Parašė VITALIJA BOGUTAITĖ
|
AŠ PALIKAU TAVE
Aš Tave palikau vidudienio kaitroj.
Vandens nei duonos Tavo lūpos neragavo.
Aš Tave palikau —
Tavo veidu sunkėsi sūrūs prakaito lašai ir
Pavargusias kojas kepino saulė.
Aš Tave palikau bandymo valandoj.
Valgiau žemišką duoną, kvepiančią rugiena.
Palikau Tave alkaną.
Palikau Tave ištroškusį.
Palikau Tave ateinantį pas mane.
BAIMĖ
Šiandien vidurdienio saulė
Džiovina kraują mano gyslose.
Vidurdienio saulė lenkia mane
Prie garuojančios
Žemės. Aš atsisėdu, ir manyje atsiskleidžia
Palikimo baimė. Palikau Tave
Jieškodama savęs ir duonos.
KĄSNIS
Besėdint prie manęs prieina mažas vaikas.
(O aš buvau labai išalkusi.)
Nors rankomis paliest norėjau duonos veidą,
Bet prieš mane atsiskleidė
Badas.
|