Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ ŠVEDŲ KAUTYNĖS XVII AMŽIAUS BRĖŽINIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. A.   
Lietuvių tautos istorijoje švedų -lietuvių kautynės arba Švedijos - Lietuvos karai, ypač pleškėjo XVII -XVIII amžiuose. Švedija svajojo įsigalėti Baltijos jūros pakraščiuose, visose Baltijos jūros pusėse. Margoje Švedijos istorijoje jų valdos apėmė dabartinę Norvegiją, Suomiją. Juos viliojo Lietuvos valdos, buvusi Livonija, estų žemės. Tokių sričių gražiuoju nepaimsi. Vyko kautynės, karai.

Vieni yra popieriaus lapuose su rašyti, kiti parodyti paveikslais, brėžiniais. Tais laikais foto aparatų nebuvo. Paišytojai — braižytojai, parinkę žinių, tikrų ar nepatikimų, bandė nupaišyti svarbesnes kautynes, duoti turimus duomenis. Žinias gavus iš nežinomų pasakotojų, tokie brėžiniai galėjo būti abejotinos vertės —juo labiau aiškinimai. Praeities nesugrąžinsime, įrašytus duomenis sunku kritikuoti ar pakeisti. Tokie brėžiniai yra istoriniai dokumentai, nė kiek ne mažiau vertingi už tuos įvykius surašiusių, kurie, manytina, nedalyvavo kautynėse, o jei dalyvavo, tai vienoje pusėje.

Lietuvių tautos istorija nagrinėtina metai po metų, šimtmečiai po šimtmečių. Juo daugiau panaudojama, tuo didesnė galimybė turėti pilnesnius duomenis, o tai nėra lengva.

Lietuvių - švedų kautynių tris reikšmingus mūšius brėžiniais, aiškinimais, vertimais į lietuvių kalbą parūpino Algirdas Gustaitis. Retus brėžinius surado Švedijos, Olandijos muziejuose, archyvuose. Originalūs įrašai lotyniškai, juos į lietuvių kalbą išvertė kun. dr. prof. Paulius Rabikauskas. Aiškinimus parašė Algirdas Gustaitis. Taip jau išleisti trys žymių kautynių brėžiniai su aiškinimais: 1. Lietuvių - švedų kautynės 1605 metais prie Salaspilio (Kirchholm) įvyko švedams visiškai nelauktai. Jie iš Švedijos laivais į Pabaltijį buvo atgabenę apie 14 000 karių. Pirmiausia jie norėjo paimti Rygą, tada keliauti ir užvaldyti platesnius Pabaltijo kraštus. Jie apie 40-ties laivų karius išlaipino Estijoj ir Livonijoj: Taline, prie Rygos ir kitur. Švedai įsitvirtino užėmę Dauguvos upės sritį prie Baltijos jūros. Kažkoks švedų generolas (gal Linderson) pasakęs, kad Lietuvos kariuomenė nebėganti nuo priešo. Jis net davęs tokį palyginimą: "Greičiau Dauguvos upė pradės tekėti priešinga kryptimi, negu lietuviai bėgs iš karo lauko".

Švedai laukė lietuvių su visa savo kariuomene. Kautynės įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. apie 12 kilometrų atstu nuo Rygos, prie Salaspilio. Lietuvos kariuuomenei (apie 4000 vyrų) vadovavo etmonas Jonas Karolis Chodkevičius - Katkus. Kautynėse švedai buvo žiauriai sumušti. Ten krito apie 9000 švedų, daugelis paskendo, bandydami perplaukti Dauguvos upę ar bėgantieji laukais, lietuviai paėmė daug belaisvių, 60 karo vėliavų, 29 patrankas. Lietuvių kariuomenėje žuvę tiktai apie 100 (šimtas) karių. Be abejo, tai buvo milžiniška pergalė. J.

Lietuvių - švedų kautynės prie Sandomiro 1656 m. kovo 25 d.

Lietuvių - švedų kautynės prie Pilypavo 1656 m. spalio 12 d.

K. Chodkevičius - Katkus pakeltas į Lietuvos didžiuosius etmonus.

Tas kautynes vaizduojančio piešinio - graviūros nepavykus gauti iš Švedijos, ji buvo gauta iš Rijksmu-seum, Amsterdam, Olandijoje. Didelio formato graviūroje, kurią Lietuvių istorijos draugija išleido 1988 metais Čikagoje, yra trys graviūros su aiškinimais.
Kaip dažnai atsitiko Lietuvos istorijoje, kautynių pergale nebuvo pasinaudota. Švedija atsigavo ir ruošėsi naujiems karo žygiams prieš Lietuvą ir kitus aplinkinius kraštus.

Lietuva gina Lenkiją nuo Švedijos kariuomenės
Švedijos kariuomenė 1656 m. kovo 25 d. žygiavo per Lenkiją. Manytina, Lenkijos kariuomenė nebuvo pajėgi kautis prieš Švedijos kariuomene, nes į pietų-rytus nuo Varšuvos, prie Sandomiro, kaip Švedijos karo muziejuje Stockholme saugomame brėžinyje pavaizduota, braižiniais ir paaiškinimais, Švedijos kariuomenė kovėsi prieš Lietuvos kariuomenę. Taip pažymėta brėžinyje. Lenkija visai neminima. Dabar mums atrodo net keista, kad 1656 m. Lietuvos kariuomenė gynė Lenkiją netoli Varšuvos. Daug kas mūsų istorijoje praleista.
Tos 1656 m. kovo 25 d. prie Sandomiro įvykusios kovos didelio formato graviūra Lietuvių Istorijos Draugijos išleista 1984 m. Čikagoje.

Lietuva gina Suvalkų kraštą ir pietinę Lietuvą
Meniškai atliktoje graviūroje, kuri gauta iš Švedijos, vaizduojamos lietuvių — švedų (ar Lietuvos — Švedijos) kautynės 1656 m. spalio 12 d. prie Pilypavo, Suvalkų apylinkėse. Brėžinys ryškiai nurodo pusračiu gražiai išrikiuotą Lietuvos kariuomenę, o Švedijos kariuomenę, išdėstytą mažais junginiais.

Dabar žinoma, kad kai kurie minėtuose brėžiniuose įrašai yra netikslūs, taisytini. Vietomis tai padarė aiškintojas. Jam talkino švedų istorikas, iki šiol gal lietuviams nežinomus archyvinius švedų raštus išvertęs, leidęs pasinaudoti. Tuo papildomi duomenys.
Didelio formato braižinys, vaizduojantis minėtas lietuvių - švedų kautynes 1656 m. spalio 12 d. prie Pilypavo, Lietuvių istorijos draugijos išleistas 1984 m. Čikagoje.

Nors ir pavėluotai, bet norime paminėti minėtus istorinius brėžinius. Jų dėka Lietuvos - Švedijos karai įgauna akivaizdesnį supratimą, paryškina tai, kas nauja ar primiršta. Tų kautynių meniškai nubraižyti plakatai - graviūros palengvins jaunimui susipažinti su XVII a. Lietuvos istorija. Brėžiniai galėtų puošti salių, kambarių sienas.
B. A.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai