Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Feliksas Miklaševičius — Amerikos Revoliucijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS BUDRECKIS   
Amerikos Revoliucijos metu Kontinentalinis kongresas pastatydino ir įpareigojo visą eilę karo laivų kovoti prieš anglų laivyną. Taip pat kai kurios kolonijos pastatydino vietos flotiles puldinėti anglų karo laivus bei konvojus. Tačiau jūrų kariavimo našta krito ne ant jaunučio amerikiečių laivyno, o ant vadinamų privatyrų (privateer) pečių. Privatyrai buvo įvairių tautybių nuotykinin-kai, kurie iš kovojančios valstybės gaudavo atitinkamus raštus (letters of marque), įgaliojančius juos puldinėti ir plėšti priešo laivus. JAV nepriklausomybės kovų metu privatyrai puldinėjo anglų laivus jūroje. Jie pagrobdavo anglų atsargų bei municijos laivus. Kai kada drąsesniesiems pri-vatyrams pavykdavo perimti ir anglų karo laivus.

Kadangi privatyrai galėjo laimėti daug grobio, atsirasdavo ir daug savanorių. Antra vertus, tai buvo pavojingas užsiėmimas. Daugelis privatyrų žūdavo nelygiose jūrų kautynėse prieš anglus. Suimtieji kentėdavo baisiuose anglų belaisvių laivuose New Yorko uoste. Kiti nutrokšdavo Anglijos kalėjimuose. Komodoras Herbert Hartley savo straipsnyje "Down to the Sea in Yankee Ships" įvertino privatyrų vaidmenį šiaip: "Reiškiame pilną pagarbą John Paul Jonės, bet turime pripažinti, kad privatyravimas mums labiau padėjo laimėti revoliuciją, negu mūsų mažutėlio laivyno didvyriškos pastangos". 1

Vienas tų patriotinių privatyrų buvo bajoras Feliksas Miklaševičius (Felix Miklaszewicz). Nors lenkai, kaip paprastai, jį pasisavina, nei savo kilme, nei savo jaunystės veikla jis neturėjo daug ko bendro su Lenkija. Miklaševičiai buvo lietuviškai nusiteikę gudų bajorai. Jie kildinami iš Vitebsko vaivadijos. 2 XVII amžiuje Miklaševičius galima aptikti Polocko vaivadijoje. Kaip žinome, Vitebsko - Polocko sričių bajorai buvo lietuviškai-gudiški, save laikė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos žmonėmis. Jie buvo ištikimi Vilniui, o ne Varšuvai.

Neišliko jokių dokumentų apie Felikso Mik-laševičiaus veiklą praeityje Lietuvoje. Net negalime nustatyti, kada ar kur jis gimęs. Vien Nesvyžiaus dvaro archyvuose, t.y. Radvilų dokumentų rinkinyje, galime rasti keletą bevardžio Miklaševičiaus laiškų, adresuotų Vilniaus vaivadai Karoliui Radvilui ("Ponie Kochanku"). Laiškų turinys liudija, jog jų autorius buvo Karolio Radvilo patikėtinis — tvarkė Radvilo reikalus Varšuvoje.

Neįmanoma sutapatinti Šį Miklaševičių su Feliksu, nes laiškų autoriaus rašysena skiriasi nuo Felikso raštų Amerikoje rašysenos. Tie patys Radvilų archyvai atskleidžia, kad Radvilo privačioje kariuomenėje, tarp 1760 ir 1767 m., viršilos pareigas ėjo kažkoks Antanas Miklaševičius, gimęs Mo giliave. Kaip bebūtų, Radvilų archyvai aiškiai parodo, kad Miklaševičių giminė buvo Karolio Radvilo tarnyboje. Greičiausiai jie buvo Vilniaus vaivados klientai. Amerikos lenkų istoriko Haimano žodžiais: "Felix Miklaszewicz, like many another noble of the northeastern provinces of Poland, must have found himself early within the orbit of the Prince's influence". 3 Tur būt, šis glaudus bendradarbiavimas su didiku Radvilu vėliau paskatino Miklaševičių pavadinti vieną savo ginkluotų laivų "Prince Radzivil".

Kaip jo patronas, Felikas Miklaševičius aktyviai dalyvavo Baro konfederacijoje, stengdamasis pašalinti iš Lenkijos - Lietuvos respublikos augančią rusų įtaką. Galimas dalykas, kad jis tarnavo Karolio Radvilo kariniame junginyje, kai Vilniaus vaivada įstojo į kovą prieš rusus. Konfederacijai
St. Smalinskienė: Raistas (akrilis, 1973)

 
žlugus, jis turėjo bėgti į užsienį 4 su Karoliu Radvilu. Nors kunigaikščio Radvilo didžiuliai turtai buvo rusų sekvestruoti, vis vien jisai sugebėjo teikti piniginę paramą savo šalininkams tremtyje. Pavyzdžiui, Karolis Radvilas išlaikė Kazimierą Pulaskį, kuris tuomet buvo Prancūzijoje su kitais pabėgusiais kariškiais. Galimas dalykas, kad tuo laiku Miklaševičius irgi buvojo Prancūzijoje.

Kai žinios apie Amerikos revoliuciją pasiekė Europą, Miklaševičius buvo ar Saksonijoje su Radvilu, ar Prancūzijoje su Pulaskiu. Amerikiečių pagalbos šauksmas paskatino Miklaševičių prisidėti prie amerikiečių sukilėlių. Tik negalima nustatyti, kada jisai atvyko į Ameriką. Nėra dokumentų, kurie galėtų nušviesti jo veiklą prieš 1782 m. Galimas dalykas, kad Miklaševičius atvyko į Ameriką prieš 1782 m. drauge su Pulaskiu.5 Neįmanoma išaiškinti, kodėl pasirinko dalyvauti jūrų kovose bajoras, kilęs iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos rytinės dalies, esančios toli nuo jūrų. Tur būt, kiek anksčiau jam teko tarnauti pas kokį nors privatyrą ir tokiu būdu perplaukti per Atlantą Amerikon. Išpildydamas savo laivo "Prince Radzivil" "kontinentalinę kauciją" (continental bond), jis pažymėjo, kad jo užsiėmimas yra jūrininkystė ("mariner"). Kadangi tapo to laivo komendantu, jis turėjo būti susipažinęs su jūrų karyba. Tais laikais puikiausias būdas gauti jūreivio patyrimą buvo tarnyba su privatyrais.

1778 m. Kazimieras Pulaskis pasiūlė Marylan-do gubernatoriui įrengti brigantiną jūrų karui, bet šis pasiūlymas nuėjo niekais.6 Gal ir Miklaševičius buvo prisidėjęs prie šio Pulaskio projekto?

Matyti, kad dalyvavimas privatyrų ekspedicine buvo Miklaševičiui pelningas, nes 1782 m. jis turėjo pakankamai lėšų nusipirkti laivui ir jam paruošti anglų puldinėjimui. Nors anglų generolas Cormvallis jau buvo kapituliavęs Yorktowne ir nors sausumos karo žygiai beveik pasibaigė, jūrų karas dar vis siautė. Miklaševičiaus pastangos yra įsidėmėtinos ypač todėl, kad jis išplaukė kovoti su priešu karo pabaigoje. Anot žymaus laivyno istoriko, tada "privatyrų skaičius buvo mažas, o jūrų kovų rizika žymiai padidėjo". 7

Pats pirmasis amerikiečių dokumentas apie Miklaševičių buvo kontinentalinę kaucija, kurią Miklaševičius pasirašė ir įteikė 1782 rugsėjo 5 d.8 Už ją savo laivui jis gavo atitinkamą raštą. Iš kaucijos sužinome, kad Miklaševičiaus pirmas ginkluotas laivas buvo "Scotch Trick". Greičiausiai jis įsigijo tą laivą iš antrų rankų, palikdamas seną pavadinimą. Kaucijoje pažymėta, kad Mikla->r\ičius buvo laivo vienintelis savininkas. Laivo kapitonas buvo Joshua Wing iš Bostono. Kauciją taip pat pasirašė kapitonas Wing ir kitas bosto-niškis Joshua Godfrey. Bostonas pažymėtas kaip Miklaševičiaus gyvenamoji vieta.

"Scotch Trick" nebuvo didelis laivas. Turėjo irklus ir vieną burę. Įgulą sudarė 12 vyrų su muškietomis. Dvi patrankos buvo laivo apginklavimas. 9 Šio laivo mažas dydis nebuvo keistokas, nes Revoliucijos karo metu privatyrai naudojo net ir mažus laivus. Didieji privatyrų laivai turėdavo iki 150 vyrų įgulas ir po 20 patrankų. Jie išplaukdavo toli jūron. Mažesnieji laivai laikėsi pakrančių, tykodami įlankose bei prie salelių.

Kai kada smulkesnieji privatyrai susiburdavo, sudarydami pakrančių flotilę. Tokios flotilės buvo jjingos ir didesniems anglų laivams. Kai kada nakties metu privatyrai staiga puldavo ir didelius priešo laivus. "Scotch Trick" taip pat veikė pakrantėse. Tą rudenį Miklaševičiaus laivas persekiodavo anglų laivus palei Naujosios Anglijos ir New Yorko pajūrį. Jo laivas nuplaukdavo į pietus net iki Chesapeake įlankos. Miklaševičius pasižymėjo tose jūrų kovose. 1 0 Užtat jisai sumanė įsigyti didesnį laivą.

1783 kovo 18 Miklaševičius prisistatė Massa-chusetts Bay tarybai kaip naujo laivo savininkas ir kapitonas. Jis prašė naujo įgaliojimo kovoti prieš anglus. Taryba jam išdavė tokį raštą:
Feliksas Miklaševičius, Bostonas. Prašymas, datuotas Bostone 1783 metais kovo mėn. 18 d. Pasirašė mi^ nimas Miklaševičius, savo ir kirų Bostono vyrų vardu, prašydamas, kad jam būtų suteikta komisija, kaip skūne-rio "Prince Radziwil" (privatyro) komendantas. Nutarta Taryboje, 1783 m. kovo mėn. 18 d., kad komisija jam būtų įteikta.11

Iš originalių dokumentų JAV Kongreso bibliotekoje (Papers of the Continental Congress, 196 XII 18) ir Massachusetts valstijos archyvuose Bostone Massachusetts Archives, Volume 172, psl. 313) galime patirti, kad Miklaševičius, pagal tų laikų paprotį, davė po $20.000 už kontinentalines ir valstybines kaucijas. Jis nebuvo vienintelis skū-nerio savininkas. Kiti savininkai buvo Samuel Dogget ir Max Myers. Jiedu, kaip ir Miklaševičius, buvo Bostono gyventojai. Matyt, kad Miklaševičius juos prikalbino prisidėti prie savo sumanymų, kadangi jam reikėjo piniginės paramos. Caleb Collidge ir John pasirašė kaucijose, kaip liudytojai.
Naujas laivas buvo dvistiebis skūneris (schooner). Turėjo 6 patrankas ir dvi haubicas. Įgulą sudarė 15 vyrų su muškietomis.12 Nors laivas buvo jankių dailidžių pastatytas ir nors pats Miklaševičius jau buvo įsipilietinęs Bostono patriotas, Miklaševičius davė laivui "Prince Radzivvil"13 vardą. Tai buvo simbolinis Lietuvos prisiminimas ir buvusiam globėjui, Vilniaus vaivadai Karoliui Radvilui pagarbos mostas.

"Prince Radzivil" buvo galingas laivas. Miklaševičius jį greitai išsiuntė į jūrą prisidėti prie karo veiksmų. Bet netrukus žinios apie karo paliaubas tarp amerikiečių ir anglų sustabdė šio privatyro veikimą. Paliaubos buvo pasirašytos 1783 sausio 20, bet Kontinentalinis kongresas apie jas sužinojo tiktai kovo 24. O sekančią dieną amerikiečių laivyno tvarkytojas Robert Morris davė į-sakymus, atšaukdamas į uostus visus amerikiečių laivus, veikiančius su komisijomis — įgaliojimais. Kol Morriso įsakymai jūroje pasiekė visus laivus, praėjo dar vienas mėnuo.

Kadangi retas privatyras vesdavo dienyną, negalima smulkmeniškai rekonstruoti Miklaševičiaus jūrų žygius. Amerikos lenkų istorikas M. Hai-manas 1932 m., G. Washingtono 200 metų gimimo sukakties proga susirašinėjo su JAV armijos pulkininku E. E. Hume, kuris tuomet ėjo Virginijos valstijos Society of Cincinnati pirmininko pareigas. M. Haimanas pateikė tos ekskliuzyvios amerikiečių draugijos pirmininkui lenkų, kovojusių Amerikos revoliucijoje, sąrašą (sąraše buvo savaime ir lietuvių — A.B.) ir paklausė jo apie tų kovotojų palikuonių tinkamumą tapti draugijos nariais. Miklaševičiaus pavardė buvo Haimano sąraše. Tačiau pik. Hume neigiamai atsakė dėl JAV laivyne tarnavusių privatyrų.14 Tad, kaip ir kiti privatyrai, Miklaševičius buvo užmirštas.

Po karo jis vertėsi kaip laivininkas - prekiautojas. Neturim konkrečių duomenų apie jo verslą. Net nėra žinių, ar jis buvo vedęs, ar turėjęs vaikų. Po Revoliucijos aptinkame Miklaševičiaus pėdsakus pietuose. Georgia valstijos istorikas E. P. Wilsonas 15 savo veikale mini Miklaševičių, rašydamas, kad anas turėjo biznio reikalus su Pietų Karolinos puritonais, kurie apsigyveno Liberty apskrityje. Liberty apskrities metrikuose jo pavardė dažnai buvo įrašyta į nekilnojamo turto nuosavybės raštų knygą. Tik pavardė iškreipta: De Miklasiewith, De Miklasraveitz, de Miklaszer-wene. Šitie įrašai padaryti 1785 - 1795 m. laikotarpyje ir rodo, kad jis buvo pasiturintis žmogus.

1790 m., pirmajame JAV gyventojų surašyme, pažymėta, kad jisai gyveno Charlestone, S.C. Pagal surašymą, jo namiškių tarpe buvo "du išlaisvinti vyriškiai, virš 16 metų amžiaus, viena išlaisvinta baltoji moteriškė ir du juodukai vergai". 1 6 Atrodo, kad Miklaševičius yra ir palaidotas Charlestone, Pietų Karolinoje.

JAV įsikūrimo ir Revoliucijos karo 200 metų sukakčiai artėjant, dera Amerikos lietuviams pagarbiai ir su pasididžiavimu prisiminti tuos lietuvius bei Lietuvos žmones, kurie prisidėjo prie amerikiečių nepriklausomybės kovų. Nusipelnė tokios pagarbos ir Lenkijos - Lietuvos respublikos savarankiškumo gynėjas, o vėliau amerikiečių privatyras Feliksas Miklaševičius.

1. American Legion, 1930 m. spalis.
2. Zernicki-Szeliga, Der polnische Adei, Hamburgas, 1910.
3. Miecislaus Haiman, Poland and the American Revo-lutionary War, Čikaga, 1932, psl. 70.
4. Vincas Trumpa, "Miklaševičius", Lietuvių enciklopedija, XVIII, Bostonas, 1959, psl. 425.
5. M. Haiman, psl. 71.
6. Wladyslaw Konopczynski, Kazimierz Pulaski, Krokuva, 1931, psl. 384.
7. Charles Lincoln, Navai Records of the American Re-volution in the Library of Congress, Vašingtonas, 1906, Pre-fatory Note.
8. Papers of the Continental Congress, 196 XIV 18.
9. Haiman, psl. 72.

10. Constantine Jurgėla, History of the Lithuanian Nation, New York, 1948, psl. 342, išnaša nr. 293.
11. "Felix Miklaszwiez (sic! — A. B.), Boston. Petition. dated Boston, Mareli 18, 1783. Signed by said Miklaszewicz. in behalf of himself and others, of Boston, asking that he be commissioned as commander of the schooner "Prince Radziwil" (privateer), Ordered in Council, March 18, 178-3, that a commission be issued". Secretary of the Common-wealth, Massachusetts Soldiers and Sailors of the Revolu-tionary War, Volume X, Bostonas, 1902, psl. 728.
12. Haiman, psl. 72
13. Suanglinta "Radzivil" pavardės lytis kildinta iš lenkų
kalba varianto "Radziwil".
14. M. Haiman, žr. Priedus, psl. 199.
15. E. P. Wilson, Annal of Georgia, tomas I, psl. 48, 63, 65.
16. Department of Commerce and Labor, Bureau of Census, Heads of Families at the First Census of U.S. Taken in the Year 1790, South Carolina, psl. 43.




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai