Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Susitaikymas praktikoj PDF Spausdinti El. paštas
Neseniai policija buvo pašaukta išsklaidyti valandą laiko trukusias peštynes, kilusias tarp 1000 žmonių Romos universiteto stadijone. Dešimt jaunų žmonių buvo sunkiai sužeisti. Sueiga buvo sukviesta šūkiu „Reikia vieni kitiems viską atleisti ir užmiršti“. Iškilmes organizavo buv. fašistai ir antifašistai. („Time“, New Yorkas).
Nusikaltimas lieka nusikaltimu.

Praėjusis karas buvo totalinis, taip pat ir jo sukeltos baisybės, tačiau, net ir karui pasibaigus, jo žiaurumai vykdomi toliau, tiktai juos stengiamasi pridengti tam tikra gražių žodžių skraiste. Tūkstančiai moterų ir vaikų dar tebėra vieni nuo kitų atskirti. Kasyklose ir fabrikuose karo belaisviai verčiami dirbti vergų darbą, kuris maža kuo tesiskiria nuo darbų, kuriuos romėnai buvo skyrę savo karo belaisviams. Nebūkime Hitlerio nusikaltimų bendrininkai, o tokie mes esame, jei darome tą pat, ką mes patys kadaise prakeikėme ir su kuo taip kietai kovojome. Jeigu šitie vergų darbai būtų įtraukti net į reparacijų sąskaitą, tai vis tiek nieko iš esmės nepakeistų, nes vergija yra vergija. Dar blogesnis už tuos vergų darbus yra masinis deportavimas 20 milijonų lenkų, vengrų, baltų ir vokiečių. Mes būtume tikriausi veidmainiai, jei į tai nežiūrėtume kaip į nusikaltimą, juo labiau, kad tai aiškiai vadiname nusikaltimu, kai tat darė mūsų priešai... Taip rašo amerikietis arkiv. Miunchas, apaštalinis delegatas Vokietijoj, savo ganytojiniame laiške, kaip kad jį cituoja „Katholic Herald“. Tiktai tas kai laikraštis, matyti, užmiršo pridėti, kad vergų darbai nebebus vergų darbais, jei tremtiniai patys savo noru arba tam tikrais patvarkymais turės imtis tų darbų, kuriuos anksčiau kasyklose arba fabrikuose, kaip pačius sunkiausius, turėjo dirbti pralošusios karą pusės patekę į nelaisvę kariai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai