Williams,  Delaware.

Sen. Bricker pasidžiaugė, kad lietuvių dvasia tebegyva ir kad gyvas ir vieningas troškimas pasiekti laisvės ir nepriklausomybes . . . "Bendra visų lietuvių viltis, prie kurios prisijungiame ir mes, laisvajame pasauly, kad Lietuva vėl prisikeltų ir su atnaujinta energija laisvai eitų savo užsibrėžtuoju likimo keliu".

Sen. Humphrey, kuris Senatui pasiūlė pareikšti pagarbą už puikų sen. Douglas pareiškimą Vasario 16 d., pasakė: "Mūsų širdys su pavergtaisiais Lietuvos gyventojais, kurie ilgėje savo istorijoje tiek daug iškentėjo, saugodami savo laisvę ir savo kultūrą. Esu tikras, kad kaip Romanovų carams nepavyko sunaikinti Lietuvos, taip lygiai žlugs ir raudonųjų dabarties carų užmačios pasiekti tokius pat tikslus. Tikiu, kad nepriklausomybes dvasia ištvers lietuvių tautoje ir kad laisves aušra patekės Lietuvai ir visiems kraštams, kurie yra tapę komunistinio imperializmo aukomis".

Sen. Alexander Wiley: "Esu laimingas, galėdamas šia proga pasiųsti Amerikos Lietuvių Tarybai savo širdingus sveikinimus ir išreikšti karštą viltį, kad lietuvių tauta vėl galėtų naudotis laisvo apsisprendimo teise, užimdama jai teisėtai priklausančią vietą valstybių šeimoje".

ATSTOVŲ   RŪMAI
Vasario 16 proga Amerikos Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkas Joseph Martin pasiuntė Lietuvai sekančio turinio pasveikinimą:
"Keliolika metų žiaurios komunizmo agresijos neužgniaužė lietuvių tautoje laisves, taikos ir tvarkos troškimo. 36-ji Lietuvos Respublikos sukaktis primena visam pasauliui, kad valstybės nepirklausomybė vieną dieną bus atstatyta ir valstybiškai vieninga Lietuva vėl galės tvirtai žengti pirmyn.

"1940 metais komunistinių gaujų jsiveržimas Lietuvon ir vėlesnė apgaulinga aneksija prie Kremliaus dabar stovi prieš visą pasaulį atskleisti, kaip neteisėti agresijos veiksmai. Tiek JAV vyriausybė, tiek Amerikos žmonės šią invaziją smerkia, kaip brutalų sovietų imperializmo veiksmą.
"Prezidentas Eisenhoweris savo pranešime Kongresui sausio 7 dieną pareiškė, kad 'tironija jau bėdoje'...

"Visas pasaulis dabar aiškiai mato, kad barbariškasis komunizmas trupa pačiame savo branduoly — Kremliuje. Žmonija, trokšdama laisvės ir nepriklausomybės, galiausiai jau suprato piktas tironijos, priespaudos ir masinės vergijos užmačias. Žmonijai aušta rytojus. 'Tironija jau bėdoje'."

Kalbos ir pareiškimai
Charles Kersten, Wise, kuris vadovauja Atstovų Rūmų Pabaltijo Komisijai, tyrinėjančiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos pagrobimo aplinkybes bei dabarties padėtį, Vasario 16 Atstovų Rūmuose pareiškė, jog "Lietuva simbolizuoja pavergtų tautų bylą . . . laisvės bylą. Pasaulis neturės tikros taikos, kol tautos, turinčios teisę į nepriklausomybę, neatgaus laisvės. Suteikimas laisvės toms šalims yra esminės svarbos sąlyga pasaulio taikai".

Demokratų partijos lyderis J. Mc Cormack, Mass. pasakė: "Aš didžiuojuosi, galėdamas pareikšti, kad Amerika niekados nepripažino Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos ir kad mes šiandien pripažįstame teisėtos Lietuvos vyriausybės paskirtus diplomatinius atstovus. Jau šis vienas faktas yra džiuginąs įrodymas, kad lietuvių tauta . . . turi Amerikos vyriausybės ir šio krašto žmonių prisirišimą ir paramą".

T. Sheenan, 111.: "...Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį, ryžkimės užsienio politikos reikalus tvarkyti ir vadovauti pasauliui su stiprybe, integralumu — ir be kompromisų. Gana Jaltų, Teheranu ir sustingimo, kaip kad atsitiko tada, kad mes leidome Rusijai prisijungti Lietuvą ir dvi jos seseris Pabaltijy. Tiktai šiuo keliu eidami, mes priartinsime pavergtų mūsų sąjungininkų — lietuvių išlaisvinimo dieną, o kartu ir visų tų, kurie yra atitverti anapus geležinės uždangos bedieviškojo komunizmo uždanga".

Kalbas Atstovų Rūmuose pasakė ar   pareiškimus   užprotokolavo   dar šie Kongreso nariai: H. Addonizio. N. J.; J. Auchincloss, N. J.; A. Bent-ley, Mich.; Mrs. V. Buchanan, Penna.; H. Seely-Brown, Conn.; J. Byrne, Penna.; E. Celler, N. Y.; J. Dingel, Mich.; Th. Dodd, Conn.; H. Eber-harter, Penna.; G. Fallon, Md.; Fo-garty, R. L; H. Forand, 111.; W. Granaham. Penna.; Th. Gordon, 111.; Heselton; J. Javits, N. Y.; Ed. Jonas, 111.; B. Kearney, N. Y.; K. Keating. N. Y.; Kelley, Penna.; A. Klein, N. Y.; J. Kluczynski, 111.; Lane, Mass.; G. Long, La.; Ray Madden, Ind.; A. Morano, Conn.; A. Multer, Penna.; Machrowicz, O'Ha-ra, Th. O'Neill, Mass.; Ph. Phil-bin, Mass.; L. Rabaut. Mich.; Rad-wan, N. Y.; Mrs. Ed. Rogers, Mass.; J. Rooney, N. Y.; Al. Sieminski, N. J.; Van Zandt, Penna.

Vėl visas pluoštas sveikinimų iš Atstovų Rūmų narių gautas Amerikos Lietuvių Informacijos Centre.

New  Yorko  ir  New Jersey gubernatorių pareiškimai
Vasario 16 išvakarėse New Yorko gubernatorius Thomas E. Dewey lietuvių tautai pasiuntė pareiškimą. Pasidžiaugus Lietuvos pažanga nepriklausomybės metais ir palietus tragišką padėtį, patekus Lietuvai po negailestingu sovietinių prispaudėjų jungu, toliau taip rašoma: "Šiemet lietuvių kilmės amerikiečiai ypačiai jaučiasi padrąsinti prezidento Eisen-howerio (išlaisvinimo) programos ir Atstovų Rūmų priimtosios Pabalti-jos rezoliucijos, pagal kurią buvo sudaryta Pabaltijo Komisija tyrinėti prievartiniam Lietuvos, Latvijos ir Estijos užgrobimui. Parodymai apie padarytus nusikaltimus buvo transliuojami į visą Rytų Europą, sėkmingai prasiveržė pro geležinę uždangą ir sukėlė smarkius Maskvos radijo ir (komunistinės) spaudos puolimus. Lietuvių kilmės amerikiečiai yra vieni draugiškiausių ir vertingiausių mūsų piliečių. Bemaž visi jie turi giminių Lietuvoje, su kuriais bet koks ryšys nutrauktas, kadangi laiškas iš Amerikos lengvai gali tapti bilietu į vergų stovyklas. Aš raginu New Yorko gyventojus prisidėti prie savo lietuviškojo kraujo kaimynų, minint 36-ją Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį, kuri, mes esame tikri, ilgainiui bus pilnumoje atsteigta šiai narsiai tautai".
Panašų pareiškimą Vasario 16 proga padarė ir Pennsylvanijos gubernatorius.

Gubernatorių proklamacijos
šiais metais devynių valstybių gubernatoriai Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukakties proga išleido proklamacijas, kuriose Vasario 16 diena oficialiai tose valstybėse skelbiama Lietuvos Respublikos Diena.

Vasario 16 proklamacijos išleistos šiose valstybėse: Connecticut — gub. John Lodge; Indianoj — gub. George M. Craig; Illinois — gub. William G. Stratton; Maryland — gub. Theodore R. McKeldin; Massachusetts — gub. Christian A. Herter; Michigan — gub. G. Mennen Williams; Ohio — Frank J. Lausche; Rhode Island — gub. Dennis J. Roberts; New Jersey — gub. Robert B. Meyner.

Kiti sveikinimai
Čia suminėsime dar New Yorko ir Čikagos burmistrų pareiškimus.
New Yorko burmistras Robert Wagner pažymėjo, kad Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimu buvo baigta atkakli. 120 metų trukusi kova dėl tautos laisves.

Ta pačia proga New Yorko burmistras prisiminė ir šiais metais minimą 50 metų spaudos laisves atgavimo sukaktį.
Čikagos burmistras Kennelly Vasario 16 proga išleido specialų atsišaukimą, kuriuo Vasario keturioliktoji buvo oficialiai Čikagos mieste paskelbta "Lietuvos Diena".

Išvados
Baigiant Vasario 16 pareiškimų apžvalgą, tenka džiaugtis, kad JAV vyriausybe ir krašto parlamentarai vis daugiau skiria dėmesio Lietuvos reikalui.

Šiuos žymiųjų amerikiečių pareiškimus tenka labai rimtai vertinti. Tai nėra tik "šiaip sau" šventadieniniai pareiškimai. Pirmiausia jais paryškinamos Amerikos gyventojų nuotaikos. Antra, šie pareiškimai moraliai įpareigoja ir, nors ir netiesioginiu keliu, formuoja Kongreso nusistatymą, kuris neabejotinai daro įtakos užsienio politikos srityje. Tai rimtas užnugaris prezidento Eisen-howerio vyriausybei, paskelbusiam išlaisvinimo politiką.
Reikia įvertinti ir Amerikos Lietuvių Tarybos Informacijos Centro pastangas, nes daugelis gaunamų pareiškimų yra jo nuolatinio darbo ir pastangų išdava.
Dr. V.  Dambrava

•    "Naujienos" savo 40 m. ėjimo sukakčiai paminėti vasario 19 d. išleido specialų padidintą 32 pusi. numerį.
•    Bogotoje Kolumbijoje išeina naujas laikraštis "Tėvynės Aidai", redaguojamas S. Siručio.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai