Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AUSTRALIJOJE IŠLEISTAS METRAŠTIS APIE LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Praėjusiais metais Tasmanijos universitete, Australijoje, įsisteigė Lietuvos studijų draugija, kurios pagrindiniai tikslai yra supažindinti australus su Lietuvos kultūra ir palaikyti lietuvybe Australijoje. Draugijai priklauso studentai ir dėstytopjai, lietuviai ir kitokios kilmės Australijos piliečiai. Draugija rengia paskaitas, parodas, koncertus, diskusijas, rodo filmus. Studentai aspirantai skatinami rašyti disertacijas su Lietuva susijusiomis temomis. Draugijos emblema yra Geležinis vilkas.

Šiomis dienomis Ameriką pasiekė pirmas draugijos metraštis, pavadintas Lithuanian Papers (Raštai apie Lietuvą), kuriame išspausdintos pernai draugijos narių ir svečių skaitytos paskaitos. Metraštį suredagavo Tasmanijos universiteto administracijoje dirbantis Algimantas Taškūnas ir vienas dekanų, jėzuitas John Doyle.

Savo straipsnyje apie "Lietuvos studijų sociologines perspektyvas" Tasmanijos universiteto dėstytojas Jan Pakulski rašo, kad apie 12 000 aktyvių lietuvių Australijoje yra ypač įdomi grupė ir sėkmingo imigrantų pristaikymo prie naujos visuomenės pavyzdys. Nors jie pasisavino anglo-australų daugumos kalbą ir normas, jie tebelaiko save lietuviais — jų tapatybė yra kultūrinė ir religinė. Be to, lietuviai uoliai stengiasi išlaikyti savo etninį charakterį — jie palyginant dažnai tuokiasi su savaisiais, išlaiko savo organizacijas, klubus, mokyklas, ir, nors ne visad sėkmingai, mėgina ištausoti lietuvių kalbą. Sociologo nuomone, lietuvių grupės patirtis ypač svarbi ryšium su Australijos nauja "daugiakultūrine" politika, kaip teigiamos, nors ir ne šimtanuošimtinės, adaptacijos pavyzdys.

Algimantas Taškūnas rašo apie škotų kilmės biologą Johanną Forsterį, kuris drauge su žymiuoju anglų keliautoju ir atradėju James Cook'u 18-to šimtmečio pabaigoje lankėsi Australijoje, o vėliau išvyko į Lietuvą ir dėstė Gamtos mokslus Vilniaus universitete. Taip lygiai prieš 200 metų buvo užmegztas pirmas ryšys tarp Australijos ir Lietuvos, primena Taškūnas.

Iš Čilės į Australiją imigravęs dr. Jose Sergio Montes rašo apie nepaprastą lietuvio Igno Domeikos karjerą Pietų Amerikoje. Domeika studijavo Vilniaus universitete, priklausė filaretų draugijai ir buvo suimtas drauge su Adomu Mickevičiumi, kuris jį apdainavo kaip narsųjį "Jegotą". Po kalėjimų ir tremties Domeika atsidūrė Čilėje, kur jis reformavo šalies švietimą, buvo paskirtas valstybinio universiteto vicerektoriumi, ir neišdildomai įrašė savo vardą į tos šalies kultūrinę istoriją.

Australų dailininkas Max Angus šiltai prisimena lietuvį Olegą Truchaną, imigravusį į Australiją 1948 metais. Alpinistas, fotografas, ekologas, Truchanas pagarsėjo kaip vienas pirmųjų Australijos kovotojų už gamtos saugą. Jo didžiulis meniškų nuotraukų rinkinys padėjo australams suprasti savo gamtos grožį ir jai gresiančius pavojus.

Su lietuvių velykiniais margučiais australus supažindina meno istorikė ir originalios studijos apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį autorė Genovaitė Kazokienė. Margučių ornamentikoje ir su jais susijusiuose ritualuose ji įskaito daug istorijos, mitologijos bei simbolikos.

Savo straipsnyje apie krikščionybės jubiliejų Lietuvoje dekanas John Doyle apžvelgia 600 jos istorijos metų. "1940 metų birželio mėnesį", rašo jis, "prasidėjo Bažnyčios — visų Bažnyčių — persekiojimas Lietuvoje... Ir ta prasme Lietuva yra kryžių šalis. Stovėdami prie jos kryžiaus, mes stebime jos kančią... Kentėjusi drauge su Kristumi, teprisikelia ji drauge su juo... Arba, pereinant prie kito įvaizdžio, Geležinis vilkas tebestovi sargyboje kaip iššūkis ir ateities ženklas".

Šie tolimoje Australijoje surinkti raštai apie Lietuvą verčia susimąstyti, kiek daug talentingų lietuvių istorijos audros nubloškė į svetimas šalis, kurias jie praturtino, ilgėdamiesi savo tėvynės.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai