Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ASTRONOMINĖS NAUJIENOS PDF Spausdinti El. paštas
IŠ MOKSLŲ PASAULIO

(Prof. Vytauto Straižio paskaitos 1986.V.22 Vilniuje susitikimo su autoriais renginyje fragmentai)

Ilgus laikus Visata — planetos, žvaigždės — buvo tiriama vien teleskopais. Tais prietaisais sukaupta daug medžiagos. Pastaraisiais dešimtmečiais plačiai naudojama kosminiai aparatai, kurie gali tolimus dangaus kūnus ir "aplankyti". Jau gauti įvairaus kiekio ir lygio duomenys beveik iš visų mūsų žinomų planetų: Veneros, Marso ir kt. Beliko pasiekti tik Neptūną, Plutoną. Sovietiniai mokslininkai daugiausia dėmesio skiria Marsui, Venerai, o JAV — tolimesnėms planetoms.

Be abejo, dar naujiena tebėra Halio kometos praskriejimas ir duomenų apie kometas apdorojimas, pateikiamas mokslui. Halio kometos tyrimai davė daug naujos medžiagos.

Nauja — rasti Urano žiedai, 10 naujų Marso palydovų. Nauja — apie tolesnius kūnus žvaigždes — sukurta visa eilė teorijų apie žvaigždžių atsiradimą, vystymąsi, jų ateitį. Žinome senas, viduramžes ir jaunas žvaigždes. Išskiriama šimtai žvaigždžių tipų. Taipgi žvaigždės labai nevienodos. Mūsų galaktikoje gal koks 200 milijardų žvaigždžių. Jas suskaičiuoti dabar padeda galingos elektroninės mašinos. Tiesa, tikslumas dar nėra didelis, tačiau vis didėja. Beskaičiuodami kartu su matematikais, atsiduriame ties Visatos ribotumo ir begalybės sąvokomis. Čia vyksta karšti ginčai: vieniems ji beribė, kitiems ribota. Bet nei vienos, nei kitos mūsų dabartinis protas praktiškai neįsivaizduoja. Begalybė? Čia pabaiga? Kas tai — siena?

Dabar apie galaktikas. Jų begalės. Juo tolesnės galaktikos, tuo labiau viena nuo kitos nutolusios. Kai kurios jų — per 12 -13 milijardų šviesmečių! Kada daugmaž sumodeliuojame ir galaktikas, Visatos ribotumo, begalybės ir ribotumo — begalybės klausimai tampa svarbiausiu diskusijų punktu. Žmogus supranta 3-matg aplinką, gi matematikai išveda ir 5—10-matę sistemą, kurioms galioja matematikos dėsniai. Žmogus supranta laiką "tekantį" pirmyn, o matematikams — jis grįžta ir atgal, tik reikia minus ženklą pridėti. Toliau žengiame į Visatos kilmę. Čia daug pasiekta. Žinoma, kad kuo tolesnės galaktikos, tuo jos greičiau lekia, skrieja į priešingas puses. Tas faktas iškėlė mintį, kad Visata kilo begaliniai suspaustai medžiagai sprogus, "ištiškus" į visas puses. Manoma, kad toks suspaustas branduolys sprogo prieš 15 milijardų metų ir išsklidęs toliau plečiasi. Gyvybei, o ir protingoms būtybėms, atsirasti užteko laiko.

Gyvybės ir protingų būtybių, mokslininkų apskaičiavimu, turi būti ir kitur Visatoje. Apie 1 milijonas kūnų Visatoje turi būti su gyvybe. Palyginus, tikimybė ją surasti, apčiuopti maža, bet yra.

Kur civilizacijos? Kaip jas surasti? Tai domina žmogų. Kol kas tik fantastinėse knygose yra apie jas duomenų. Galimybė "susikalbėti" ne didesnė, kaip ir iš vis jas surasti. Pas mus radijo bangų amžius, o pas "juos" — galbūt, jau kurkas tobulesni ryšiai. Galbūt jie mus ir mato ir globoja, o tik nesikiša į mūsų reikalus? Nieko kol kas nežinome. Skridimui į kitas galaktikas kol kas tėra fantazija ir kuro požiūriu, ir greičio požiūriu, ir, suprantama, tuo pačiu laiko požiūriu. Sakykime, kad skridimas truks vos 100 metų, ir tai mes pasenstame, technika pasensta, nepasiekusi tikslo.

Nustatyta, kad galaktikos plečiasi. Tad kasgi gaunasi: galaktikos kerta galaktikas? Sąveikauja? Astronomijai dar klausimų netrūksta. Yra žinoma, kad jauniausios medžiagos sudarytos tik iš vandenilio, helio. Kur kalvėliau susiformavo metalai (tad ir žvaigždės yra mažai metalingos ir metalingos — vėlesnės).

Lietuvos astronomų pasiekimai. Be Vilniaus fotometrinės- sistemos, kuri jau 15 metų tarnaują ir užsienyje, surasta eilė labai senų žvaigždžių, mažametalių; prieš dvejus metus sukurtas elektrografinis aparatas.

Kalbėta apie juodąsias bedugnes (black holes), jų rasta Gulbės žvaigždyne.

— o —

Prof. dr. Vytautas Straižys (g. 1936.VIII.20 Utenoje; LTE 12,429, LE 37,557) 3-jų monografijų autorius, parašęs virš 200 mokslinių straipsnių, skaito daug paskaitų ir už Lietuvos ribų. Vienas iš 3-jų lietuvių astronomų, įeinančių į Tarptautinę astronomų sąjungą (IAU). Jo vadovaujama lietuvių astronomų grupė sukūrė daugiaspalvę Vilniaus fotometrine sistemą žvaigždėms tirti.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai