Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PROF. JONAS KUBILIUS ADMINISTRATORIUS IR MOKSLININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ČESLOVAS MASAITIS   

PROF. JONAS KUBILIUS ADMINISTRATORIUS IR MOKSLININKAS

Jonas Kubilius gimė 1921 m. liepos 27 d. Taigi, prieš 70 metų. Kodėl šiais metais ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Vengrijos ir kitų kraštų suvažiavo į mokslinę konferenciją, skirtą prof. Jono Kubiliaus jubiliejiniam gimtadieniui? Kažkas ypatingo jo darbais sukrautam lobyje. Jis — administratorius, Vilniaus universiteto rektorius nuo 1958 iki 1991 metų. Jis — mokslininkas, naujosios matematikos šakos kūrėjas. Jis — žmogus, su rūpesčiais, meile ir priemonių ieškojimu — kaip banguojančiam gyvenime suderinti pareigą ir tikslą su esamomis galimybėmis.

Jei rašytume jo biografiją, turėtume paklaidžioti po visą jo gyvenimą, pažvelgti net į vaikystę, kurią jis praleido Fermų kaime, Eržvilko valsčiuje. Gal net tiktų paminėti, ar jis kada nors, motinos draudžiamas, neišbėgo į pavasario pievą drugelių gaudyti; arba gal reikėtų paminėti, kaip jis džiugino tėvą penketukų gausumu mokyklos pažymėjime ir stebino klasės draugus, padėdamas matematikos mokytojui įrodyti naujajai pamokai skirtą teoremą.

Turbūt tiktų pažvelgti ir į jo asmeninio gyvenimo sėkmę ir nesėkmę, į tai, ko jis norėjo ar nenorėjo pasiekti, ir kas iš tikro įvyko. Tačiau jubiliejinis gimtadienis skirtas ne asmens analizei, bet pagerbti jubiliatą už jo sėkmę, pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir padėkoti už viską, ką jo gyvenimas yra mums dovanojęs.

Turime tikrai kuo pasidžiaugti. Pirmiausia jo vadovavimu Vilniaus universitetui. Būti rektoriumi, kai mokykloje "kryptinga tiesa" sukausto minties laisvę melo ir prievartos grandinėm, nėra lengvos pareigos. Profesorius Kubilius perėmė tas pareigas 1958 metais, pasibaigus Chruščiovo "atlydžiui", kai iki tol buvęs rektorius Juozas Bulovas komunistų partijos ir tarybinės vyriausybės buvo pašalintas už tai, kad iš universiteto vis dar nebuvo išvalyta "buržuazinė ideologija, nacionalizmo liekanos, praeities analizavimas ir nacionalinis uždarumas". Brežnievo stagnacijos tarnams ir jų statytiniams Lietuvoje nepatiko, kad Vilniaus unversitete studentai tarpusavy ir su profesoriais vis dar kalbasi lietuviškai. Tai — nepakenčiamas "nacionalinis uždarumas"! Atėjo naujas rektorius. Nors disertacijas ir dauguma mokslinių darbų teko, kaip ir anksčiau, rašyti "vyresniojo brolio" kalba, Kubilius vis tiek skatino visų sričių universiteto mokslininkus skelbti savo darbus taip pat lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Vilniaus universitetas išliko vieninteliu universitetu visoje sovietų imperijoje, kuriame viskas buvo dėstoma ne rusų, o gimtąja kalba. Taip įvyko ne vien tik dėl lietuvių atsparumo, bet dar labiau dėl rektoriaus Kubiliaus politinio takto, sugebėjimo atlaikyti marksistinių "ideologų" puolimus, dėl jo organizacinio sumanumo ir taip pat dėl įsigyto tarptautinio autoriteto mokslo srityje. Jam rūpėjo ne tik mokslinis darbas bei mokymas, bet taip pat ir universiteto ryšys su Tėvyne, jos praeitimi ir ateitimi. 1979 metais, kalbėdamas apie Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimo prasmę, jis pasakė: "Praeitis — šaknys, kurios vis dar glaudžiai sėjasi su šia diena, o dažnai visai nelauktomis atžalomis ir su ateitimi." Tai yra baisi sovietinės ideologijos herezija! Juk šios sistemos tikslas — "sugriauti senąjį pasaulį ir pastatyti naująjį", kuris remtųsi perrašyta ir suklastota istorija, kuriame nebeliktų praeities nė šešėlio!

Stagnacijos ir priespaudos metais savo meilę tautos tradicijoms, tikrajam mokslui ir nesužalotai tiesai Kubilius išreikšdavo privačiuose pasikalbėjimuose kartais atvirai, o kartais alegorijomis, nes to laikotarpio sąlygomis, kalbėdami tarpusavy, ypač su iš užsienio atvykusiais svečiais, lietuviai turėjo paisyti ir šios taisyklės: "Meluokim atvirai abu: tu man, aš tau, ir išsakykim Tiesą viens antram — redaktorių ir cenzorių nesubraukytą." 1983 metais, po vieno privataus pasikalbėjimo su juo, mintyje vis kartojau sau: "Sakai, gyvenimas banguoja, o tu neši laivelį mažą, šventą gyvenimo bangom ir širdimi... Laivelis
mažas, o našta — sunki..."

Prof. Jonui Kubiliui vilkti šią naštą reikėjo ypatingos jėgos ir sumanumo ne tik dėl vyraujančio sovietinimo ir rusinimo, bet taip pat ir dėl sovietinių įstatymų "teisingumo", kuris perkelia sugalvotą kaltę nuo vieno žmogaus į kitą, turintį bet kokį ryšį su apkaltintuoju. Juk 1948 metais Jono Kubiliaus vyriausias brolis Juozas buvo nuteistas 25 metais kalėjimo už ryšius su Lietuvos rezistentais. 1951 metais, jo tėvui jau mirus, motina ir kitas brolis Antanas buvo išvežti į Krasnojarsko kraštą. Ar Jonas pats buvo be kaltės pagal sovietinę teisę? Juk jis buvo ateitininkas! Ir jo žmona priklausė "Giedros" korporacijai! Neišsižadėjo jie tų idealų ir priespaudos metais. Tik gal Dievo apvaizda, skyrusi Jonui vadovauti moksliniam darbui, apsaugojo juos nuo represijų. Kad prof. Kubilius neatsisakė šių idealų, liudija ir faktas, jog šiais metais birželio mėnesį jis dalyvavo Vilniaus universitete vykusioje Ateitininkų sendraugių konferencijoje. Tai taip pat liudija 1989 metais, kai vos tik pradėjo brėkšti laisvės aušra, Vilniaus universiteto varpo pakėlimo iškilmėse jo pasakytos kalbos pirmieji žodžiai: "Varpas — Prisikėlimo šventės simbolis. Kokiais žodžiais būtų įmanoma nusakyti tą ypatingą sielos būseną, kai ankstyvą pavasario rytmetį sugaudžia Velykų varpai..." Toj pačioj kalboj savo naštos svorį ir visos universiteto istorijos ištikimybę tautai ir laisvei profesorius Kubilius išsakė šiais žodžiais: "Ne visuomet istorinės aplinkybės buvo palankios, kad Vilniaus universitete nekliudomas galėtų skleistis lietuviškas tautinis supratimas, bet nuo pat įkūrimo dienos Akademijoje nebuvo išblėsusios pastangos priešintis dvasios prievartai." Neišblėso jos nė per melo bei stagnacijos laikotarpį, kai šio lietuvių kultūros laivo vairas buvo Jono Kubiliaus rankose.

Šiais metais jis nutarė atiduoti rektoriaus pareigas jaunesniam mokslininkui profesoriui Rolandui Pavilioniui, jas vykdęs 33 metus. Kubilius buvo 80-tas rektorius nuo Akademijos įkūrimo. Taigi, 411 metų universiteto istorijoj visų buvusių rektorių vidutiniškai būta šiose pareigose po 5 metus. Didžiuma jų vadovavo universitetui po 3 metus, t.y. 11 kartų trumpiau, negu profesorius Kubilius.

Suprantama, jei komunistinio "rojaus" kūrimo laikotarpiu Vilniaus universitetas būtų atsisakęs dėstyti marksizmo - leninizmo" "mokslą", šio universiteto profesoriai būtų buvę pakelti į "aukštesnius" Sibiro miško kirtėjų laipsnius. Tačiau rektoriui Kubiliui vadovaujant, ir šios marksistinės "išminties" šešėlyje universitetas ne tik neprarado savo vardo, bet dargi praplėtė ryšius su kitų kraštų mokslininkais. Geležinė uždanga trukdė Vilniaus universiteto tiesioginius santykius su aukštosiomis mokyklomis už "socialistinių" kraštų ribos, bet rektoriaus Kubiliaus rūpesčiu daug jo universiteto dėstytojų dalyvavo seminaruose bei konferencijose ir stažavosi Jungtinių Amerikos Valstijų, Austrijos, Vakarų Vokietijos ir kitų kraštų universitetuose. Jis pats, pakviestas Austrijos, Indijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Suomijos, Vakarų Vokietijos aukštųjų mokyklų ir daugelio universitetų anapus geležinės uždangos, skaitė paskaitas iš savo tyrimo srities. Taip pat ir Vilniuje jo kvietimu lankėsi ir dalinosi savo patirtimi mokslininkai iš įvairių kraštų, tarp jų ir ne mažas skaičius išeivių lietuvių, dirbančių Amerikos aukštose mokyklose. Kas ketveri metai šaukiama tikimybių teorijos ir matematinės statistikos tarptautinė specialistų konferencija, kuri anksčiau rinkdavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1973 metų visada vyksta Vilniuje.

Pažymėtina, kad mokslinis žurnalas "Lietuvos Matematikos Rinkinys", kurį Vilniuje leidžia 1960 metais prof. Jono Kubiliaus suorganizuota ir jo pirmininkaujama Lietuvos matematikų draugija, čia Amerikoje verčiamas į anglų kalbą ir prenumeruojamas daugelio universitetų. Dar brežnievinės stagnacijos metu į Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimą atvyko bent 14 svečių iš laisvojo pasaulio universitetų, o šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje tarptautinėje analistų ir tikimybinių metodų skaičių teorijos koferencijoje, skirtoje Jono Kubiliaus jubiliejiniam gimtadieniui pažymėti, aktyvių dalyvių sąraše maždaug penktadalis yra iš Vakarų pasaulio.
Pradėjęs mokslinį darbą 1946 metais K. Male-rio (Mahler) hipotezės tyrinėjimu, 1949 metais jisai įvedė dalinį jos įrodymą. Tai buvo žymus laimėjimas, nes šia hipoteze jau daugelį metų domėjosi skaičių teorijos specialistai, vis nerasdami būdo jai įrodyti. 1951 metais jis savo mokslo kandidato disertacijai pasirinko temą "Pirminių" skaičių geometrijos klausimai".

Taigi, jo mokslinis darbas prasidėjo skaičių teorija ir šioje srityje tęsiasi iki šiol. Jisai parašė apie 50 mokslo darbų ir, be to, dar šimtus populiarių straipsnių visuomenės, kultūros, mokslo istorijos ir kitais klausimais. Daugiau kaip trisdešimt jo tikimybės skaičių teorijos darbų yra recenzuotų viso pasaulio matematikų naudojamame periodiniame leidinyje "Math. Reviews". Vienoje recenzijoje randame tokį teigimą: "(Rezultatams gauti) jam (autoriui) tenka atlikti rūpestingą komplikuotų integralų įvertinimą — tai jo sugebėjimas, kurį jis yra parodęs eilėje savo paskelbtų darbų". Reikia pažymėti, kad savo aksiomatika ir metodais skaičių teorija yra viena iš sudėtingiausių matematikos šakų. Be savo darbų šioje sudėtingoje šakoje, Kubilius taip pat yra parašęs du matematikos vadovėlius studentams: Realaus kintamojo funkcijų teorija (1970 m.) ir Tikimybių teorija ir matematinė statistika (1980 m.). Reikia pažymėti, jog jis ragino ir kitus universiteto dėstytojus rašyti savo srities knygas, kad studentai galėtų mokytis iš lietuviškų vadovėlių.

Profesoriaus Kubiliaus žymieji darbai yra tikimybės skaičių teorijos srityje. Iki 1957 metų, kai Jonas Kubilius paruošė savo daktaro disertaciją, tebuvo paskelbti vos keli darbai [P. Erdiošo (Erdos), M. Kaco (Kac) ir kitų] šioje srityje. Skaičių teorija yra viena iš seniausių matematikos šakų. Ji tyrinėja įvairias sveikųjų ir algebrinių skaičių savybes. Algebriniais skaičiais vadinasi tam tikrų laipsnio lygčių sprendiniai. Šie skaičiai sudaro sveikųjų skaičių apibendrinimą, t. y. visi sveikieji skaičiai yra taip pat ir algebriniai, kurių tarpe, šalia sveikųjų skaičių, yra ir racionalinių, irracionalinių bei kompleksinių. Tarp visų skaičių savybių, kurias tyrinėja skaičių teorija, vienos iš pagrindinių yra pirminių skaičių savybės, t.y. skaičių, kuriuos galima padalinti be liekanos tik iš 1 ir iš to paties pirminio skaičiaus. Tokių skaičių pavyzdžiai yra 2, 3, 5, 7, 11, 13 ir 1.1. Jau 500 metų prieš Kristaus gimimą Pitagoras pateikė labai paprastą įrodymą, kad tokių skaičių yra be galo daug. Tačiau tarp didėjančių skaičių jų vis rečiau ir rečiau. Tarp skaičių, ne didesnių už 10, 44% yra pirminiai skaičiai, o tarp tų, kurie yra didesni už 100 turime tik 25% pirminių skaičių. Juo tolyn, tuo šis procentas mažėja. Pavyzdžiui, tarp skaičių ne didesnių už milijardą, pirminių skaičių yra tik 5%. Taigi, turime klausimą, kaip nustatyti, kiek yra pirminių skaičių tarp dviejų pasirinktų sveikųjų skaičių. Sakysime, pasirinkome 1 ir 100. Tarp jų rasime 25 pirminius skaičius. Jei pasirinktume 100 ir 200, tai tarp jų rastume tik 20 pirminių. Kiek jų bus tarp trilijono ir trilijono plus 100? Ar rasime ten jų bent vieną? Gal taip, gal ne. Atsitiktinumas?
 
Taip ir ne. Ar galime pritaikyti čia tikimybių metodus? Tų metodų pritaikymas ir sukūrė naują matematikos šaką. Čia paminėtas klausimas apie pirminių skaičių dažnumą yra tik vienas iš pagrindinių skaičių teorijos uždavinių. Panašus klausimas: kiek yra sveikųjų skaičių, kurie yra dviejų arba trijų ir 1.1, pirminių skaičių sandaugos, arba kiek yra dvynukų pirminių skaičių tarpe, t. y. skaičių, kurių skirtumas yra 2, kaip pavyzdžiui, 3 ir 5 arba 149 ir 151. Erdiošo darbas 1939 m. buvo bene pirmas, kuriame atsakymas į panašų klausimą pateikiamas tikimybėmis. Daug metų po to buvęs profesorius M. Kacas apie šį Erdiošo darbą yra pasakęs, kad tai buvo graži naujo Skaičių teorijos skyriaus pradžia, atnešusi į šią teoriją tikimybių teorijos sąvokas ir metodus. Tačiau tai buvo tik pradžia. Profesoriaus Kubiliaus darbai sudarė pagrindą naujai metematikos šakai, pagrįstai jo sukurta aksiomatika ir įrodinėjimo metodais, kuriuos jis išdėstė 1958 metais atspausdintoj monografijoj "Tikimybiniai metodai skaičių teorijoje/' Šios monografijos papildyta laida buvo išversta į anglų kalbą ir paskelbta Amerikoje 1964 metais. Po to, 1968 ir vėl 1978 metais išleistos Amerikoje šios monografijos naujos papildytos laidos. P. D.T. A. Elijetas (Elliot) savo dviejų tomų monografijos "Tikimybinė skaičių teorija" įžangoje rašo; "Tarp šios knygos teoremų yra nemaža Kubiliaus monografijos rezultatų. Kai kurie jų, kaip adityvinių funkcijų savybės, liečiančios tik šias funkcijas, neįtrauktos. Taigi, Kubiliaus knyga lieka naudingu informacijos šaltiniu." Kubiliaus teoremos ir jo sukurti tikimybiniai modeliai plačiai nagrinėjami šioje Elijeto knygoje. Vieną cituojamą Kubiliaus teoremą knygos autorius vadina prototipine (archetypal). Kubiliaus darbai cituojami šioje monografijoje daugiau kaip 100 kartų. Kai kurie Kubiliaus įrodyti rezultatai vadinami fuda-mentaliniais.

Be savo ir savo mokinių darbų tikimybinėje skaičių teorijoje, profesorius Kubilius yra sukūręs ir Lietuvos tikimybių teorijos mokyklą, kurioje ypatingai reiškiasi jo mokinai, įgiję savo srityje tarptautinio pripažinimo, tokie kaip akademikai B. Grigelionis, V. Statulevičius, E. Vilkas ir kiti. Todėl knygoje "Vilniaus universiteto istorija 1940-1979" profesoriai A. Bikelis ir E. Manstavičius taip susumuoja profesoriaus Kubiliaus mokslinę veiklą: "J. Kubilius yra Lietuvos matematinio gyvenimo vadovas, "Lietuvos matematinio rinkinio" steigėjas, matematikos sektoriaus LTSR Mokslo Akademijoje, išaugusio į Matematikos ir kibernetikos institutą, įkūrėjas, naujų matematikos šakų Lietuvoje vystymo iniciatorius ir puoselėtojas, sąjunginių ir tarptautinių konferencijų organizatorius". Už tai jam suteiktas garbės daktaro laipsnis Latvijos, Greifswaldo ir Prahos universitetų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai