| |
|
|
|
IŠ LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLŲ AKADEMIJOS DARBŲ |
 |
 |
 |
|
Parašė Kun. R. Krasauskas
|
Lietuvių Katalikų Akademija, atkurta tremtyje 1955 metais, nepaisydama nepalankių sąlygų, intensyvina savo veiklą. Organizacinis tvarkymas užtruko metus laiko. 1956 kovo mėn. išrinkta centro valdyba (pirm vysk. V. Padolskis, vicepirm. dr. Z. Ivinskis ir kun. dr. J. Vaišnora, sekr. kun. dr. A. Liuima ir ižd. prel. L. Tulaba) ėmėsi sušaukti IV-ąjį LM Akademijos narių mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimą. Tris pirmuosius suvažiavimus akademija buvo sušaukusi Lietuvoje 1933, 1936 ir 1939 metais.
šis valdybos užsimojimas, pareikalavęs daug pastangų ir darbo, buvo įvykdytas. 1957 spalio mėn. 2-4 dienomis Romon suvažiavo gražus skaičius LKM Akademijos narių. Programoje — 8 paskaitos iš įvairių mokslo šakų. Šiuo suvažiavimu akademija įrodė sugebanti pateisinti savo egzistenciją ir tremtyje.
1958 metais valdyba padarė kelis posėdžius, kuriuose buvo svarstyti akademijos reikalai. Nutarta išleisti "Suvažiavimo Darbų" IV-tąjį tomą. Jį suredaguoti pavesta kun. A. Liuimai.
Akademijos pirm. vysk. V. Padolskis vasarą (gegužės - rugsėjo mėn.) būdamas J. A. Valstybėse ir lankydamas lietuvių kolonijas, panaudojo progas supažindinti ten sutiktus liet. kat. mokslininkus ir mokslo mėgėjus su akademijos problemomis ir darbo planais.
Akademija tęsia darbus tose srityse, kuriose Lietuvoje buvo išvariusi savo vagą. Ji pradėjo jau mokslinių knygų leidimą. Pirmasis LKM Akademijos leidinys tremtyje (Lietuvoje išleido 4), pasirodęs 1958 m. lapkričio mėn., yra kun. dr. J. Vaišnoros stambi (445 p.) knyga: "Marijos Garbinimas Lietuvoje". Lėšas knygai išleisti davė LKMA narys, didelis lietuviškosios knygos mecenatas prel. Pr. Juras. Artimesniu laiku pasirodys: "Suvažiavimo Darbai" IV tomas ir dr. Z. Ivinskio veikalas "Vyskupas Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva".
Nepriklausomybės laikais akademija rūpinosi kelti tautos mokslinį lygį, ruošdama mokslinio pobūdžio kursus ir atskiras paskaitas. Tremtyje atkurta, ji stengiasi taip pat neapleisti šio veiklos baro. 1958 m. lapkričio mėn. 30 d. akademija aurengė popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje viešą mokslinę paskaitą tema "Vladimiro Solovjovo minties kelias į Vakarus". Jos skaityti buvo pakviestas iš Šveicarijos Bazelio dr. Juozas Eretas, buvęs Lietuvoje Akademijos vicepirmininkas, jos suvažiavimų rengėjas ir "Suvažiavimo Darbų" redaktorius. Paskaitos klausyti susirinko nemažas skaičius profesorių, studentų ir beveik visa Romos lietuvių kolonija. Dalyvių tarpe buvo garbingų ir žymių asmenybių: kardinolas Pizzar-do, universiteto rektorius O. Munoz Vega, Rytų Instituto rektorius prof. A. Raes, Rusų Instituto rektorius F. Horaček, S.J. ir kiti. Akademijos pirm. vysk. V. Padolskis įžangos žodyje trumpai supažindino auditoriją su LKMA ir pristatė prof. dr. J. Eretą.
Pradžioje prof. J. Eretas taikliai apibūdino moderniąją rusų filosofiją, pastebėdamas, kad tai nėra paskutinis žodis toj srity j. Kada rusas filosofas galės laisvai reikšti savo mintis, nėra abejonės, kad jis prieis prie kitokių sprendimų. Paradoksiškai skamba, bet galima tai tvirtinti, kad rusų ateities galvojimo reikia jieškoti praeityje.
Davęs svarbesnių VI. Solovjovo biografinių duomenų, profesorius toliau atskleidė jo minčių pasaulį, subrandintą besiklausant "dykumų balso" Egipte, sukilnintą ir sudina-mintą konversijos į katalikybę. Solovjovas jautėsi pašauktas istorinei misijai — nešti Kristaus doktriną rusų inteligentijai, taip labai blaškomai to meto ardančių laiko srovių. Jis tapo naujojo idealizmo nešėju — "rusiškuoju Platonu". Jo veikalai, kuriuose pinasi filosofinės gilios mintys su poetiškais vaizdais, spindi grožiu ir dvelkia gyvybe.
Netruko garsas apie Solovjevą prasiveržti pro Rusijos sienas ir nuaidėti Vakarų pasaulyje. Vienas jo veikalas, "Rusija ir Bažnyčia", buvo atspausdintas prancūziškai Paryžiuje. Po mirties jo mokiniai: Bulgakovas, Berdiajevas, Ivanovas ir kiti komentavo ir platino savo mokytojo filosofinį palikimą. Vėliau, jų tėvynėje įsigalėjus komunizmui, buvo sutrukdyta skleisti Solovjovo mintis. Tuo tarpu Vakaruose Solovjovo veikalai ir jo idėjos įgijo vis didesnį populiarumą.
Ilgiau prof. J. Eretas sustojo prie lietuvių įnašo solovjovinės filosofijos pažinimui, čia jis iškėlė ypač prof. St. Šalkauskį, apie kurį Romos universitetų auditorijose iki tol gal nebuvo kalbėta. Šalkauskis nusipelnė būti pavadintas "Baltų Solovjovu". Susidomėjimas solov-jovine filosofija ir veikalais buvo labai gyvas V. D. Universitete Kaune. Vadovaujant prof. St. Šalkauskiui ir VI. Šilkarskiui buvęs sudarytas intelektualų ratelis, pasiėmęs uždavinį pagrindinai ištyrinėti Solovjovo veikalus. Prof. VI. šilkarskiui ir dabar Vokietijoje patikėta paruošti pilną Solovjovo veikalų laidą.
Po paskaitos prof. J. Eretas dar porą dienų buvo pasilikęs Romoje. Jam dalyvaujant, centro valdyba padarė posėdį, kuriame svarstyta akademijos ateities planai ir darbai. Tarp jų pirmoj eilėj šie: 1960 ar 1961 m.m. sušaukti Amerikoje suvažiavimą, nustatyti ir paruošti jo programą, paspartinti ir palengvinti akademijos leidinių išspausdinimą ir suburti daugiau naujų akademijos narių.
Kun. R. Krasauskas
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
