Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
100 dienų moratoriumą birželio 29 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba. Štai jo tekstas: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, būdama ir likdama tautos ir valstybės suverenių galių reiškėją, at-kurdama nepriklausomą Lietuvos valstybę ir visų tų galių vykdymo tikslu siekdama tarpvalstybinių Lietuvos respublikos derybų su TSR sąjunga, skelbia nuo derybų pradžios šimto dienų moratoriumą 1990 m. kovo 11 d. Aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, tai yra sustabdo iš jo kylančius teisinius veiksmus".
—    Lietuvos Respublikos delegacijai deryboms su Sovietų Sąjunga vadovauja Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Į delegaciją stebėtojų teisėmis pakviesti Estijos ir Latvijos respublikų atstovai. Paliekama galimybė į delegaciją kviesti asmenis net iš lietuvių išeivijos, jeigu juos patvirtintų Aukščiausioji Taryba.
—    Kard. Vincentui Sladkevičiui rugpjūčio 20 d. suėjo 70 metų amžiaus. Jubiliatas gimė 1920 m. Žaslių parapijoje. 1939 m. baigė Jėzuitų gimnaziją Kaune ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ten mokslą baigė teologijos licenciato laipsniu ir 1944 m. buvo įšventintas kunigu. Kurį laiką dirbo parapijose, kol 1952 m. paskiriamas Kauno kunigų seminarijos prorektorium, prefektu ir netrukus dvasios tėvu. 1957 m. su popiežiaus leidimu Sladkevičius pakon-sekruojamas Kaišiadorių vyskupu pagalbininku, bet komunistinė valdžia tų pareigų eiti neleido ir jį ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį. Ten atsidavė maldai, studijoms ir, kiek buvo galima, pastoracijai. Tik 1982 m. vysk. V. Sladkevičiui buvo leista grįžti ir valdyti Kaišiadorių vyskupiją. 1988 m. jis popiežiaus skiriamas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku, o po mėnesio pakeliamas kardinolu. Lietuvio vyskupo paaukštinimas atkreipė visos Katalikų Bažnyčios žvilgsnį į Lietuvą. Kardinolo reikšmę pradžioje menkino Lietuvos komunistinė valdžia, bet greit persiorientavo. Kardinolo autoritetas ėmė smarkiai kilti, ir kard. Vincentas Sladkevičius šiandien yra energingas Lietuvos dvasinis vadovas. Jo drąsa bei išmintis stebina visus tautiečius be pažiūrų skirtumo. Sveikiname Jo Eminenciją šios sukakties proga, linkėdami ilgo amžiaus, jėgų ir sėkmingų žygių budint atgimusios tautos sargyboje.

—    Lietuvių Rašytojų Sąjungos suvažiavimas įvyko birželio 1 — 2 dienomis Anykščiuose. Į suvažiavimą buvo kviesti ir užsienyje gyveną lietuviai rašytojai, bet dėl politinės padėties niekas negalėjo dalyvauti — Sovietų valdžia nedavė vizų.
—    Kard. Vincentas Sladkevičius, vyskupai, būrys įtakingų kunigų bei pasauliečių įteikė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai pareiškimą pornografijos klausimu. Pareiškime rašoma: "Kraipiamės į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, prašydami kuo greičiau paruošti įstatymą, draudžiantį pornografijos ir sekso propagandą masinėse informacijos priemonėse. Kaip pirmą žingsnį siūlome uždrausti tokios rūšies produkcijos platinimą spaudos kioskuose, knygynuose ir viešų sambūrių vietose, siekiant pažaboti nešvaraus pelno aistrą, šios produkcijos gamintojus ir platintojus apdėti dideliais mokesčiais. Nustatyti griežtą baudžiamąją atsakomybę už vaikų ir paauglių panaudojimą "produkcijos" platinimui bei kaip rinką spaudos ir video pornobizmui". Be kitų priežasčių pornografijai sutramdyti minima — baisioji Aids liga, kuri plintanti ir Lietuvoje.
—    Dr. Juozo Girniaus 75 metų amžiaus sukakčiai paminėti Stasio Šalkauskio Fondas gegužės 25 d. Vilniuje surengė konferenciją, kurioje skaityta devynios filosofinio pobūdžio paskaitos. Konferencijai vadovavo kun. Vaclovas Aliulis.
—    Petro Vaičiūno, lietuvio dramaturgo, poeto ir teatro veikėjo, 100 metų gimimo sukaktis paminėta Lietuvoje — rašytojo gimtajame kaime, Piliakalnyje, Jonavos rajone. Ta proga Panoterių vidurinė mokykla pavadinta rašytojo vardu. Jonavoje pastatytas jam paminklas.
—    Lietuviai pranciškonai kartu su atgimstančia tauta našiai ėmė reikštis tėvynėje. Jie į vienuolinį vienetą slaptai pradėjo organizuotis jau senokai — Kauno kunigų seminarijoje. Šiuo metu su kunigais ir broliais jų yra apie 40 asmenų. Praėjusių metų rudenį Telšių vyskupas pranciškonams grąžino Kretingos parapiją, o valdžia pažadėjo grąžinti ir vienuolyno pastatus, kuriuose buvo Tautodailės muziejus. Dabar žymi pastatų dalis jau grąžinta. Taip pat yra vilčių, kad valdžia pranciškonų globai atiduos ir buvusią gimnaziją, kurią buvo nusavinę komunistai. Dabar Lietuvos pranciškonų rūpestis yra gauti Vilniaus Bernardinų ir Kauno Šv. Jurgio bažnyčias. Atgimusiais Lietuvos pranciškonais labai domisi ir pranciškonų ordino vadovybė Romoje. Apie juos, kaip apie Amerikos lietuvių pranciškonų padalinį, gen. vyresnįjį asmeniškai painformavo provinciolas Tėv. Placidas Barius, š. m. gruodžio pradžioje nuvykęs į Romą. Iš Romos gi generalinio vyresniojo atstovas rugpjūčio mėnesį aplankė Kretingą ir susipažino su dauguma Lietuvos pranciškonų. Šiais metais apie Kalėdas ten žada vykti net pranciškonų ordino generalinis vyresnysis. Panašiai kelionei dabar rengiasi ir prov. Tėv. Barius. Be to, beveik prieš metus prasidėjo gyvesnis bendravimas tarp Lietuvos ir Amerikos pranciškonų. Šią vasarą iš ten buvo atvykę penki kunigai, kurie arčiau susipažino su išeivijos pranciškonų veikla. Jie visi arba grįžo į Lietuvą, arba išvyko studijuoti į Romą. Šį rudenį dar laukiama keturių pranciškonų iš Lietuvos.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai