Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJA KNYGA APIE SIBIRO TREMTINIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Ž.   
MATILDA STRIMAITYTĖ-MĖLIENĖ: Kryželiai Arktikoje. Išleido Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinė Chicagoje. Apipavidalino Jonas Tričys. Chicago, 1981. 184 psl.
Amerikoje pasirodė dar viena knyga apie lietuvių tremtinių išgyvenimus Sibire: Matildos Strimaitytės-Mėlienės "Kryželiai Arktikoje". Knygos autorė, Lietuvos kariuomenės majoro žmona, prieš karą buvo baigusi Vytauto Didžiojo Universiteto teisių fakultetą. Ji buvo suimta 1941-ųjų metų birželio 14 dieną ir išvežta į Sibirą, iš kurio tesugrį-žo po penkiolikos metų. 1966 m. atvyko į Ameriką ir apsigyveno Chicagoje pas savo brolius.

Matildos Mėlienės kančių kelio pirmoji stotis buvo sovietinis ūkis Altajaus krašte. 1942 m. — kelionė Šiaurėn, Lenos ir Jenos upėmis, į Jakutiją. Ištinę nuo bado tremtiniai statosi jurtas apsisaugoti nuo pūgų. Auga kryželių miškas — lietuvių, vokiečių, suomių kapai. Pati autorė beveik suklumpa prie mirties slenksčio; sutinusiom, pajuodusiom kojom merdi varganoj ligoninėj. Pagijusi atsiduria Jakutske, Muchtoje, kur dirba naktine sarge miesto klinikoje, o vėliau vaikų darželyje auklėjo kolektyvizacijos metais išžudytų tėvų našlaičius. 1956 m. sugrįžusi į savo gimtinę, randa Lietuvą, jos žodžiais, "priartėjusią prie Jakutijos". Dar šilti partizaninio karo pėdsakai, akis rėžia nepritekliai, kolonizacijos žymės. Jos vyras, po karo atsidūręs Chicagoje, pradeda siųsti jai laiškus ir kvietimus, bet miršta jos nesulaukęs.

Savo kraupią istoriją autorė dėsto paprastais žodžiais. Tuo labiau įsimena jos aprašomo pasaulio tragiškumas. Knygoje gausu ryškių vaizdų ir scenų: Kongustacho saloje šunys graužia apipuvusius moterų lavonus; leisgyvės moterys pakinkomos maniežą sukti; mirę tremtiniai laidojami prie jakutų lavonų dar iš prievartinės kolektyvizacijos metų; pirmą sykį apie Nuernbergo teismą išgirdę tremtiniai negali suprasti, kaip stalininiai žmogžudžiai atsidūrė teisėjų vietoje.

Mėlienės aprašomais Sibiro keliais praėjo dešimtys tūkstančių lietuvių — Sibiras tapo Lietuvos martirologijos teritorija. Knygos puslapiuose randame nemaža žuvusių pavardžių, aprašytos jų mirties aplinkybės. Visi lietuviai tremtiniai kentėjo bendrai; kiekvienas kančias išgyveno savaip. Knygoje išryškėja ir autorės savitas profilis. Jauna, valinga, užsispyrusi, ji protestavo prieš kankinimą ir išnaudojimą, buvo apkaltinta darbininkų organizavimu. Mėlienė reiškia daug simpatijų engiamiems, rusinamiems jakutams, kurie "antraeiliai" žmonės savo pačių gimtinėje. Matyti, kaip sovietinė sistema pakeitė jakutų gyvenimą. Puslapiai apie jakutus — įdomus komentaras apie tautų padėtį Sovietų Sąjungoje.

"Kryželiai Arktikoje" drauge yra iškalbi bolševikinės sistemos kronika. Altajaus sovietiniame ūkyje dar-bininkus-vergus siaubia blakės, skurdas, išnaudojimas ir nesiliaujanti propaganda. Visur korupcija, kyšiai. Autorės išvada — partiškumas ir humaniškumas nesuderinami.

Sovietijos valdovai tikėjosi, kad jų nusikaltimai išliks palaidoti, kaip tremtinių lavonai Sibire. Ir šiandien Lietuvoje Sibiro tremtinių kančios oficialiai neegzistuoja. Tačiau tą uždraustą praeitį vienas po kito savo prisiminimais atkasa baisiųjų metų dalyviai. Matildos Mėlienės knyga prisijungia prie panašių Armonienės, Juciūtės, Rūkienės ir kitų liudijimų — lietuviškoji Sibiro biblioteka auga ir gilėja. Šių knygų autorių burnomis kalba ir kaltina istorija.
J. Ž.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai