|
PRASMINGAS JONO KARIO - KARECKO GYVENIMAS |
 |
 |
 |
 Joana ir Jonas Kariai (išvykstant iš Vilniaus — 1944 metais)
(1903 m. kovo 4 d. - 1984 m. kovo 26 d.)
Tas gyvenimas užgeso 1984 m. kovo 26 d. Bridgeport, Conn. Prasidėjo — prieš 81 metus Skėrių kaime, Žaslių valsč., Trakų apskr.; Kazimiero ir Felicijos Civanavičiūtės -Kareckų sūnus, šeštas iš dešimties Karecko vaikas. Jo skurdi vaikystė buvo lydima didelio ilgesio mokytis. Jonas, kaip daugelis Lietuvos kaimo jaunuolių, buvo tikras savamokslis, bet pasiekęs pačių aukštumų. Išmoko, dar jaunas svetimų kalbų (lenkų, vokiečių, rusų ir kt), atitarnavęs savanoriu (net buvęs kovose sužeistas), liko kurį laiką Lietuvos kariuomenėj; vėliau dirbo įvairiose įstaigose ir drauge mokėsi. Taip jis baigė progimnaziją, gimnaziją ir universitetą (ekonomiją). Dirbdamas finansų ministerijoj ir lektoriaudamas Aukštesniojoj prekybos mokykloj, pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos pinigus. Numizmatines studijas tęsė ir šią medžiagą panaudojo tremtyje, Amerikoj ? dienomis dirbdamas fizinį darbą plieno dirbinių įmonėje, o vakarais ir per visas atostogas gilindamasis į pamėgtą sritį, kuri, jo nuomone, buvo reikalinga Lietuvai, nes tokio pobūdžio veikalų nebuvo. Po daugiau kaip 20 metų susikaupimo ir įtempto darbo, papildęs savo surinktą medžiagą bibliotekose, muziejuose (priklausė jis ir American Numismatic Association) ir naujausių tos srities leidinių skaitymu, Jonas K. Karys paruošė ir atspausdino šias labai vertingas knygas: Nepriklausomos Lietuvos pinigai" — 1953 m., "Senovės lietuvių pinigai" — 1959 m. ir "Numizmatika" — 1970 m. Už veikalą "Senovės lietuvių pinigai" jis gavo 1961 m. Aidų 500 dol. premiją.
Jonas K. Karys — ne tiktai knygų autorius, bet ir Lietuvių Enciklopedijos bendradarbis (Numizmatikos skyr. redaktorius) ir darbštus žurnalistas (Liet. žurnalistų s-gos narys). Velionis visados buvo ir veikliu bei naudingu visuomenininku; priklausė Lietuvos kariuomenės Kūrėjų savanorių s-gai, Vilniui vaduoti ir Šaulių S-goms. Nuo 1921 m. rašė lietuvių spaudoje J. Žilvičio, J. Krs., Skeriečio ir J. K. Kario vardais.
Jonas K. Karys, savo veikalus apie Lietuvos pinigus leisdamas, ir nedidelėj (draugams paliktoj) autobiografijoj didelį nuopelną priskiria savo mielai žmonai Joanai Reivytytei - Kareckienei - Karienei, su kuria darniai išgyveno 58 metus. Vaikų jie neturėjo, bet užaugino ir "ant kojų pastatė" du svetimus, padėdami ir kitiems jaunuoliams. Žmona Joana, kuri dabar liko silpnos sveikatos našle, jam visada sudariusi sąlygas moksliniam ir spaudos darbui ir padėjusi išleisti jo knygas. Joana ir Jonas K. Kariai tris kapitalines Jono knygas išleido grynai savo fiziniu darbu Amerikoj uždirbtais pinigais ("Aukselis"). Jonas ir vadindavo savo žmonelę — "aukseliu" . . .
Tai abu darbštūs ir labdaringi lietuviai. Velionis Jonas labai vertino ir mėgo lietuvių spaudą bei spaudos žmones. Jo raštai ir kitos vertingos kultūrinės nuosavybės patalpintos į "Alkos" nuziejuje stovinčią, jo paties įrengtą, nedegamą spingą.
Užuojauta našlei Joanai ir pagarba didžiam patriotui, nuoširdžiam lietuviui — Jonui Kareckui - Kariui, kurį Didžioji lemtis pašaukė į amžinybę.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
