Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
ANT SAULĖGRĄŽOS VAMZDŽIO
Tuščias esu,
kaip saulėgrąžos tuščias grūdas.
Reprezentuoju gyvenimą
be bendravimo
su žmonėmis ir be meilės.
Grūdas be grūdo,
meilė be meilės,
gyvenimas
be gyvenimo.
Grosiu
rudenėjant laukams ant sulyto saulėgrąžos vamzdžio,
grosiu sau tik vienam,
grosiu savo tik nuosavai ausiai,
kaip kad Whitmanas rašė.

Jei aš turėčiau tikėjimą, viltį ir meilę,
aš šiandieną kitaip rašyčiau.
Šiaip ni nieko daugiau nelieka, nebent į sieną
atsirėmus rymot ir groti.

Groti sau tik vienam,
groti savo tik nuosavai ausiai,
kaip esu jau minėjęs.

PO MĖLYNU DANGUM
O, kantrybe!
kuri slepies šiurkščioj ir parudavusioj žolėj,
tai tavo vėliavą
žolė per smėlį iškilmingai neša.
Tik ratas girgžteli kažkur.
Tiktai botago
madinis šūvis aikteli ir dingsta
kurčioj apylinkės žolėj,
ir nėra nieko
daugiau po mėlynu dangum, išskyrus lengvą
bei monotonišką žolės stiebelių aidą.

LAIKO SROVĖS
Laikas ir upės,
Laikas ir upės,
amžinieji krantų ardytojai,
ką jūs padarėt, sakykit, motinos veidui?
Motinos veido vietoje liko tik dūmai,
duobės akių ir išblyškusios lūpų linijos.

Laikas tavęs nepakeitė, motin!
Tai melas!
Tai tik nuo ašarų dūmai akis man graužia.
Laiko ir upių tavo meilė, kaip žvaigždės,
man iš tolo per naktį šviečia.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai