Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
— Vašingtone VIII.30 - IX.3 šaukiamas PLB IV seimas. Tą patį savaitgalį ir tame pačiame Atlanto pakraštyje, Bostone, vyks Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos IX suvažiavimas. Abu suvažiavimai yra reikšmingi. Deja, jų rengimas tuo pačiu laiku dar kartą paliudija, kiek vis stokojame bendruomeniškos dvasios. Prieš trejus metus (1970) tuo pačiu metu, kai vyko LKMA suvažiavimas, ateitininkai vykdė savo kongresą. Argi jau taip neįmanoma didžiuosius renginius suderinti, kad jie nesusikirsti} tuo pačiu laiku?

— V. 19-20 JAV lietuviai rinko LB VII Tarybą. Šiuos rinkimus atskirai aptariame. Drauge buvo renkami ir atstovai į PLB IV Seimą. Dauguma seimo atstovų yra ir tarybos nariai. Kadangi vis dėlto kai kuriose apygardose yra ir išimčių, duodame pilną JAV atstovų PLB IV Seime sąrašą. Iš Vakarų apygardos išrinkti V. Čekanauskas ir VI. Pažiūra (2), iš Vidurio Vakarų (Čikagos) — L. Kriaučeliūnas, P. Kisielius, K. Bobelis, P. Žum-bakis, A. Razma, Br. Nainys, J. Jasaity-tė, G. Kijauskas, K. Ambrazaitis, A. Trakis, D. Vaitkevičiūtė, V. Vardys, J. Jasaitis, V. Kamantas, J. Borevičius, R. Gen-čius, A. Kairys, Vc. Kleiza ir Z. Danilevičius (19), Ohio — Ad. Darnusis, J. Urbonas, A. Rugienius, A. Zaparackas, R. Kudukis, E. Lenkauskas, V. Kutkus, VI. Čyvas ir A. Klimas (9), Bostono — J. Kapočius ir P. Jančauskas (2), Connecticut — V. Vaitkus, P. Vileišis ir A. Dzikas (3), Nevv Yorko — J. Balkūnas, A. Vak-selis ir Pr. Raugalas (3), New Jersey — V. Melinis, V. Dabušis, V. Vaitiekūnas ir K. Jankūnas (4), Pietryčių — V. Volertas, A. Zerr-Mačiulaitytė ir J. Genys (3). Iš viso 45 atstovai. Bendrą LB VII Tarybos ir PLB IV Seimo atstovų vyr. rinkiminę komisiją Los Angeles sudarė B. Graužinis, dr. A. Milaknis, P.A. Raulinaitis, VI. Šimoliūnas ir dr. G. Valančius.

Tragiškąjį birželį — 1941 birželio trėmimus — minėjo visi laisvojo pasaulio lietuviai. JAV Atstovų Rūmuose VI.15 šia proga sovietinę Lietuvos okupaciją pasmerkė per 30 kongresmanų. Tą mėnesį JAV lankantis L. Brežnevui, protesto demonstracijas lietuviai su kitais baltais surengė tik bene penkiose kolonijose UBA-BATUNo biuletenis (VI.25) dėl to rašė: "Jei ką tik vykusį Brežnevo vizitą baltai beveik visiškai ignoravo, tai ne tiek iš klaidingai suprasto lojalumo JAV prezidentui, kiek iš visiškos apatijos. Šiuo atžvilgiu Brežnevo vizitas buvo savo rūšies moralinis mūsų patikrinimas, ir rezultatai buvo pasibaisėtini (appall-ing). Ypač jei atsimename, kad prieš metus, Nixonui lankantis Maskvoj, lietuvių jaunimas Kaune rizikavo savo ateitimi ir savo artimųjų saugumu, net gyvybėmis priminti pasauliui Baltijos problemą. Bet čia, šalyje, kur protestai leidžiami . . . Neįtikima". Tai kartūs žodžiai, tačiau jie turi pagrindą. Žydai šį Brežnevo vizitą energingai panaudojo savo reikalui iškelti. Net radikalieji liberalai, paprastai tylėję dėl elementarinių žmogaus teisių sovietuose paneigimo, šįkart prabilo. New York Review of Books paskelbė kreipimąsi į Sovietų Sąjungos kompartijos narius, prašydami laisvėn išleisti ukrainiečius, lietuvius, žydus ir rusus politinius kalinius. Tarp kitų tą kreipimąsi pasirašė tarptautinio rašytojų klubo PEN pirmininkas ir praeitų metų Nobelio laureatas H. Boll, švedas Gunnar Myrdal, amerikiečiai Noam Chomsky, Erich Fromm, Norman Mailer, Arthur Schlesin-ger, Jr. ir kt. New York Times paskelbė disidentų atsišaukimą, reikalaujant amnestijos sovietų politiniams kaliniams. Atsišaukimą pasirašė broliai Daniel ir Philip Berrigan, filosofas Herbert Mar-cuse, Joan Baez, W.S. Coffin, D. Dellin-ger ir kiti pasižymėjusieji akcijoj nutraukti Vietnamo karą. Atsišaukime išvardijami ir 9 lietuviai, "kalinami už tautinių ir demokratinių teisių gynimą", būtent R. Bauža, K. Grinkevičius, A. Kačinskas, V. Kaladė, J. Mačikauskas, J. Prapuolenis, R. Truškauskas, V. Urbonavičius ir V. Žmuida. Nurodoma, kad jie buvo nubausti už dalyvavimą Kauno sukilime (uprising in Kaunas in May 1972) po R. Kalantos susideginimo.

Švento Pranciškaus Varpelis, pranciškonų leidžiamas mėnesinis religinio-patriotinio turinio laikraštis paminėjo 50 metų sukaktį specialiu gegužės numeriu. Be vyskupų V. Brizgio ir A. Deksnio sveikinimų, tame numery duoti jubiliejiniai provincijolo J. Gailiušio, L. Andriekaus ir V. Gidžiūno straipsniai, kurie apžvelgia šio laikraščio istorinį kelią. Pirmasis numeris išėjo 1923 m. pavasarį. Pirmuosius tris numerius suredagavo pasaulietis kunigas P. Rūškys, o toliau redagavimą perėmė patys pranciškonai. Lietuvoj "Varpelį" redagavo J. Pečkaitis, Pr. Bizauskas, R. Kažukauskas, A. Dirvelė (1929 m. ir 1934-39 m., kada nuo 1935 m. laikraštis ėjo "Pranciškonų Pasaulio" vardu), A. Janušaitis, B. Bagdonas ir J. Vaškys (1939-40). Paskutinis redaktorius J. Vaškys, pasitraukęs nuo bolševikų į JAV, čia jau 1942 sausio mėn. atgaivino "Šv. Pranciškaus Varpelį" ir pats jį redagavo ligi 1947 m. Toliau redagavimą perėmė L. Andriekus (1947-52), po jo sekė M. Stepaitis (1952-58), B. Bagdonas (1958-61) ir vėl M. Stepaitis (1961-62). Po M. Stepaičio mirties (1962 m. pavasarį) ligi šiolei įdomiai "Varpelį" redaguoja istorikas dr. V. Gidžiūnas. Ilgametis administratorius — Stp. Ropolas.

Kadangi visų pirma laikraštis yra religinio turinio, tai daugiausia jį prirašo patys pranciškonai ir kiti kunigai. Bet taip pat jame rašė ir daugelis pasauliečių, kaip Pr. Dovydaitis (Lietuvoj), A. Maceina, Z. Ivinskis, S. Sužiedėlis, J. Grinius ir kt. Savo grožinės kūrybos laikraščiui teikė J. Aistis, K. Bra-dūnas, B. Brazdžionis, K. Grigaitytė, N. Mazalaitė, A. Vaičiulaitis ir kt. Jubiliejiniame numery redaktorius V. Gidžiūnas savo redaguojamo laikraščio reikšmę taip apibrėžė: "Jo įnašas į religinę lietuvių kultūrą yra didelis, nes Lietuvoj, tiek JAV jį skaito daugelis tų lietuvių, kurie kitokių laikraščių neskaitė ir dabar neskaito. Jis jiems yra vienintelis šv. Pranciškaus dvasia ir savo gimtojo krašto meile persunktas dvasinis penas Jo misija dar nebaigta. Ji turi būti išvystyta dviem frontais: padėti Pranciškonams tęsti, vis sunkėjantį, religinį ir tautinį darbą ir, laikams pasikeitus, sudaryti sąlygas jiems atsikurti Lietuvoje".

Lietuvių Skautų Sąjungos Tarybą 1973-75 m. kadencijai sudaro: A. Saulai-tis — pirm., F. Kurgonienė — vicepirm. ir ižd., A. Samusis — vicepirm. ir sekr., kunigai A. Trakis ir J. Vaišnys — evangelikų ir katalikų dvasios vadai, S. Gedgaudienė — Akademinio Skautų Sąjūdžio vadijos pirm., L. Milukienė — Seserijos vyr. skautininke, P. Molis — Brolijos vyr. skautininkas, M. Vasiliauskienė (iš Kanados) ir VI. Vijeikis — LSS Tarybos pirmi-jos nariai, Br. Aleksandravičius, J. Alkis (iš Anglijos), K. Batūra (iš Kanados), K. Cijūnėlis, R. Česnavičienė, A. Glodas, L. Grinius, A. Jakštas (iš Australijos), L. Ja-siulevičienė, M. Jonikienė, L. Kiliulienė, D. Korzonienė, Br. Kviklys. M. Manomai-tis, S. Miknaitis, R. Molienė, Pr. Nedas, O. Saulaitienė, V. Vidugiris, A. Namikie-nė, I. Nenortienė, J. Toliušis ir A. Veršelis (iš Vokietijos).

— New Jersey Garden State Arts Center (prie Holmdel) VI. 17 vyko baltų meno festivalis. Programą atliko visų trijų tautų meninės pajėgos. Estams atstovavo pora pianistų ir pora dainininkų, tautinių šokių ir mergaičių gimnasčių grupės, latviams — choras ir grupė dainininkių-kanklininkių, lietuviams — iš Clevelando atsikviesta Grandinėlė, pašokusi 9 šokius, ir vietinis moterų sekstetas Žibuoklės. Festivalis sutraukė per 3000 dalyvių. Jį suruošė New Jersey Baltų Komitetas, kurio pirmininkas V. Melinis vadovavo ir rengimo komitetui. Programą pravedė prof. J. Stukas.

S u v a ž i a v i m a i. — Čikagoj V.26-27 vyko Pasaulio ir Amerikos gydytojų sąjungų (PLGS ir ALGS) IX suvažiavimas. Atidarymo žodyje PLGS ir ALGS pirm. dr. F.V. Kaunas iškėlė gydytojų vaidmenį lietuviškoj veikloj. Prof. V. Bieliauskas ir Br. Kviklys savo paskaitose analizavo lietuvį išeivijoj ir okupuotoj Lietuvoj. Savo specialybių mokslines paskaitas skaitė daktarai (beveik visi profesoriai): E. Gedgaudas, J. Valaitis, R. Dai-nauskas, M. Budrienė, D. Giržadas. M Vygantas ir V. Nemickas. Šiai programai vadovavo dr. R. Nemickas. Bankete meninę programą atliko solistė P. Ragienė ir aktoriai J. Kelečius ir L. Barauskas. Į naują sąjungos valdybą išrinkti: G. Balukas —pirm., V. Šaulys — vicepirm., M. Vygantas — sekr. ir ižd. Dr. D. Jasaitis pakeltas sąjungos garbės nariu. "Medicinos" žurnalo redaktoriumi išrinktas dr. K. Pemkus (pastaruosius dvejus metus redagavo dr. H. Armanas). Suvažiavime dalyvavo 85 gydytojai ir apie 70 nuolatinių svečių. Fraternitas Lituanica šio suvažiavimo metu paminėjo savo gyvavimo 65 metų sukaktį, ateitininkų Gajos korporacija — 45 metų sukaktį.
— Detroite V.26-27 vyko Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos (ALTS) XIII seimas. Pagrindinę paskaitą apie ALTS kaip ideologinę, politinę ir kultūrinę organizaciją skaitė V. Abraitis. Valdybos pranešimą padarė sąjungos pirm. T. Blin-strubas, spaudos reikalais — A. Laikū-nas ir dr. J. Balys. Aptarti VLIKo, ALTos. LB ir BALFo reikalai. Išklausius 13 skyrių pranešimus, apie skyrių veiklą kalbėjo A. Juodvalkis. Suvažiavime dalyvavo 77 atstovai, be to, buvo ir svečių. Bankete meninę programą atliko R. Mastienė. Atsisakius 6 metus sąjungai pirmininkavusiam T. Blinstrubui, ALTS pirmininke išrinkta žurnalistė Em. Čekienė, į valdybą — S. Abraitienė, J. Bagdonas. P. Ma-čiulaitis ir J. Sirusas (visi iš New Yor-ko). Garbės nariu išrinktas provizorius Stp. Nasvytis. Po ALTS suvažiavimo vyko Vilties draugijos suvažiavimas. 8 metus pirmininkavusiam A. Laikūnui atsisakius, nauju draugijos pirmininku išrinktas K. Pocius. Pritarta "Dirvos" vedamai linijai ir redaktoriui V. Gedgaudui talkinti išrinktas antruoju redaktoriumi A. Laikū-nas. Vietiniam ALTS suvažiavimo rengimo komitetui pirmininkavo J. Švoba.

M i r t y s. — Lietuvoj kovo mėn. pradžioj mirė dailininkas Jonas Janulis,
eidamas 85-sius metus. Meno studijas jis baigė Kazanėj 1913. Lietuvoj dėstė piešimą Šiaulių gimnazijoj ir nuo 1924 Kauno meno mokykloj. Po karo dėstė Kauno dailės institute 1946-51 ir Vilniaus dailės institute 1951-52. Gero piešinio realistas, jis daugiausia kūrė portretus (tarp kitų Maironio) ir peizažus. Sukūrė per 2000 darbų.

— Lietuvoje V.21 mirė kan. Povilas Šidlauskas, eidamas 83-sius metus. Kunigu įšventintas 1916, Lietuvos un-te 1928 įsigijo kanonų teisės licenciatą. Sudarius Panevėžio vyskupiją (1926) ėjo į-vairias pareigas jos kurijoj, nuo 1932 — Panevėžio katedros klebonas. Antrosios sovietų okupacijos metu buvo ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžęs (1956) vėl dirbo pastoracinį darbą prie Panevėžio katedros. Valdžiai nušalinus Panevėžio vyskupijos valdytoją J. Steponavičių, kan. P. Šidlauskas buvo Šv. Sosto paskirtas tos vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Tačiau sovietinė valdžia neleido tų pareigų jam eiti ir ištrėmė iš vyskupijos.
— Kaune V.25 mirė teisininkas Vytautas Valiukevičius. Buvo 65 metų amžiaus. Baigęs teisės studijas VDU, liko dirbti asistentu civilinės teisės katedroj, Vilniaus un-te asistentavo 1941-44. Priklausė studentų ateitininkų visuomenininkų Vytauto klubui ir buvo tarp to meto ateitininkų veikėjų. 1930 jis parengė rekomenduotinų knygų ir straipsnių katalogą "Skaitytinos knygos".
— Kaune V.26 mirė žurnalistas Ksaveras Urbanavičius, baigdamas 77-sius metus. Porą metų pastudijavęs Lietuvos un-te (1923-25), perėjo į žurnalistiką. Kurį laiką redagavo "Mūsų Rytojų", dirbo kitose redakcijose. 1943 balandžio mėn. buvo nacių išgabentas į Stutthofo kacetą. Po karo Lietuvoje dirbo kaip vertėjas.
— Patersone, N.J., V.28 mirė biologas Vaclovas Augulis. Buvo gimęs 1910. Biologijos studijas VDU baigė 1935. JAV įuo 1949 dirbo Hoffmann — La Roche histologinėje laboratorijoje. Amerikiečių spaudoj paskelbė dėmesio sulaukusių mokslinių straipsnių. Visuomeniškai daugiausia reiškėsi skautuose, 1932-33 pirmininkavo Vyčio korporacijai, Vokietijoj drauge su kitais atgaivino Akademinį Skautų Sąjūdį.
— Toronte V.29 mirė dailininkas Alfonsas Docius, eidamas 57-sius metus. Skulptūros studijas baigė Vilniaus dailės akademijoj 1943. Kanadoje nuo 1950 dirbo komercinio meno srity. Daugiau pasižymėjo kaip grafikas iliustratorius. Jis iliustravo B. Brazdžionio "Poezijos pilnatį" (1970).
— New Yorke VI.10 mirė dr. Juozas Pajaujis, pradėjęs 80-sius amžiaus metus.
Studijas pradėjo Berlyno un-te (1920-23) ir tęsė Kielio un-te (1923-26), gaudamas politinių mokslų daktaro laipsnį. 1926 m. buvo išrinktas III seimo atstovu. Po gruodžio 17 perversmo, kurį griežtai seime pasmerkė, su juo susisiekė kariai, norėjusieji atstatyti demokratinę santvarką. Už tai 1927.IV.28 karo lauko teismo buvo nuteistas mirties bausme. Šią bausmę pakeitus kalėjimu, 1929 m. rudenį buvo amnestuotas, jam pasižadėjus išvykti iš Lietuvos. Trejus metus pragyvenęs
Prancūzijoj, gavo leidimą grįžti Lietuvon. 1934-38 Klaipėdoj Prekybos Instituto docentas ir reikalų vedėjas. Užėjus sovietams, tuoj pat buvo areštuotas ir kalintas. Laikinojoj vyriausybėj 1941 m. darbo ir socialinės apsaugos ministras. Vilniaus un-to docentas 1941-44. Atvykęs į JAV, 1950-52 dėstė Aliaskos un-te, o vėliau dirbo Kongreso bibliotekoj. Į visuomeninę veiklą jungėsi nuo gimnazijos dienų. Vadovaudamas spaudos ir informacijos biurui pirmojoj M. Sleževičiaus vyriausybėj, jis buvo autorius atsišaukimo kviečiančio į savanorius. Valstiečių liaudininkų centro komiteto ilgametis narys, po dr. K. Griniaus mirties išrinktas garbės pirmininku. Išvertė vadovėlių, mokslinių veikalų, romanų. Prieš mirtį baigė rašyti VLIKo užsakytą veikalą apie sovietinį genocidą.
— Vašingtone VI.13 mirė poetas Jonas Aistis. Šiame numery jį atskirai paminime A. Vaičiulaičio parašytu atsisveikinimo žodžiu.

R a š y t o j u o s e. — Prof. A. Augustinavičienė Santa Monicoj VI.1 skaitė paskaitą apie J. Gliaudos kūrybą.
— Rochestery VI.16 dr. K. Keblys pristatė J. Jankaus naujausią knygą "Užkandis". Šios knygos pristatymo — literatūros vakaro programoj dalyvavo pats autorius ir stud. J. Krokytė.
— Australijoj Melbourne V.6 buvo surengtas vietinių rašytojų kūrybos vakaras. J. Mikšto, M. Malakūnienės, kun. Pr. Vaserio, A. Zubro ir kitų poetinę ar beletristinę kūrybą paskaitė patys autoriai ar kiti perteikėjai. Programą paįvairino solistas P. Rūtenis ir vyrų oktetas.

M u z i k a. — Clevelando Euclid gimnazijos salėj VI.9 Čiurlionio ansamblis suruošė savo koncertą paminėti lietuvių šiame mieste įsikūrimo šimtmečiui. Atskirai pasirodė mišrus, moterų ir vyrų chorai, tautinių šokių grupė, kanklių orkestras, liaudies instrumentalistai. Šiam koncertui buvo parengta nauja programa. Tarp kitų dalykų atlikta, pritariant kanklių orkestrui, ansamblio vadovo A. Mikulskio iš senų liaudies dainų sukurtos dvi baladės: Rambyno ir vestuvių. Šiuo metu Čiurlionio ansamblį sudaro 90 dainininkų, kanklininkių ir šokėjų. Ansamblis nuo į-sikūrimo turėjo 970 koncertų, iš jų 390 JAV.

D a i l ė. — Čikagos Lietuvių Tautiniuose namuose V.26 — VI .8 vyko Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjungos narių paroda. Savo darbus buvo išstatę 15 dailininkų: A. Varnas, M. Šileikis, J. Pau-tienius, A. Skupas-Cooper, J. Paukštienė, sesuo Mercedes, A. Petrikonis, M. Stankūnienė, J. Tričys, VI. Vaičaitis, V. Vaitiekūnas, V. Vijeikis, B. Morkūnienė, A. Labokienė, Br. Grikenis. Iš viso buvo išstatyti 52 darbai. Beveik išskirtinai dominavo tapyba (45 darbai, tarp jų 7 akvarelės). Iš negausių grafikos darbų dėmesį kreipė J. Tričio medžio graviūra "Barbora". Skulptūros darbų visiškai nebuvo. Parodos dalyvius sudarant vyresniosios ir viduriniosios kartos dailininkams, vyravo realistiniai paveikslai, nors buvo ir abstraktinių darbų. Meninis lygis buvo labai nelygus, todėl "Draugas" (1973.VI.2) ir rašė, kad "aplamai, parodos lygis nėra labai džiuginantis".
— Čiurlionio galerijoj V.25 — VI.3 savo darbus rodė dailės mėgėjai gydytojai (gal būt, gydytojų suvažiavimo proga): A. Lipskis ir J. Šalna. Pirmasis buvo išstatęs 47 tapybos darbus, antrasis — medžio šaknų 51 skulptūras. Po šios parodos Čiurlionio galerijoj gydytojų korporacija Fraternitas Lituanica surengė savo pravestam konkursui S. Kudirkos - R. Kalantos tema gautų kūrinių parodą, trukusią VI.9-17. Konkurse dalyvavo 19 dailininkų, buvo išstatyta 31 kūrinys. Jury komisija (K. Varnelis, P. Aleksa ir amerikietis R. Ginzel) premijavo 4 darbus: A. Vaikšnoro tapybos darbą "Vidinė vizija", R. Cinkos grafikos darbą "Rauda ugnyje", J. Kin-kienės mišrios technikos "Tris" ir A. Grigaičio foto nuotraukų triptiką "Simo giesmė". 1500 dol. premija buvo lygiomis padalyta po 375 dol. Iš nepremijuotųjų darbų tiek "Draugas", tiek "Naujienos" išskyrė V. Krištolaitytės drobę "Auką" kaip buvusią premijos vertą.
— Čikagos The Covenant Club galerijoj VI.25 — VII.20 savo paskutinio meto tapybos darbus rodė A. Petrikonis.
— H. Ohffo knygoj "Galerie der neuen Kūnste" tarp 300 rinktinių dabarties dailininkų aptariamas ir K. Varnelis, duodant jo paveikslo "Pseudolabirintas" nuotrauką.
— Čikagos Meno Instituto metinėj baigiančiųjų parodoj vieną iš devynių premijų (1000 dol.) gavo I. Mitkutė už tris grafikos darbų knygas, kurių dvi yra lietuviškos tematikos: "Lietuvių liaudies keiksmažodžiai" ir "Pastoralės". Čikagos Meno Institute ji šiemet gavo magistro laipsnį.
— Toronto pedagoginė draugija OECA pagamino televizijai filmą apie dailininkus A. ir A. Tamošaičius ryšium su Kings-tono, kur jie gyvena, 300 metų sukaktimi. Per vieną Toronto televizijos kanalų filmas buvo rodomas du kartus.
— Australijoj Adelaidės Contemporary Art Society galerijoj balandžio mėn. savo skulptūros darbus rodė I. Pocienė. Tai buvo jos ketvirtoji paroda.

M o k s l a s. — Į Lituanistikos Institutą išrinkti 22 nauji nariai, istorijos skyriun
— M. Krasauskaitė, VI. Krivickas, R. Misiūnas ir J. Račkauskas, kalbos — G. B. Ford, B. Jegers ir J. Rėklaitienė, literatūros — B. Ciplijauskaitė, V. Jonynas, K. Keblys, V. Skrupskelytė, tautotyros ir kraštotyros — E. Bradūnaitė, St. Goštautas, M. Nasvytis, Al. Pakalniškis, R. Paulionis, R. Vaštokas ir J. Vaštokienė, teisės ir sociologijos — A. Musteikis, bibliografijos — P. Gaučys, A. Kantautas ir St. Vaškelienė. Dabar institutas turi 87 narius.

— Stockholme VI.8-11 Baltų studijų institutas Skandinavijoj surengė tarptautinę mokslinę konferenciją baltistinėmis temomis. 70 paskaitų skaitė mokslininkai iš 12 kraštų. 15 paskaitininkų buvo ne baltų kilmės. Iš lietuvių pilnaties posėdžiuose dr. A.C. Matulis (iš JAV) darė pranešimą apie baltus Solženicyno raštuose, o dr. A. Gerutis (iš Šveicarijos) — apie sovietinį federalizmą. Kalbos ir literatūros sekcijoj buvo paskaityta dr. J. K. Rėklaitienės (iš JAV) pranešimas apie morfoneminius veiksnius kalbinėje kaitoje, o J. Lingis (iš Švedijos) kalbėjo apie naujus pradmenis lietuvių liaudies papročiuose. Istorijos sekcijoj dr. R. J. Misiūnas (iš JAV) nušvietė Švedijos santykius su Lietuva Gustavo III laikais. Visuomeninių mokslų sekcijoj buvo dr. K. J. Čeginsko pranešimas apie gyventojų skaičių ir teritorines permainas Lietuvoj 1939-40, kun. R. Krasausko (iš Italijos)

— apie katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje nuo 1940. Ir keletas kitų pranešimų lietė lituanistines temas: iš amerikiečių profesorių J.F. Levin analizavo nosinių garsų dėsningumą lietuvių kalboje, D.F. Robinson — slaviškų skolinių lietuvių kalboj fonologiją, W. R. Schmalstieg — prūsų kalbą; Glasgowo un-to prof. J. D. White iškėlė Škotijos lietuvių vaidmenį Rusijos revoliucijoje. Ir daugelis kitų pranešimų daugiau ar mažiau lietė ir lietuvius.
— Psichologė Ina Užgirienė-Čepėnaitė Clark un-te (Worcestery) pakelta pilna profesore. — Kalifornijos Fullertono kolegijoj anglų ir lyginamosios literatūros pilna profesore pakelta Elena Tumienė-Valiūtė.
— Skylab astronautai tarp kitko fotografavo ir Delaware įlanką. Tų duomenų tyrinėjimui Delavvare un-to jūrinių studijų kolegijoj vadovauja prof. V. Klemas. Liepos mėn. jis skaitė paskaitą tarptautiniame jūros geologų suvažiavime Bor-deaux, Prancūzijoj. 1972-73 jis skaitė ar paskelbė 14 mokslinių pranešimų. Ta vienas pavyzdys iš lietuvių mokslininkų įsijungimo į mokslinių tyrinėjimų darbą.

J a u n i m e. — Pedagoginio Lituanistikos Instituto I kursą baigė 16, II kursą 12, paskutinį III kursą 16 (pirmąja V. Bilai-šytė, antrąja M. Šerepkaitė).
Clevelande lituanistinius pedagoginius kursus baigė V. Nasvytytė ir R. Kazlauskas. Iš viso tuos kursus yra baigę jau 18. — Panašius kursus Detroite baigė G. Damušytė, S. Jankauskas, Kr. Mičiūnaitė ir V. Skiotytė.
— Hamiltono Gyvataro šokėjai V. 19-21 dalyvavo Ottawos tulpių festivaly, kur turėjo tris pasirodymus.

I š   v i s u r. — Čikagoje VI.16-18 Marquette Parko parapijos salėje buvo pakartota seniau sudaryta genocido paroda.
— Prel. J. Kučingio vadovaujama Los Angeles Šv. Kazimiero parapija savo tradicinę įvairios programos Lietuvių Dieną šiemet surengė VI.24. Programai atlikti buvo pakviestas solistas A. Voketaitis. pianistė R. Apeikytė, aktorius V. Žukauskas ir vietinė tautinių šokių grupė Audra. Dailės parodoj savo darbus buvo išstatę Pr. Baltuonis iš Kanados ir vietiniai I. Peterienė, J. Andrašūnas, Pr. Gasparo-nis, R. Arbaitė ir V. Sakalauskas. Dar buvo ir mėgėjų dailės, rankdarbių ir pašto ženklų parodos.
— Tarptautinės moterų klubų federacijos (GWFC) suvažiavime Baltimorėj VI.3-7 lietuvėms atstovavo Lietuvių Moterų Klubų Federacijos pirm. I. Banaitienė, Baltų Moterų Tarybos pirm. R.R. Žymantaitė, buvusi ilgametė šios tarybos pirm. G. Žilionienė ir kt.
— Čikagoj VI.3 minėta žurnalisto J. Pronskaus 80 metų sukaktis. Šia proga Lietuvių Žurnalistų Sąjunga jį pakėlė savo garbės nariu. Drauge buvo pagerbti tame minėjime dalyvavę to paties amžiaus jubiliatai "Keleivio" red. J. Sonda ir "Naujienose" dirbęs K. Augustas.
— Čikagoj VI.9 buvo surengtas L. Šimučio, buv. ALTos ilgamečio pirmininko ir "Draugo" redaktoriaus, pagerbimas, per kurį jam buvo įteikta LKMA skirta pirmoji visuomenininko premija. Pagrindinę kalbą pasakė ALTos pirm. dr. K. Bobelis. L. Šimučio 80 metų amžiaus sukaktis šiame žurnale buvo pernai paminėta J.B. Laučkos straipsniu.
— J. Petrėnas po metų pasitraukė iš "Nepriklausomos Lietuvos" redaktoriaus. Laikinai redaguoja administratorius Pr. Paukštaitis, kuriam pažadėjo talkinti dr.
H. Nagys, A. Lymantas ir kt.
— Australijoj Adelaidėj IV. 14 ateitininkai surengė prel. M. Krupavičiaus ir B. Sruogos minėjimą. Apie prel. M. Krupavičių kalbėjo J. Stepanas ir kun. A. Spur-gis. B. Sruogos kūrybą, iš jos paskaitydamas, aptarė J. Gučius.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai