Aidai.eu Apžvalga

MŪSŲ BUITYJE

JAV LB Krašto valdybos Švietimo tarybos pirmininkė Regina Kučienė, prasidedant mokslo metams, kreipiasi į visuomenę, prašydama stipriau paremti lituanistines mokyklas, nes gaunama iš Lietuvių Fondo parama ir mokinių tėvų įnašai esą nepakankami visoms išlaidoms apmokėti. O jų esą daug; ypač aukštos nuomojamų patalpų kainos.

AIDAI nuo Naujųjų Metų susijungs su NAUJUOJU ŽIDINIU Jungtinio žurnalo leidėjams rūpi, kad dabartiniai Aidų prenumeratoriai taptų naujojo žurnalo prenumeratoriais. Tuo reikalu šį rudenį visiems bus išsiųstas atskiras kvietimas su informacija.

—    Įvykiai ryšium su Lietuvos nepriklausomybe: rugsėjo 2 d. JAV prezidentas paskelbė Pabaltijo tautų nepriklausomybės pripažinimą; rugsėjo 6 d. Sovietų Sąjungos taryba taip pat pripažino Pabaltijo valstybes nepriklausomomis; rugsėjo 17 d. Pabaltijo valstybės Lietuva, Latvija ir Estija priimamos į Jungtines Tautas ir ten iškilmingai iškeliamos jų vėliavos. (Priėmimo posėdyje dalyvavo minėtų valstybių prezidentai ir tarė žodį); rugsėjo 18 d. Lenkijos konsulate Niujorke surengtas diplomatams ir ypatingiems svečiams priėmimas, kuriame dalyvavo daug valstybių diplomatų ir sveikino Pabaltijo prezidentus. Tai buvo labai iškilmingas pobūvis su vaišėmis. Apsilankė ir Niujorko miesto majoras.
—    Anicetas Simutis, Lietuvos gen. konsulas Niujorke, paskirtas Lietuvos atstovu — ambasadorium prie Jungtinių Tautų.
—    Stasys Lozoraitis, Lietuvos atstovas Jungtinėse Amerikos valstijose, Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi šiam kraštui.
—    JAV prez. G. Bushas rugsėjo 17 d. Baltuosiuose rūmuose priėmė trijų Pabaltijo valstybių prezidentus. Jie prašė JAV prezidentą padėti, kad Sovietų vyriausybė išvestų iš Pabaltijo teritorijos savo kariuomenę — apie 100,000 karių. Prezidentas pažadėjo panaudoti savo įtaką. Sovietai norėtų pasitraukti tik 1994 metais.
—    Šiluvos   lietuvių   koplyčios, įrengtos Nekalto Prasidėjimo bazilikoje Vašingtone, 25-metis paminėtas spalio 12 - 13 d. Buvo iškilmingos pamaldos, konferencija, koncertas ir kt. Tuo pačiu padėkota Dievui už Lietuvos nepriklausomybę. Renginiui vadovavo vysk. Paulius Baltakis, O.F.M. Iš Lietuvos dalyvavo vysk. Sigitas Tamkevičius. Koplyčia įrengta lietuvių dailininkų, savo meniškumu traukia maldininkus ir garsina Lietuvą. Panaši koplyčia, tik žymiai mažesnė, yra ir Šv. Petro bazilikos kriptoje Romoje.
—    Aukščiausios tarybos pirm. Vytautas Landsbergis, lydimas užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo, Lietuvos atstovo Vašingtone St. Lozoraičio, deputatų ir įvairių palydovų, rugsėjo 19 d. lankėsi Brooklyno lietuvių pranciškonų vienuolyne, kur buvo jam saurengtos vaišės. Po vaišių susitiko Kultūros židinyje su visuomene. Jo pasveikinti susirinko apie 400 lietuvių.
—    Medininkų pasienio punkto užpuolime liepos 31 d. nužudyti 6 Lietuvos pasienio kontrolės pareigūnai, kiti sužeisti. Štai nužudytųjų vardai ir pavardės: Juozas Janonis, 29 m., Mindaugas Balavakas, 21 m., Algimantas Juozaskas, 22 m., Antanas Musteikis, 33 m., Algirdas Kazlauskas, 42 m., Stasnislovas Orla-vičius, 35 m. Septintasis — Ričardas Rabavičius, 21 m. —sunkiai sužeistas mirė rugpjūčio 2 d. Jie visi po iškilmingų pamaldų Vilniaus arkikatedroje palaidoti Antakalnio kapinėse. Tie teroro veiksmai atlikti JAV prezidentui lankantis Maskvoj. Lietuva protestavo. Mažai kas abejoja, kad žudynes vykdė represiniai kariai —juodbere-tininkai.
—    JAV Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivysk. Daniel Pilarczik kard. Vincentui Sladkevičiui rašo: "Mes džiaugiamės dramatiškais įvykiais. Tai, kas daugiau kaip penkis dešimtmečius buvo lyg tolima svajonė, dabar tapo tikrove... Mes kartu su Jumis meldžiamės, kad Bažnyčia dabar galėtų geriau atlikti savo misiją naujoje Lietuvos socialinėje santvarkoje".
—XXXVTQ-oji Europos lietuviškų studijų savaitė surengta liepos 28 -rugpjūčio 4 d. Vasario 16-osios gimnazijoje Hūttenfelde, Vokietijoje. Dalyvavo 180 žmonių iš 20 valstybių. Programai vadovavo dr. Kęstutis Girnius. Dalyvavo Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir kalbėjo apie švietimą Lietuvoje bei užsienyje. Kiti paskaitininkai: Artūras Hermanas (Rytprūsių gyventojai Lietuvoje 1945 - 1948 m.), dr. Kęstutis Girnius (Politinis įsipareigojimas), dr. Paulius Rabikauskas, S.J. (Iš Lietuvos jėzuitų istorijos), Vincas Bartusevičius (Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu), Juozas Tumelis (Lietuvos kultūros istorija), Valdemaras Katkus (Baltijos sąjunga kaip nepriklausomybės ir saugumo garantija), dr. Jonas Norkaitis (Keletas ekonominių Lietuvos problemų užsienio perspektyvoje), prof. Kęstutis Glaveckas (Lietuvos kelias į laisvąją rinką), Andrius Smitas (Išeivijos jaunimo švietimo problemos). Studijų savaitės kapeliono pareigas atliko kun. dr. Jonas Juraitis. Surengtas ir koncertas. Dainavo Violeta Hermanaitė - Sarach ir Gintaras Vyšniauskas (iš Vilniaus). Garbės svečiu dalyvavo vysk. Antanas Deksnys.
— Politinis seminaras, surengtas JAV LB Krašto valdybos ir visuomeninių reikalų tarybos, įvyko Vašingtone rugsėjo 20 - 22 d. Dalyvavo 90 LB narių iš 23 valstijų. Seminare buvo ir svečias iš Lietuvos — Aukščiausios Tarybos užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, pranešdamas, kad pernai Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, skelbiantį rugsėjo 23-ąją Vilniaus geto aukų prisiminimo diena.
Pranciškonai Lietuvoje savo idealizmu, jaunatviška energija, drąsiais užmojais atkreipė į save pranciškonų ordino vadovybės dėmesį. Balandžio 6 - 8 d. generalinis vyresnysis Tėv. John Vaugn aplankė juos Kretingoje ir Novosibirsko misijoje. Jo apsilankymas, aišku, sustiprino atsikurian čios vienuolijos pozicijas. Ordino vadovybės praėjusį pavasarį paskirtas vizitatorius Tėv. Hermann Schalūck birželio 13 d. kapituloje San Diego mieste Kalifornijoje pats buvo išrinktas ordino generaliniu vyresniuoju ir nebegalėjo nuvykti į Lietuvą. Jis taip pat yra labai palankus lietuviams pranciškonams, nes 6 metus būdamas ordino vyriausioje taryboje, gerai susipažino su atsikuriančių Lietuvoje pranciškionų padėtim. Savo vieton jis paskyrė kitą vizitatorių — Tėv. Wil-liam Gulas, kuris spalio 1 d. jau išvyko į Lietuvą. Ten judėjimas yra nemažas. Kai kurie pranciškonai studijuoja Romoje ir Salzburge, kiti — jauniausieji — šį rudenį išvyko į Italiją labiau susipažinti su pranciškonišku gyvenimu. Amerikos lietuviai pranciškonai padeda savo broliams tėvynėje. Kretingoje steigiama spaustuvė ir statomas vienuolynas Nidoje. Yra savanorių, kurie iš čia vyks dirbti į Lietuvą.
—    Dail Anastazija Tamošaitienė, žymioji tautodailininkė, gobelenų bei kilimų audėja, taip pat išradingų tautinių drabužių kūrėja, po sunkios ligos mirė rugpjūčio 28 d., baigdama 81 metus amžiaus. Su savo vyru dail. Antanu Tamošaičiu jie, gyvendami Kanadoje, Ontario valstijoje, King-stono vietovėje, propagavo lietuvių liaudies meną, leido knygas, dalyvavo parodose ir patys jas rengė. Jie buvo įsteigę Lietuvių tautodailės institutą su skyriais JAV ir Kanados miestuose. Šią vasarą valionė padovanojo 4 savo aliejinius paveikslus pranciškonų steigiamai dailės galerijai Kretingoje. Jos darbais yra iliustruotas ir š. m. Aidų Nr. 2. Velionės atminimui Bostono Lietuvių Tautodailės instituto skyrius Aidams paaukojo 100 dol. Dėkojame.
—    Pranciškonų vasarvietėje Ken-nebunkporte vasaros sezono metu dar tebevyksta meniniai renginiai. Koncertų serija rugpjūčio 16 d. baigta op. sol. Ginos Capkauskienės ir pianisto Bill Smiddy koncertu. Jį rengė ateitininkai sendraugiai savo stovyklos metu.

Sukurta: Kretingos pranciškonai