Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuva pasiskelbė nepriklausoma valstybe Vilniuje kovo 11 d. Štai Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo aktas:
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip suvereninių galių reiškėją, šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą.
Pasirašė Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas, ir L. Sabutis, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sekretorius.


Nepriklausomybės paskelbimas Aukščiausioje Taryboje Vilniuje sukėlė didelį džiaugsmą. Atstovai vieni kitus sveikino, skambėjo Lietuvos himnas. Tai padaryta prieš Sovietų Sąjungos prez. Mikhailo Gorbačiovo valią. Jis specialiai lankėsi Lietuvoje, siūlydamas daugiataučių valstybių konfederaciją Rusijos rėmuose, bet lietuvių neįtikino. Po nepriklausomybės paskelbimo Aukščiausios Tarybos pirmininkas — valstybės prezidentas Vytautas Landsbergis ministre pirmininke paskyrė ekonomistę Kazimierą Prunskienę. Į visa tai Gorbačiovo reakcija buvo griežta. Jis pareiškė, kad Lietuvos atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos yra nelegalus, ir jis į pasitarimus nesileisiąs. Lietuvių reakcija gi tiek tėvynėje, tiek užjos sienų yra labai entuziastiška. Visi giliai išgyvena šį drąsų savo tautos žygį ir su šviesiom viltim žvelgia į ateitį. Amerikos vyriausybė pareiškė, kad lietuvių tautos valia turi būti Rusijos respektuojama. Ji turi vengti fizinės jėgos. Lenkija Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą priėmė palankiai ir pasveikino išrinktąjį prezidentą. Australija gi pirmoji pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. Bet įvykiai skrieja kaip žaibas. Kai Aidų prenumeratoriai gaus šį numerį, tikriausiai bus atsitikę daug naujovių, kurių dabar neįmanoma pramatyti.

Pal. arkivysk. Jurgio Matulaičio garbei Vilniuje statoma bažnyčia, kuriai lietuviško stiliaus modelį padarė dail. Vytautas K. Jonynas. Bažnyčia stilistiškai įderinta į gamtos aplinką. Ji stovės ant kalnelio vienišoje miesto dalyje. Prie bažnyčios steigiama ir parapija, kurios klebonu parinktas kun. Medardas Čeponis. Jis ir rūpinasi statyba, tikėdamasis aukų ir iš Amerikos lietuvių.
—    Pauliaus Galaunės, žymiojo Lietuvos muziejininko, menotyrininko, dailininko ir pedagogo, 100 metų gimimo jubiliejų paminėjo visa Lietuva. Parengtos kelios laidos per televiziją ir radiją, Kauno Čiurlionio muziejuje atidaryta paroda, surengta mokslinė konferencija sausio mėnesį su 13 pranešimų. Mėnėjimas tęstas ir Galaunės gimtajame kaime. Jubiliatui skirta paroda sausio 30 atidaryta Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.

—    Keturi JAV kongresmanai — Richard Durbin, John Miller, Chris-topher Cox ir Bill Sarpalius — Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos iniciatyva, vyko į Lietuvą stebėti į Aukščiausią Tarybą rinkimų, kuriuose daugiausia balsų laimėjo Sąjūdis. Pradžioje kelionė nebuvo sėkminga. Vasario 20 d., jiems pasiekus Berlyną, paaiškėjo, kad jie negaus vizų. Bet kongresmanai nenusileido, vizas gavo ir Lietuvoje apsilankė, nors jau ir po rinkimų. Lietuvoje svečiai buvo nuoširdžiausiai priimti. Dalyvavo vaišėse su tuo metu Lietuvą lankiusiais Kanados parlamentarais, bendravo su Sąjūdžio vadais, aplankė kardinolą Vincentą Sladkevičių, kalbėjosi su užsienio žurnalistais spaudos konferencijoje Vilniuje, pabrėždami JAV palankumą siekiančiai nepriklausomybės Lietuvai. Į Vašingtoną grįžo vasario 27 d. Kongresmanai Durbin ir Sarpalius yra lietuvių kilmės. Jie Atstovų rūmuose nuolat kelia Lietuvos reikalus ir informuoja kitus kongresmanus.

—    Janina Degutytė, labai žymi Lietuvos poetė, mirė Vilniuje vasario 8 dieną. Ji gimė 1928 m., baigė Vilniaus universiteto istorijos - filologijos fakultetą, mokytojavo Tauragėje ir Nemenčinėje, dirbo redaktore grožinės literatūros leidykloje. Išleido 11 savo poezijos rinkinių ir 10 rinkinių vaikams. Velionė laikoma viena pačių iškiliausių poečių, rašiusių po Antrojo pasaulinio karo.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai