|
Parašė PRANAS NAUJOKAITIS
|
IŠBĖGO TEN JIEVOS PRIE KELIO
Išbėgo ten jievos prie kelio
Baltesnės už sniegą ir šilką:
Mes patys jievų žieduose
Dainuojame, žydime, šokam,—
Pavasaris mus pabučiavo
Ir saulės gaivus spindulys.
Išsitiesė pradalgės sodrios prie upės,
Kvepėdama džiūsta žolė...
Taip šviesios mūs dienos
Džiaugsme šienapjūtės,
Kai naktis nesutemsta,
Kai skleidžiasi žiedas paparčio širdy...
Pavasaris mus pabučiavo
Ir saulės gaivus spindulys...
Išsiskleidė liepų žiedai,
Medonešin sulėkė bitės,
Ir dūzgia, ir pluška kvepėjimo šventėj...
Mes patys pakvipom medum ir žiedais...
Simboliką avilio žydi liepų žiedai,
Ją dainuoja širdis
Ir namai...
Medonešin sulėkė bitės,
Simboliką avilio žydi liepų žiedai...
LAPKRITYS
Praradimo ugnim dega klevo lapai.
Pilkomis šakomis dainuoja liepos
Rudenio vėjuos Ir liūdi,
Kad medonešio šventė praėjo
Ir nebegrįš . . .
Pučia vėjas nuo jūros —
Toks tamsus, nusiminęs
Ir pilnas miglų...
Rugsėjo žvaigždes užstoja debesys,
Ir lietus netrukus išplaus
Voratinklių taką,
Kuriuo mūsiį žingsniai bus nuskambėję
Ir nebegrįš...
Rytmečio šalnos pabučiuos jurginų žiedus.
Nei astrai nežydės daugiau,
Nei chrizantemos...
Saulė dar juoksis vidudieniais soduose,
Ir žais berželiai
Geltonais spinduliais,
Bet vakaras ateis tamsus ir juodas,
Ir sielvartas
Į širdį nusileis...
Ne vasaros man gaila pievose,
Ne šieno pradalgių,
Ne liepų, ne medaus žieduos,
Tik mėlyno dangaus
Ir tų šviesių erdvių,
Kur laimino mūs taką,
Kur lengvino žingsnius...
(Iš lyrinės poemos "Šviesos Mergaitė" rankraščio).
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
