Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LKMA "SUVAŽIAVIMO DARBAI" VII IR III PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Pereitų metų pabaigoje sulaukėme iš Romos net dviejų Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos "Suvažiavimo Darbų" tomų, drauge apimančių 970 puslapių (be to, iliustracijų 7 įklijos).
1.
"Suvažiavimo Darbų" VII tomas
Roma 1972, redagavo A. Liuima, S.J.; XVI + 430 psl. ir 7 įklijų lapai) pateikia 13 paskaitų, skaitytų LKMA Vokietijoj, Vasario 16 gimnazijos patalpose, 1967 rugpiūčio 23 -27. Pati šio suvažiavimo vieta, būtent Europa, yra nulėmusi ir jo pobūdį: iš 13 paskaitų istorijai priklauso 6 ir teologijai 3.

Abi pilnaties posėdžių paskaitos buvo istorinės. J. Eretas pateikia istorinio pobūdžio sociologinę studiją "Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje" (3 - 54), kurioj apžvelgia katalikų kultūrinį gyvenimą nuo "Tėvynės Sargo" įsteigimo (1896) iki "Naujosios Romuvos" įkūrimo (1931). Pirmosios kartos atsiplėšimą nuo Rytų, antrosios — į-augimą į Vakarus J. Eretas vaizdžiai nupiešia (tik leidžiantis į smulkmenas, būtų galima viena antra pastaba). Pilnaties posėdyje ir Z. Ivinskis skaitė savo kruopščiai parengtą paskaitą apie Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimą (1417) ir jos reikšmę lietuvių tautai ligi šių dienų (55-132). 78 puslapių studija — vienas stambesniųjų Z. Ivinskio įnašų į mūsų kultūros istoriografiją.

Atskiroj istorijos mokslų sekcijoj buvo 4 paskaitos. Itin dėmesio verta P. Rabikausko paskaita "Mokslinė pažanga Vilniaus akademijoje" (203 -234): dalykiškai apžvelgiant šios aukštosios mokyklos istoriją, netie-siog atremiami sovietinių Lietuvos istorikų bandymai ją ne istoriškai, o "kryptingai" nušviesti. P. Jatulio straipsnis "Kardinolo Jurgio Radvilo veikla lietuvių tarpe" (235 - 267) supažindina su vieninteliu lietuviu kardinolu, gimusiu, augusiu ir ilgesnį laiką dirbusiu Lietuvoje (Vilniaus vyskupas 1581 - 91, vėliau nukeltas Krokuvon). J. Vaišnora savo straipsny "Lietuviai misininkai Sibire" (269 -289) meta žvilgį į lietuvius kunigus Sibiro tremtyje carinės Rusijos metais, atskirai platėliau aprašo K. Švir-micką ir J. Pranaitį. P. Rėklaitis pateikia dokumentuotą ikonografinį straipsnį "Du Vilniaus vaizdo tipai XVI - XIX amžių grafikoje" (291 -304), kurį iliustruoja 7 įklijos su 14 paveikslų.

Istorinės studijos sudaro šio tomo paskaitų lygiai 60 nuošimčių (252 puslapiai iš 370). Kadangi jos visos yra rimtai parengtos ir teikia naujos medžiagos, to "dominavimo" nelaikome priekaištu. Priešingai, šios istorinės studijos daugiausia ir sudaro šio tomo svorį. Jos svarbios dar ir dėl to, kad skirtos mūsų kultūrinei praeičiai, kuri kaip tik yra mažiausiai tyrinėta.

Teologijos sekcijoj buvo trys paskaitos, užimančios 66 puslapius. L. Tulaba aptaria apaštalų ir vyskupų kolegiją (135 - 150), J. Jūraitis rašo apie maldos galimybes šiuolaikinio nihilizmo akivaizdoje (151 - 16(9. A. Rubikas "povatikanine dvasia" plačiai svarsto hierarchijos ir pasauliečių santykį (161 - 200).

Medicinos sekcijoj buvo taip pat trys paskaitos, nors du užjūriniai paskaitininkai patys suvažiavime nedalyvavo. V. Pavilanio pranešimas buvo apie viruso sukelto vėžio specifinį imunitetą (329 - 334), D. Jasaičio — hipotermijos (kūno šilumos sumažinimo) pritaikymą medicinoje (335 - 345), B. Petkausko (iš pačios Vokietijos) — adsorbciją ir ekstrakciją 3, 4-benzpyreno iš tam tikrų suodžių rūšių (347 - 370). Visos paskaitos per specialios auditorijai, kurioj buvo tik vienas antras gydytojas. Šiandieninėj medicinoj yra daug klausimų, kurie ne tik domina, bet ir tiesiog jaudina visus kaip dabarties aktualiosios problemos. Tokių klausimų reikėjo nevengti LKMA suvažiavime, priešingai, jais pirmiausia reikėjo susidomėti.

Kitas reikalas: B. Petkausko paskaita aplamai yra rimtas mokslinis darbas, tačiau ji pateikta vokiečių kalba (lietuviškai teduota jos santrauka, kaip daugumos kitų paskaitų santraukos duotos ir kitomis kalbomis). Prakalboj redaktorius paaiškina, kad pirmąkart dedama studija svetima kalba, "kaip to pageidavo Akademijos nariai ir sutiko Akademijos centro valdyba". Nepaaiškinta nei "kokie nariai" pageidavo, nei kokiais motyvais sutiko LKMA vadovybė. Tad, nesileisdami plačiau reikalo svarstyti, trumpai tariame: pasielgta daugiau negu abejotinai. Gal ir pasitaikys "retos išimtys", dėl kurių nebus ko abejoti. Bet šio atvejo neabejojama "išimtimi" nelaikome. Yra pakankamai medicinos žurnalų, kuriuose autorius savo darbą galėjo paskelbti specialistų dėmesiui.

Literatūros sekcijoj tebuvo viena paskaita — J. Griniaus "Laiko balsas ir lietuvių literatūra" (309 - 326). Autorius žvelgia tiek į išeivijos, tiek j Lietuvos rašytojus, bet turi vargo įsijausti į priešingų požiūrių autorius, kaip kadaise Adomas Jakštas. Socialinių mokslų sekcijoj paskaitas skaitė K. J. Čeginskas ir V. Kazlauskas, bet savo paskaitų tomui jie nepateikė. Numatyta tiksliųjų mokslų sekcija išvis neįvyko, neatvykus jos vadovui — paskaitininkui. Suvažiavimą aprašė ir tomo vardyną sudarė R. Krasauskas. Duotos ir LK MA pirmininko A. Liuimos, S.J., kalbos, atidarant ir uždarant šį septintąjį LKMA suvažiavimą.

Ir septintasis LKMA suvažiavimo darbų tomas yra lygiai vertingas (ypač istoriniais straipsniais), kaip ir ankstesnieji. Vis dėlto kyla klausimas, ar Europoj rengiamas suvažiavimas begali būti reprezentatyvus visai Akademijai. Tik istorikų (ir pajėgių, ir darbščių) Europa nestokoja. Pačios LKMA rėmuose jie yra susiorganizavę į Istorijos Institutą. Tad gal ateity ir reikėtų Europoj rengti šio instituto, o nebe visos akademijos suvažiavimus. Platėliau suprantant istorijos sąvoką, ir kitos europinės pajėgos galėtų būti sunaudotos eventualiam LKMA Istorijos Instituto suvažiavimui.

2.
"Suvažiavimo Darbų" III tomas (X + 514 psl.) yra Kaune 1940 išleisto ir J. Ereto redaguoto tomo antrasis leidimas (fotomechaniniu būdu). Kadangi nepriklausomybės metų leidiniai čia tik retai kur randami, reikia didžiai pagirti LKMA pirmininko iniciatyvą parūpinti ir pirmuosius tris LKMA suvažiavimų darbus. Ypač instruktyvu dokumentuoti nepriklausomos Lietuvos paskutinį LKMA suvažiavimą, įvykusį Kaune 1939 vasario 20 - 21 Vytauto Didžiojo Universiteto rūmuose.
Iš viso III tomas pateikia 24 paskaitas, kurių dauguma nepraradusios nei savo vertingumo, nei aktualumo. Pilnaties posėdy VDU rektorius St. Šalkauskis skaitė paskaitą "Kultūrinio lietuvių tautos apsiginklavimo problema ir katolicizmas"
(13 - 26). Neseniai miręs pop. Pijus XI buvo pagerbtas vysk. M. Reinio žodžiu (3 - 9). Prel. A. Dambrausko - Jakšto ir kan. J. Tumo -Vaižganto minėjime apie jų "jungą" kalbėjo J. Ambrazevičius (234 - 242).
Kitos paskaitos buvo skaitytos atskirose sekcijose. Įdomu žvilgterti į jų statistiką: teologijos sekcijos paskaitos apima 70 puslapių, psichologijos - filosofijos — 66, pedagogikos
— 47, kalbos ir literatūros — 90 (su minėtuoju J. Ambrazevičiaus žodžius — 99), istorijos — 42, teisės
— 15, sociologijos — 10, geografijos ir gamtos mokslų — 76.

Teologijos
sekcijoj J. Vaišnora kalbėjo apie katalikų kunigų kovą su rusifikacija (29 - 50), V. Borisevičius analizavo dorinį elementą vysk. M. Valančiaus kūryboj ir veikloj (51 -83), V. Padolskis aptarė Šv. Rašto vertimus į lietuvių kalbą ir specialiai vysk. A. Baranausko vertimą (84 - 98).

Psichologijos - filosofijos
sekcijoj buvo taip pat trys paskaitos. Psichologijai atstovavo vysk. M. Reinio paskaita "Rasė ir psichika" (101 -111). Puslapių matu dominuoja filosofijos atstovai 5:1 santykiu (55 ir 11 puslapių). Pr. Kuraičio paskaita "Tauta ir jos filosofija" (112 - 141) yra tikra jo filosofijos sampratos sintezė. J. Girnius, aptaręs tuomet beiškylantį egzistencializmą, žvelgė į ateities filosofavimo rūpesčius (142 -166).

Pedagogikos sekcijoj O. Norušytė kalbėjo apie šeimyninį auklėjimą (169 - 199), A. Šerkšnas — apie šviesuolio šeimos pedagogiką (200 - 215). I. Malinausko ir A. Maceinos skaitytos paskaitos yra likusios neišspausdintos.
Kalbos ir literatūros sekcijoj A. Ašmantas aptarė kelią iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje (219 - 233), A. Vaičiulaitis supažindino su Lietuvoje besilankiusiu viduramžių poetu Machaut (315 - 319), VI. Kulbokas apibūdino Jakšto darbą "Draugijoj" (243 - 259), P. Būtėnas analizavo Jakšto poetinį žodvną (260-312).

Istorijos sekcijoj pagrindinė paskaita buvo Z. Ivinskio (panašia tema, kaip kalbotyroj A. Ašmanto) — "Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar" (320 - 341) J. Totoraitis trumpai painformavo apie lenkų išleistuosius Vatikano archyvo istorijos šaltinius. J. Žagrakalys priminė prieš 20 metų mirusį tautinį veikėją gyd. D. Bukantą.

Teisės sekcijoj tebuvo K. Šalkauskio paskaita "Kodifikacijos darbas" (355 - 367). Sociologijos sekcijoj F. Kemėšis dėstė krikščioniškąjį socialinio klausimo sprendimą (371 -380). Pr. Dielininkaičio skaitytosios paskaitos neduodama.
Geografijos ir gamtos sekcijoj aktuali paskaita buvo K. Pakšto Lietuvos ribų klausimu (383 - 417). Kitas paskaitas skaitė hidrologas S. Kolupaila, geologas C. Pakuckas ir biologas P. B. Šivickis.

Tomo pabaigoje trumpai supažindinama su LKMA III suvažiavime į narius mokslininkus pakeltaisiais vysk. M. Reiniu, K. Pakštu, J. Ambrazevičiumi ir Z. Ivinskiu, pateikiant jų darbų (knygų ir straipsnių) bibliografiją. Suvažiavimo aprašyme pasakojama, kad vyko net specialios ceremonijos, įteikiant diplomus. Nėra ko pasigesti nei diplomų, nei ceremonijų. Bet, gal būt, nėra ko ir taip naujųjų LKMA akademikų išrinkimą nublankinti tarp kitų informacijų, kad nė dalyvaujantiesiems suvažiavime reikalas lieka neaiškus. (Pamenu, kaip ta proga vieno kunigo jėzuito buvau tiesiog užklaustas, kodėl vis delsiau įsirašyti į LKMA narius!). Gal būt, tiktų pradėtą tradiciją atgaivinti ne suvažiavime kokiomis ypatingomis ceremonijomis, bet naujų LKMA akademikų įvesdinimu — trumpute biografija, bet išsamia bibliografija. Tegu pavargsta patys sudaryti savo darbų bibliografiją! O tai pravartu ateičiai. LK MA dabar leidžiant savo "Metraštį", nebūtų sunku tokiu būdu visuomenę supažindinti su savo nariais mokslininkais. Kai nebus žinių, kol žmonės gyvi, bus sunku jų rasti ir nekrologams (dėl to jie neretai tokie skurdūs net ir pačios LKMA "Metraštyje").

Abu šie LKMA "Suvažiavimo Darbų" tomai yra tokie vertingi, kad šviesuolių nereikia nė skatinti: patys skubinosi įsigyti. Tačiau tikrų šviesuolių daug kartų mažiau negu į juos pretenduojančių. Todėl tokio pobūdžio leidiniai negali pasirodyti be mecenatų paramos. VII tomui tokią paramą sudarė daugiausia kunigai, nors gausiausia auka (400 dol.) yra pasauliečio dr. VI. Juodeikos. III tomo perspausdinimo išlaidas padengė vienas mecenatas — ponia EI. Mickeliūnienė. Tegu LKMA uoliajam pirmininkui ir toliau sekasi rasti tokios paramos. Juozas Girnius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai