Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VILNIAUS PILYS ISTORIJOS MIGLOSE IR ŠIANDIEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gimbutas   
Inžinierius - architektas Napoleonas Kitkauskas tyrinėja ir praktiškai dirba Vilniaus pilių teritorijoje ir Katedros požemiuose jau nuo 1960 metų, kada jis baigė Politechnikos institutą Kaune, prieš tai iškalėjęs Mordo-vijoje 6 metus už "politinius nusikaltimus" jaunystėje. To jau dabar plačiai žinomo architektūros mokslų kandidato tyrinėjimų duomenys sutelkti knygon Vilniaus pilys — statyba ir architektūra, Vilnius, "Mokslas", 1989, 232 psl., 212 iliustracijų, kaina 5,10 rb., tiražas 30,000 egz. Veikalo paskirtis: papildyti Vilniaus pilių ir tos teritorijos bažnyčių trūkstamus tyrimus, susisteminti tų pastatų architektūros ir istorijos tyrimų medžiagą ir ją įvertinti. Tam tikslui autorius Kitkauskas pirma panagrinėja pilių architektūros raidą pagal istorijos šaltinius (apie ketvirtadalis knygos), tada smulkiau aprašo išlikusių pastatų ar jų liekanų būklę, restauracijas, remontus architektūros ir statybos požiūriais. Iliustracijų yra ikonografinių, senų ir naujų fotografijų, brėžinių, daug jų spalvotų. Techniškai tobulas darbas atliktas Požėlos spaustuvėje Kaune, Gedimino g. 10. Tekstai duoti rinkti 1987.11.18, tačiau atitinka šių dienų persitvarkymo dvasią, be sovietinio žargono, ko pasitaikydavo ankstesniuose kitų autorių veikaluose.

Istorikai vertins, kaip pavyko inžinieriui - architektui atkurti trijų Vilniaus pilių ir daugelio kitų pastatų istoriją pagal prieinamus šaltinius. Pripažįstama, kad nedaug kas konkretaus randama apie atliktąsias statybas, jų meistrus bei architektus. Gal daugiau faktų būtų Lietuvos Metrikoje, kurios bylos tebėra Rusijoje, pasisavintos dar carų laikais ir negrąžinamos Lietuvai. Dėl to autorius nė nebando schematizuoti pilių ir bažnyčių statybų, kaip buvo daroma senesnėje literatūroje. Neaišku, kiek skirtingų katedrų buvo pastatyta toje pačioje vietoje, kur 1285 - 1386 metais (pagal J. F. Rivijaus kroniką) stovėjo pagoniška šventykla. Būdavo sakoma, kad dabartinė katedra esanti bene penktoji, o iš tikrųjų gal septintoji ar daugiau, nes trūksta duomenų žinoti, kaip jos būdavo atstatomos po daugelio gaisrų: iš naujo, ar ant išlikusių sienų. Panašiai miglota ir pilių bei rezidencinių rūmų statybų istorija. Kitkauskas įnešė daug iki šiol nežinomų faktų, papildydamas juos savo samprotavimais ar šaltinių kritika ir jų prieštaravimų aiškinimais. Katedra buvo pilies bažnyčia, jos aptvertoje teritorijoje geriausiai išsilaikęs pastatas, tad ir šioje knygoje gauna apie trečdalį tekstų ir iliustracijų, kartu su varpine, pastatyta ant pilies gynybinės sienos bokšto. Aprašyti 1973 -1976 metų Žemutinės pilies rūmų liekanų tyrinėjimai ir kas po to daroma. Žinoma, daug vietos skirta atradimams Katedros rūsiuose ir giliau: Mindaugo katedros pamatai, freska, paslėpti laidojimai ir kt. Apie tai galima skaityti Aidų 1989 m. nr. 3 kun. prof. Algimanto Kajacko straipsnyje ir Napoleono Kitkausko straipsnių serijoje Kultūros baruose. Nagrinėjamoje knygoje toji gausi medžiaga kompaktiškai susisteminta.

Atskiruose knygos skirsniuose Kitkauskas techniškai ir istoriškai nagrinėja, kas yra likę iš renesansinių rezidencinių DLK rūmų, jų tarnybinių pastatų, supažindina su buv. arsenalo rūmais (dabar Istorijos ir etnografijos muziejus), su pirmąja šv. Onos bažnyčia (nugriauta apie 1551 metus). Gausiai iliustruotos dalys apie Aukštutinę pilį Gedimino kalne ir apie pilių gynybinių sienų liekanas.
Veikalas užsklendžiamas 25 pusla-
 
Žemutinė ir aukštutinė pilis XVII amžiaus pradžioje. Iš Napoleono Kitkausko "Vilniaus pilys"

pių "moksliniu bagažu", palengvinančiu pasinaudoti šiuo sudėtingu darbu. Yra 4 psl. rusiška ir 3 psl. angliška santraukos. Kažkur esu skaitęs, kad tai pačiai minčiai išsakyti rusiškai reikią daugiau žodžių, negu lietuviškai ar angliškai. Archyvinės medžiagos sąraše yra 54 pozicijos — daugiausia dokumentai, brėžiniai. Spaudinių bibliografija apima 219 vienetų. Tai nėra pilna bibliografija, o tik panaudotoji literatūra. Asmenvardžių rodyklėje susitinka mūsų laikų tyrinėtojai kaip Vytautas Daugūdis ar Povilas Rėklaitis su karalium Mindaugu ar karaliene Barbora Radvilaite, iš viso apie 4(X) vardų ar pavardžių.

Inž.-arch. N. Kitkauskas yra paskelbęs daug studijų, o taip pat ir knygutę Vilniaus katedra 1976 metais. Jo spausdintų darbų ir įvykdytų architektūrinių projektų, pvz., buv. Donelaičio bažnyčios atstatymas Tolminkiemyje, sąrašus galima rasti enciklopedijoje: Liet. enc. 37 t. 1985 m., T. Liet. enc. 2 t. 1986 m. Apie areštą 1947 m. ir pergyvenimus Mordovijos lageryje Napalys Kitkauskas prisimena knygoje "Amžino įšalo žemėje" (Vilnius, 1989 m.). Tame devynių jaunųjų tremtinių bei kalinių atsiminimų rinkinyje Kitkauskui teko 33 puslapiai.
Gal ir nederėtų man čia recenzinio pobūdžio rašinyje nukrypti į autoriaus tolimą praeitį, jei toji žiauri praeitis nebūtų nutylėta oficialioje Tarybų Lietuvos encklope-dijoje. Kitkauskui sukaks 60 metų 1991 metų sausio 15 dieną. Sveikinam iš anksto, linkėdami ir kartu su juo tikėdamiesi sulaukti iš griuvėsių pakylančios Vilniaus Žemutinės pilies, o su Nepriklausomybės grįžimu Lietuvon turėtų grįžti ir pagrobtoji Lietuvos metrika.
Jurgis Gimbutas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai