Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
XII TARPTAUTINIS MONTESSORI KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Varnienė   

Tautine vokiečių Montessori d-ja (Deutsche Montessori Gesel-schaft) šiemet kovo mên. pradžioje Frankfurt a. M. buvo sušaukusi specialų susirinkimą, kuriame dalyvavo Tarp. Montessori S-gos (Association Montessori Internationale — AMI) generalinis direktorius Mario Montessori. Šio susirinkimo pagrindinis uždavinys buvo aptarti sekančio tarp. Montessori kongreso galimumus. Numatyta sekantį kongresą, kuris iš eilės jau bus 12-sis, o antrasis po d-rės M. Montessori mirties, sušaukti Vokietijoj 1980 m. Pirmasis tos rūšies kongresas yra buvęs sušauktas Helsinkyje 1925 m. Naujame kongrese bus gvildenama tema: "Matematika vaiko gyvenime mūsų  kintančiame pasaulyje".

Marija Montessori žiūrėjo į žmogaus plėtrą kaip į vyksmą, per kurį žmogus individualiai kuria pats save, prisitaikydamas fizinei aplinkai ir protiniam pajėgumui žmonių bendruomenes, kurioje jis gyvena tuo laiku, kai jo plėtra vyksta.

D-rei Montessori "prisitaikymas" reiškė pasitenkinimą ir proto ramybę tojo, kurs jaučiasi esąs saugus.
Plėtra yra tiesiogiai paliečiama aplinkos sąlygų ir žmonių kontingento    protinio    pajėgumo.    Tuodu veiksniai paprastai kinta palaipsniškai, ir dėl to vaikai ir jaunuomenė juos gana lengvai absorbuoja ir įjungia į savo gyvenimą, kada vyksta konstruktyvusis prisitaikymo procesas.

Tačiau, jei per staiga įvyksta dideli pakitimai, jųjų veikmė pasidaro priešinga. Staigių pakitimų stipri įtaka daug giliau pajaučiama tų, kurie tebėra plėtros stadijoje, negu tų, kurie plėtra jau yra pasibaigusi. "Jaunuolių gengės", "Teddy Boys" ir kitokie nauji, bet tipiški vardai "yra aiškus ženklas, kad jaunuoliams yra labai sunku prisitaikyti prie fizinės bei socialinės mūsų   kintančiojo   pasaulio   evoliucijos.

Niekada dar žmonijos gyvavimo istorijoje vaikai ir jaunuoliai nebuvo taip labai reikalingi pagalbos kaip šiandien. Socialiniu požiūriu daromi įvairūs bandymai palengvinti jauniesiems prisitaikymo kelią, bet, deja, labai mažai kas padaryta palengvinti protinei plėtrai. O tatai yra labai svarbus dalykas norint, kad žmogus neatsiliktų nuo pažangėjančio mokslo.

D-rės Montessori prisitaikymo samprata — tai palaimos radimas pačiame prisitaikymo vyksme, čia reikia   iškelti   labai   įdomų   dalyką, kad yra viena išskirtina mokslo šaka, kuriai visada trūko prisitaikymo, bet jau ypatingai jo trūksta šiandien. Augštesniųjų mokyklų mokytojai dabar daug labiau skundžiasi, negu seniau kada nors, kad mokiniai, atėję iš pradžios mokyklų, yra nepaprastai menko matematinio išsilavinimo. U-tų profesoriai irgi aimanuoja, kad, girdi, studentų matematinis pajėgumas esąs visai beviltiškas. Ką tai reiškia? — klausia ne vienas. Tai reiškia, kad augš-tesnės m-klos tinkamai neparuošė mokinių.

Atrodo visiems aišku, jog šiandien labiau negu kada nors matematikos mokslai darosi vis būtines-ni ir svarbesni. Kai kurių kraštų švietimo ministerijos jau yra išleidusios atsišaukimus į švietimo darbuotojus, iškeldamos nepaprastą matematikos reikšmę šiandieninio žmogaus gyvenime. Darant išvadą iš didelės mokslo ir technikos pažangos, reikia pripažinti, kad matematika privalo tapti antrąja žmogaus kalba — universaline kalba, šitoks požiūris žmonių bendruomenei iškelia nepaprastai sunkiai sprendžiamą problemą, nes tai įpareigoja ją priversti vaikus pasisavinti nors ir visuotinę, bet sykiu ir keisčiausią kalbą. Problema būtų ta pati, jei ūmai iš visų vaikų ir jaunuolių būtų pareikalauta apvaldyti kokią nors komplikuotą ir jau mirusią kalbą, pavyzdžiui sanskrito.

Bet ar matematikos mokslai iš tikrųjų yra tokie komplikuoti ir taip svetimi žmogaus protui? Visai ne! žvilgterėję atgal ir patyrinėję tą kelią, kuriuo žmonių giminė ėjo nuo pat pradžios savo atsiradimo žemėje, greit įsitikinsime, kad visi pasiektieji laimėjimai yra ne kas kita kaip jo proto darbas. Norom nenorom teks pripažinti, kad žmogaus protas iš esmės yra matematinis. Tai yra patvirtinęs didysis filosofas ir fizikas Paskalis prieš 200 metų. Kad tai tiesa, nebūtinai mums reikia prisiminti Egipto piramides ar Koliziejų. Užtenka tiktai pagalvoti apie paprasčiausius dalykus — žiupsnelį druskos, dedamą į lėkštę sriubos, arba tam tikrą būtiną greitį, kad galima būtų važiuoti dviračiu. Tai aiškiai rodo žmogaus proto ma-tematiškumą. Pagaliau juk ir pati gražiausioji muzika yra išdava kruopštaus apskaičiavimo, suderinant skirtingus instrumentus ir skirtingas gaidas.

Be abejo, jokia kultūros apraiška nebūtų buvusi įmanoma, jei žmonija nebūtų turėjusi tos nepaprastos dovanos — matematinio proto.

čia ir glūdi prieštaravimas arba nesutarimas. Praktiškai kalbant, reikia pripažinti, kad žmonijos mintijimas universaliai yra matematinis. Kai kas net bando daryti išvadą, kad matematika esanti vienas iš žmogaus instinktų. Apie instinktus biologai sako, kad didžiausias kiekvienos gyvos būtybes džiaugsmas, tai pajėgumas realizuoti savo gyvenime savųjų instinktų pavyzdžius. Todėl matematika ir turėtų būti vienas maloniausių dalykų vaikų gyvenime, o tuo tarpu tikrove rodo, kad daugumui mokyklos vaikų matematika kaip tik yra vienas iš tų dalykų, kuris juos labiausiai atstumia, vargina ir kuriuo ne vienas tiesiog bjaurisi.

Aišku, kad čia kažkas ir kažkur yra  klaidinga.
Sprendžiant iš to, kas anksčiau buvo pasakyta, neatrodo, kad sutinkamos sunkenybes glūdėtų pačioje matematikoje arba žmogaus prote. Palikus nuošaliai tuos du dalykus, sunkenybių priežasties tektų jieško-ti kur nors kitur — šiuo atveju, matematikos  dėstymo metoduose.

Be abejones, čia ir glūdi pati didžioji klaida, metodinė klaida — jeigu tai, kas turėtų vaikui teikti džiaugsmo bei smagumo, jį atstumia.
Pagrindine šių dienų problema, su kuria susiduria auklėtojai, tai būtinybe surasti ir įvesti naujus metodus perteikti matematikai. Manau, kad niekas neginčys, jog iš tikrųjų tai yra pati aštrioji mūsų technikos gadynes problema. Ji yra jaučiama visur, bet, turbūt, labiausiai čia, JAV. Pirmyn žengianti technika savaime reikalauja skubaus, neatidėliotino ir realaus sprendimo.

Vienas iš pagrindinių AMI (Association Montessori Internationale) uždavinių yra tęsti d-rės M. Montessori pradėtąjį darbą, visais galimais būdais padedant vaikams prisitaikyti prie gyvenamojo laikotarpio reikalavimų ir sąlygų. Todėl AMI (jos būstine Amsterdame — Olandijoj) ir imasi iniciatyvos organizuoti kongresą - seminarą 1960 metais tema: "Matematika vaiko gyvenime mūsų kintančiame pasaulyje". Kongreso metu numatoma sudaryti tarptautinį komitetą, tuo būdu stengiantis įjungti į bendradarbiavimą viso pasaulio auklėtojus jieškant greito ir pastovaus problemos išsprendimo.

Iš tikrųjų šioji problema jau seniai yra išspręsta. Ją, kaip ir daugelį kitų. sėkmingai išsprendė dr. M. Montessori. Jos pagrindinis principas buvo pirmoj eilėj vaikas ir jo psichofizines plėtros keliai, o ne mokomasis dalykas.

Gerai vedamose ir tvarkomose montesorinėse mokyklose, nesvarbu kokiame   žemės   rutulio   kampelyje jos bebūtų, visur pastebimas tas pats reiškinys: vaikai ne tik mielai mokosi matematikos, bet ir nuostabiai ją mėgsta, ja tiesiog žavėte žavisi. Šito tipo mokyklose 8-9 metų amžiaus vaikai jau pilnai yra pasiruošę elementarinės algebros studijoms, kurios taip juos džiugina, kaip nauji atradimai atradėją. Kiekvienam montesorinės mokyklos lankytojui paprastai tuojau krinta į akis šešiamečių, o kartais ir jaunesnių vaikų ypatingas žavėjimasis trupmenomis, kurios jiems yra pateikiamos konkrečios medžiagos pavidale. Tuo tarpu visiems yra gerai žinoma, kad algebra ir trupmenos — tai patys sunkiausieji dalykai mokiniams.

"Tačiau, ką aš padariau", yra pasakiusi Montessori, "lyginant su tuo, kas dar turi būti padaryta, yra lygu Voltos atradimui, palyginus jį  su moderniaisiais šių  dienų laimėjimais, kuriuos atnešė pasauliui supratimas ir panaudojimas elektros".
Tarptautinė Montessori S-ga kviečia visus jungtis į bendrą talką, svarstant matematikos reikšmę vaiko gyvenime ir jos perteikimo tinkamiausius būdus bei priemones. Tai viena iš rimčiausių ir opiausių šių dienų problemų, nuo kurios greito bei teigiamo išsprendimo priklausys geresnė žmonijos ateitis.

"Kokios bebūtų problemos, visuomet jos glūdi žmogaus prote ir jo dvasioje", sako Montessori. Todėl visų pirma ir pasistenkime pažinti ir suprasti žmogaus proto ir jo dvasios plėtros kelius, kuriuos yra nurodžiusi genialioji šio šimtmečio vaiko sielos tyrinėtoja ir pedagoge dr. Marija Montessori.
Marija Varnienė
Tarpt. Montessori S-gos atstovė
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai