|
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS
|
AMŽINYBĖS DVARAS
Ugninės bitės per mėlynę skrenda,
Auksinį medų neša į erdves.
Kažkur toli jos avilį suranda
Ir laukia ten ateinančio manęs
Kažkur ten dunkso amžinybės dvaras
Nematomi jo bokštai, nė langai,
Tik spindi bičių nešamas nektaras,
Tik dūzgia jų neregimi sparnai.
MALDININKŲ KELIONĖ
Kalnai pabudę keliasi kelionėn
Ir seki juos žaisminga lyguma.
Tolyn banguoji per visatą kloniai,
Jų forma, gelmėje pranykdama,
Pavirsta debesiu kodylo
Erdvių nematomam altoriuj,
Lengvai į dangų dūmai kyla
Ir gula Viešpačiui po kojų.
VIEŠPATIES VITRAŽAS
Atome užmigusi energija
Pabunda iš sapnų galaksijų pasauliuos.
Prasiveržia šviesos vulkanai gaivalingi,
Užpildami spalvom miglynų tolimųjų veidus.
Tai Viešpats tapo mėlyną dangaus langų vitražą.
Filonas džiaugiasi jo spindesiu ir taria: Logos.
Lukrecijus nustebęs žiūri iš tamsybių,
Bet netiki, nors mato
Spalvų ugningą žaismą,
Bet netiki, nors regi
Jų vyksmą per eonus,
Kur Viešpats tapo mėlyną dangaus langų
vitražą.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
