Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MARIJA GIMBUTIENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ale Rūta   
TOKIĄ AŠ TAVE MATAU

Ne amžiumi linkstančią, o darbais, lyg derlingom "sakom svy­rančią; ne rūsčiai susikaupusią, o giedriai susimąsčiusią; ne laiką vejantis pasiklydusią, o tvirtai jame stovinčią; ne vien gilumų slė­pinius randančią, bet ir jausmo pasauliuos atidavusią didelę dalį pirmosios savo gyvenimo puses.

 

Skęsta saule Topangos kalneliuos, vakarėja mėlynos erdves; ir namus, ir medžius tyloj apipila žvaigždes. Kambarys kvėpuoja kny­gom ir Tavo mintim. Tau niekados nerūpėjo atmatuota žeme, nei daugybe perskirtų kambarių, nei auksu blizgą veidrodžiai. Tu ne-prisisagstei dirbtinių va'nikų. Purioj žemėj išsiskleidę daigai nenu­vyto, šilumai keičiantis ir dirvožemiui susivartant. Svajone siekti, grožėtis ir kurti pripildė erdves. Dygūs pakeles akmenys nesubraiže kojų, nesukruvino širdies. Šypsena ant jaunų lūpų neužgeso, nes gi siela visada ilsėjos vyturėly, ir medžių velese, ir margo rašto pus­lapiuose.

 

"Gyvenimas — ne alyvų žydėjimas ir ne Baltijos pasaka apie gintarą. — Tamsiai vilnijančios bangos, putojančios žiaunos, krintą bedugnėn centai, granito pirštai ir liepsnos klastų. Tu leki kaip mėlyna paukšte, ir skrieji palaidais plaukais kaip geroji laume, ir, barzdoto išminčiaus kedej sėdėdama, su šypsena palydi Topangoj gęstančią saulę. Ir nieko neturėjai, ir viską turėjai; ir buvai vieniša, ir nešioja­ma šimtų rankų. Tavo mintis gulės muziejuos ir knygynuos; o žmo­giška širdis visados plaks po žvaigždėm lyjančiu Lietuvos, ne To­pangos, dangum. — Tokią aš Tave matau.

Ale Rūta

Topangoje, 1971 sausio 23


šiuos žodžius rašytoja Alė Rūta skyrė mokslininkei prof. dr. Marijai Gimbutienei. Savojoj pro-istorės srityje M. Gimbutienė dirba jau 25 metus (1946 ji išspausdino savo disertaciją) ir per tą laiką pasiekė didelių mokslinių laimėjimų. Plačiajai mūsų visuomenei jos mokslinis darbas mažiau žinomas — tik iš straipsnių mūsų spaudoje, o pagrindiniai veikalai paskelbti anglų kalba. Todėl pravartu bent apžvalgiškai mesti žvilgį į jos mokslinį kelią ir atliktus darbus.

Marija Birutė Alseikaitė - Gimbutienė gimė Vilniuje 1921 sausio 23 gydytojų šeimoje, kuriai betgi nebuvo svetimi ir humanitariniai interesai. Motina Veronika Janulaitytė - Alseikienė yra sesuo prof. A. Janulaičio, mūsų kruopštaus teisės istoriko. O tėvas Danielius Alseika ir pats, nors versdamasis laisvalaikio daug nepaliekančia gydytojo praktika, pasireiškė net keliais istoriniais veikalais (įdomiausias jų bene "Lietuvių tautinė idėja istorijos šviesoje", 1924). Natūralu buvo, kad ir jaunoji Marytė, 1938 Kaune baigusi Aušros gimnaziją, palinko į Lietuvos proistorės studijas. Jas baigė Vilniaus universitete 1942, savo mokytoju turėdama prof. dr. J. Puziną. 1944 pasitraukusi į Vakarus, tuoj pradėjo studijų gilinimą ir 1946 Tū-bingeno universitete įgijo daktaro laipsnį. Jos disertacija apie laido-seną priešistoriniais laikais tais pačiais metais buvo išspausdinta — Die Bestattung in der vorge-schichtlichen Zeit. 1949 atvykusi į JAV ir apsigyvenusi Bostone, tęsė studijinį darbą, dirbdama Harvardo Peabody muziejuje ir vėliau kaip Europos archeologijos lektorė. Be įvairių kitų stipendijų, 1961-62 buvo gavusi stipendiją moksliniam darbui Stanfordo universitete (Fellow of the Center for Advanced Study in Behavioral Sciences). 1963 buvo pakviesta Kalifornijos universiteto Los Angeles (UCLA) profesore (drauge muziejaus organizatorė ir proistorės skyriaus kuratorė). Paskutiniaisiais metais įsijungė ir į archeologams savą "lauko darbą" — kasinėjimus. Priešindoeuropinės civilizacijos VI-IV tūkstantmečių pr. Kr. sodybas kasinėjo 1967-68 Obre, Bosnijoj, Jugoslavijoj, 1967-70 Sitagrose Graikijos Makedonijoj, 1969-70 — Anzoje Jugoslavijos Makedonijoj. Finansavo šiuos kasinėjimus Smithsonian Institution (Jugoslavijoj) ir NSF (Graikijoj).
Be jau minėtosios disertacijos, M. Gimbutienė yra išleidusi penkis veikalus anglų kalba. Pirmasis jų — Prehistory of Eastern Europe (Harvardo Peabody muziejaus leidinys 1956, didelio formato 241 psl. iliustruoto teksto, be to, 50 "platės" — iliustracijų atskiruose puslapiuose), šiame veikale apžvelgiamos mezolito, neolito ir žalvario amžiaus kultūros Rusijoje ir Baltijos srityje. Tokio pat pobūdžio yra ir pats stambiausias iš M. Gimbutienės veikalų — Bronze Age Cultures of Central and Eastern Europe (1965, didelio formato 681 psl. su 462 iliustracijomis tekste, be to, 115 "platės" — iliustracijų atskiruose puslapiuose). Kiti du M. Gimbutienės darbai yra lituanistiniai: Ancient Symbolism in Lithuanian Folk Art (American Folklore Society leidinys Filadelfijoj 1958, 160 psl.) ir The Balts (Thames and Hud-son Londone ir Praegerio New Yorke leidyklų leidinys 1963, 286 psl.). Toj pačioj knygų serijoj (Ancient Peoples and Places) tos pačios leidyklos pernai išleido panašų leidinį The Slavs. Parengtas spaudai ir naujas veikalas apie priešindoeuropinės civilizacijos gimimą Europoje European Sculp-ture and Mythical Imagery (B. C 7000 - 4000). Tai taip pat stambus ir gausiai (apie 400 nuotraukų) iliustruotas veikalas, kuris praskleis priešistorinio meno, o tuo pačiu ir priešistorinio žmogaus Suminėtieji veikalai sudaro tik dalį M. Gimbutienės mokslinių darbų. Daug darbų ji yra paskelbusi įvairiuose savo specialybės Amerikos ir Europos žurnaluose, konferencijų leidiniuose ar kolektyviniuose veikaluose (iš šių pastarųjų Fischer Weltgeschichte I tome parašė Rytų, Vidurio ir šiaurės Europos proistorės akyrius, 109-147). šioj vietoj neįmanoma jų nė išvardinti — jų yra kelios dešimtys (anglų kalba pirmasis straipsnis pasirodė 1952).
Lietuviškai savo pirmuosius straipsnius M. Gimbutienė paskelbė dar Lietuvoje — "Gimtajame krašte" 1942-43. Eilę straipsnių Vokietijos metais ir vėliau paskelbė "Aiduose". Dabar yra "Metmenų" redakcijos bendradarbė. Leidiny Studia Baltica (I, 1958) paskelbė studiją "Rytprūsių ir Vakarų Lietuvos priešistorinės kultūros apžvalga" (111 psl.). Talkino straipsniais Lietuvių Enciklopedijai. Pasitarnavo lietuviškam reikalui, ir Enciklopedia Britannica parengdama eilę lituanistinių straipsnių (Lietuvos istoriją, didžiuosius kunigaikščius, Kudirką, Basanavičių, Čiurlionį, prezidentus Grinių ir Smetoną). Kalifornijos universitete Los Angeles jos rūpesčiu įvestas lietuvių kalbos ir kultūros kursas, o universiteto muziejuje įsteigtas lietuvių liaudies meno skyrius.

Džiaugimasis prof. dr. Marijos Gimbutienės ligi šiolei atliktais moksliniais darbais drauge yra linkėjimas tokių pat sėkmingų metų ateičiai.
Alaušius



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai