Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
A. KURŠAIČIO ŽODYNO III-SIS TOMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Klimas   
Aleksandras Kuršaitis /Alexander Kurschat, Lietuviškai - vokiškas žodynas/ Litauisch - Deutsches W6r-terbuch. Thesaurus Linguae Lituani-cae. Tomas III — Band III. Redakcinė kolegija: Wilhelm Wissmann (miręs), Erich Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Her-tai Krick. Gottingen, Vandenhoeck & Ruprecht, 1972. 1633 - 2304 (nužiūrinėti — sukaktuvė).

Kai dr. Liucija Baldauf - Jurguty-tė pirmą kartą mūsų spaudoje (Draugas, 1968.VI.1) paskelbė, kad jau yra pradėtas leisti, jos žodžiais, "naujas lietuvių kalbos standartinis veikalas — Prof. Aleksandro Kuršaičio lietuviškai - vokiškas žodynas", tuomet jo buvo numatyti 3 tomai. Apie pirmąjį šio didžiulio žodyno tomą buvo platokai rašyta Aiduose (1969, pp. 142 - 144). Šias eilutes rašančiajam teko taip pat Aiduose (1972, pp. 118 - 120) paminėti II-jį tomą. O pernai buvo išleistas stambus III-sis tomas: nužiūrinėti — sukaktuvė, 1633 - 2304 puslapiai, atseit, šis tomas turi 672 žodyninio teksto puslapius. Skaičiuojant apie 41 žodį puslapyje, III-sis tomas turėtų apie 27,500 žodžių, o visi trys ligi šiol išleistieji tomai — apie 94,500 žodžių. Jeigu ketvirtasis tomas, kuris dabar yra ruošiamas, turės apie 500 puslapių, tai visas keturių tomų žodynas bus sukaupęs apie 115,000 antraštinių žodžių, nes kai kurie kiti žodžiai yra dar duodami antraštinio - lizdinio žodžio aprašyme. Taigi, viso labo susidarytų netoli 120,000 žodžių. Palyginimui galime paminėti, kad 1972 m. Vilniuje išleistas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2-sis papildytas leidimas, turi apie 60,000 žodžių. Teisybė, Kuršaičio žodyne yra duodami ir tikriniai žodžiai: vietovardžiai, asmenvardžiai, pavardės, bet jų nėra taip jau daug, gal tik keli šimtai.

Kaip jau buvo minėta II-jo tomo recenzijoje, A. Kuršaičio žodynas yra neįkainuojamas Mažosios Lietuvos šnekamosios ir rašomosios lietuvių kalbos turtų aruodas. Mat, iš D. Lietuvos Kuršaitis pasinaudojo nepilnais šaltiniais: beveik visais anksčiau išleistais įvairiais žodynais, kai kuriais senesniais raštais, kai kurių mūsų klasikų ligi maždaug 1926 m. ir vėliau išleistais raštais, kai kuriais periodiniais leidiniais (čia ypač dažnai minimas šaulių žurnalas Trimitas) ir t. t. M. Lietuvoje ir Vokietijoje išleistieji leidiniai panaudoti beveik visi. Ir pats A. Kuršaitis visą savo gyvenimą rinko žodžius iš savo apylinkės ir tolimesnių M. Lietuvos vietovių.
Ir šiame tome yra daug retai girdėtų, vaizdingų, įdomių žodžių. Kai kurie jų minimi čia pirmą kartą, kiti jau yra anksčiau paskelbti, arba bent paminėti, ypač rankraštiniuose žodynuose. Čia duosime tų retesnių žodžių nedidelį sąrašėlį, kad skaitytojas susidarytų šiokį tokį vaizdą:

pabadzėila — Landstreicher; Vaga-
bund (valkata). pabulė — der Schvvanzriemen am
Pferdegeschirr (pakinktų dirželis,
dedamas arkliui po uodega). pagunlkas — der selbstandig hū-
tende Hirtsjunge (atskirai ganąs
piemuo).
pakivaksėti — vvie ein Kranich schreien (krykšti — apie gerves).
paklerksoti — emporstarren (įsmeigti akis aukštyn).
paknarpti — emsig voran arbeiten (smarkiai varyti darbą pirmyn).
pamūklinti — 1. hineinstechen, -stossen, -zvvangen (jėga įgrūsti); 2. stark Schnaps trinken (girtuokliauti).
pasiauba — 1. wer im Spiel aus-gelassen herumtollt (išdykaująs ką nors žaidžiant); 2. der Grossruer. Prahlhans (pagyrų puodas).
piktduja — das Geschmeiss, Unge-ziefer (vabzdžiai kenkėjai).
plunkti — arbeiten (dirbti).
pramuša — die Lichtung im \Val-de (skynimas, kirtimas, biržė).
riestįjs — krauskopfig; der Kraus-kopf (garbiniuota galva žmogus).
salduodėgis — geil, vvollūstig (gašlus).
sarvalai — das aus einer Wunde fliessende Blutvvasser (kraujo vanduo).
skrabalas, skrabalai \- die Kinder-
klapper (vaiko barškutis). skuistis — dichter Wald; Tannen-
vvald (tankus miškas; eglynas). Spirūkas — eina Art Kobold (toks
aitvaras).

(Pastaba: vokiškojo teksto vertimai j lietuvių kalbą yra mano. Kirčiavimas paliktas toks, koks randamas žodyne; kai kuriais atvejais Kuršaitis kirčio nežymi. A. K.)

Kaip ir pirmuosiuose dviejuose tomuose, taip ir šiame tome Kuršaitis duoda labai daug skolinių, ypač iš vokiečių ir lenkų kalbų. Kai kurie iš šių skolinių buvo vartojami dažniausiai tik M. Lietuvoje, pavyzdžiui: paofisieris — 'puskarininkis', reit-ūzės — 'jojimo kelinės', snicoris — "medžio piaustytojas, drožinėtojas, skulptorius'; rinskinis (vynas) — 'Reino vynas' ir t. t. Nemaža yra taip pat įdomių vertimų iš vokiečių kalbos: pamišrumis, matyti, versta iš vok. 'dureheinander', skaitytuvė iš vok. 'Lesehalle, Lesezimmer', steig-tūvės iš vok. 'Griindung' ir daug kitų.
Recenzuodami II-jį tomą, mėginome palyginti tris žodynus: Kuršaičio, Senno - Salio ir didįjį, akademinį
Lietuvių kalbos žodyną. Matėme, kad yra įdomių skirtumų. Mėginome paaiškinti, kodėl tie skirtumai atsirado.
Šį kartą palyginsime neseniai pasirodžiusį Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (2-jį papildytą leidimą) su
Kuršaičio žodynu. Tam tikslui paimsime 20 raidės S žodžių, pradedant žodžiu saldus:
Kuršaitis Dab. I. k. žodynas
1. saldūs 1. saldūs
2. saldutėlis 2. saldutėlaitis/
3. saldutis saldutėlis
4. saldžiai 3. saldžiabalsis (ir saldžiai) 4. saldžiakalbis
5. saklžiarūgštis 5. saldžiakaftis
6. saldžioti 6. saldžialiežuvis
7. saldžiūkas 7. saldžiarūgštis
8. salė 8. saldžiažodžiauti
9. Salemonas 9. saldžioji

10. salemoniškas 10. salė
11. salenas H. sąlėkis
12. salėras 12. salėti

13. salėrinis
14. saletra
15. saliavva
16. sąlydystė
17. salietis
18. salietra
19. salietrinis
20. salig

13. salfėtė
14. salia
15. saliavas
16. salieras
17. salietra
18. salietruoti
19. sąlyga
20. sąlyginis

Kaip matyti iš šių pavyzdžių, tik 5 žodžiai visiškai atitinka vienas kitą: saldūs, saldutėlis, saldžiarūgštis, salė, salietra, du žodžiai yra duodami mažne panašiai: saleras: salieras ir saliava: saliavas (toks augalas, lot. Peucedanum), kai kurių žodžių Kuršaitis duoda du variantus: saletra ir salietra. Kuršaitis taipogi visus prieveiksmius rašo atskirai, t. y., antraštiniais žodžiais: plg. saldūs, saldžiai. Ir išvestinius daiktavardžius Kuršaitis duoda atskirais antraštiniais - lizdiniais žodžiais: plg. saldumas, saldybė, net saldybei, o tuo tarpu Dabartinės lietuvių kalbos žodynas išvestinius žodžius duoda prie antraštinio žodžio lizdo, o ne atskirai. Tokiu būdu po antraštinio žodžio saldūs rasime sekančius žodžius: saldžiai, saldybė, saldumas, kurių duodamos tik priesagos, tuo sutaupant daug vietos. Taip daro ir didžioji dalis moderniųjų kitų kalbų žodynų. (Pastaba: Kuršaičio žodyne žodis saliava duodamas be kirčio ženklo; Kuršaičio priesaga -įjbė, o Dab. 1. k. žod. visur: -ybė).

Galima — kad tik ir šio trumpo palyginimo — padaryti išvadą, kad Dab. 1. k. žodynas yra naudingesnis praktiškam lietuvių kalbos vartojimui, o Kuršaičio žodynas yra įdomesnis kalbininkui, kuris čia gali rasti daug įdomių kalbos faktų. Savaime aišku, Dab. 1. k. žodynas yra tam praktiškam tikslui ir skirtas, o Kuršaičio yra daugiau istorinis, aprašomasis žodynas. Be to, naudojantis Kuršaičio žodynu, reikia mokėti ir vokiečių kalbą.
Ir šiame Kuršaičio žodyno tome rasime daug etnografinės, folklorinės medžiagos. Sakysime, prie žodžio Spirukas 'toks aitvaras', nurodoma, kad Spirukas "lėkdamas oru, prineša javų ir pinigų. Jis turi ilgą. blizgančią uodegą; jį galima matyti ir dieną". Žodyne duodamas ir vienas kitas įdomus keiksmažodis ir keletą labai įdomių obsceniškų, vulgarių pavyzdžių, kurie paprastai nėra išversti į vokiečių kalbą. (Tarp kitko, kalbininkai yra pastebėję, kad vad. vulgarūs žodžiai ir išsireiškimai dažnai yra archaiški, seni. Lietuvių kalba šiuo atžvilgiu yra labai mažai tyrinėta).

Kadangi tokio specialaus kalbinio veikalo leidimas yra brangus, tai ir šio III tomo kaina yra nemaža: 190 vokiečių markių.

Būtų gerai, kad JAV ir Kanados universitetuose dirbantieji lietuviai pasistengtų užsakyti šį žodyną savo universiteto bibliotekoms. Gal ir viena kita viešoji biblioteka malonėtų jį užsakyti. Tokiu būdu jis pasidarytų prieinamas didesniam žmonių skaičiui.
Antanas Klimas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai