|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
Ąžuolo kraujas varvėdams,
Apšlakstė mano drabužį,
Apšlakstė ir vainiką.
Lietuvių liaudies daina
1973 m. gegužės 19 d., naktį, 24 vai., Šiaulių miesto pakraščiu pasirodė neįprasta eisena. Žmonių būrelis, kurį sudarė vaikinai ir merginos, rimti ir susikaupę nešė kryžių . . .
1973 m. gegužės 20 d., 2 vai. 30 min., Kryžių kalnas pasipuošė nauju, gražiu kryžiumi . . .
6 vai. 45 min. pasigirsta mašinos burzgimas . . . piktos rankos išrovė kryžių ir nusivežė . . .
Tačiau vidudienį jau stovėjo kitas kryžius . . . kryžiai tarsi iš žemės augo.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, N r. 8
ŠVENTOJO MEDŽIO NUKIRTIMAS
Kodėl nukirtote kryžių —
Šventąjį ąžuolo medį?
Ranka nudžius,
Suakmenės širdis . . .
Guli, guli plikas kalnelis
Vidury Lietuvos.
Bet aplinkui pajuda akmenys,
Dienovidy saulė sustoja,
Susipina kilpomis upės,
Miškai pavirsta žarijom,
O ašaros ledu —
Tai Istorija
Atkasa paslėptą kirvį
Ir paduoda Teisėjui:
Kam jūs nukirtote kryžių —
Šventąjį ąžuolo medį?
2. ADOMO VARNO KRYŽIAI
Adomo Varno albume
Kryžiai sapnuoja
Laukų platybę,
Sodybų pavėsį
Ir vasaros debesis . . .
Bet, rankom atvertus puslapius,
Kryžiai pabunda
Ir girdi
Kirvių poškėjimą,
Piūklo staugimą
Ir skaldomo brolio šauksmą.
Tada kryžiai palieka albumą,
Vilniaus biblioteką,
Miestą
Ir traukia per vidurio Lietuvą,
Kur juos pasitinka dievdirbis Svirskis
Ir panešėją kalneliu —
Tiesiog žmonių širdin.
3. ŽEMININKAI
Prie juodo Švarcvaldo miško
Sėdi, lyg žemę pardavę,
Nagys ir Niliūnas.
Prie Biržų šlamančios girios
Guli Mamertas ir Bronius,
Žemės kietai apglėbti.
Ir aš negaliu
Pažadėti draugams
Nei žemės, nei kryžiaus ant kapo.
4. PASAULIO PLATYBĖSE
Įkalti į Sibiro gruodą,
Įbridę į stepių smėlį,
Užkopę į Alpių pašlaites
Ir Škotijos kalvas,
Prie Amerikos Didžiųjų ežerų,
Pacifiko pakrantėje,
Žemės gale —Australijoj
Ir Čiurlionio "Žemaičių kapinaitėse"
Stovi lietuviški kryžiai
Ir pasaulio platybėse
Lengvai susišaukia.
O mes klausom
Ir girdime
Kryžių slaptažodžius
Ne ausim,
Ne širdim,
Tik visom kūno, kraujo ir dvasios ląstelėm
Kurias vadinam nuo amžių
Mūsų tauta.
5. ŠIMTMEČIŲ ŪGIAI
Tavo rūbas, Tėvyne,
Apšlakstytas krauju,
Tavo karūnoj gruzda
Vietoj rubinų
Kraujo lašai.
Ir tu sėdi ant Kryžių kalno
Karališkam soste kančios,
Kur lig žemės tau nusilenkia,
Ateitį atnešusi, Istorija —
Ir iš nukirsto kryžiaus kelmo
Lapoja šimtmečių ūgiai.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
