Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
A. Pakalniškytės ir V. Smetonos koncertas
Šių metų lietuviškosios Chicagos muzikinį sezoną pradėjo du jauniausios kartos mūsų menininkai bendru koncertu: tai kanadietė dainininkė Anita Pakalniškytė ir clevelandietis pianistas Vytautas Smetona. Abu menininkai dar nesulaukę 20 metų amžiaus.

Vytautas Smetona, Chicagai jau pažįstamo pianisto Antano Smetonos brolis ir paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos prezidento vaikaitis, pasirodė esąs gerai pažengęs ir talentingas pianistas. Pirmojoje koncerto dalyje jis sklandžiai ir meniškai atliko M. K. Čiurlionio preliudus Des-dur ir b-moll ir trejetą mažesnės apimties Šopeno kūrinių: Mazurką f-moll, opus 7 Nr. 3, ir etiudus F-dur bei cis-moll, opus 10 Nr. 8 ir 4. Čiurlionio dalykėliai buvo atlikti laisvai ir muzikaliai, gražiai koncentruojantis į veikalo mintį bei slinktį. Techniškai gana sunkūs Šopeno etiudai praskambėjo išskirtinai švariai ir bri-lijantiškai. Juose pianistas skoningai ir elegantiškai suderino Šopeno muzikai charakteringas, viena ranka vedamas, melodijas su komplikuota ir skirtinga palyda antrojoje rankoje.

R. Šumano jausminga ir labiau sofistikų ota Fantazija Op. 17 jaunajam pianistui pavyko kiek mažiau įspūdingai. Pirmojoje dalyje, autoriaus pažymėtoje atlikti "itin fantastiškai ir aistringai", šių gaivališkų elementų dar trūko. Antroji, maršą primenanti, dalis buvo atlikta kiek monotoniškai
ir kapotai. Geriausia buvo trečioji, elegiškoji dalis. Joje pianistas parodė sugebėjimą vientisai vystyti platesnę muzikinę mintį ir išlaikyti stiliaus vientisumą didesnės apimties veikale. Vytautui Smetonai be abejonės bus durys atviros į profesionalinę pianisto karjerą.

Anita Pakalniškytė, atlikusi didesniąją šio koncerto programos dalį, viešai yra pradėjusi rodytis jau prieš eilę metų, tebūdama dar beveik vaiku. Tokiuose pasirodymuose, jei tikėti prieškoncertinei reklamai, ji yra laimėjusi Kanadoje net dešimtis įvairiausių žymenų bei premijų.

Dabar, turėdama 17 metų, Anita randasi ant kritiško slenksčio tarp "VVunderkindo" žavumo ir pastangų tapti rimta dainininke. Vieši pasirodymai tokiu laiku yra gana rizikingi. Ne vienas vaikystėje pragarsėjusių išpildytojų tesugeba išsivystyti vien į blankokus menininkus (prisiminkime kad ir savo laiku garsiąją Shirley Temple). Dainininkei čia prisideda dar viena ne nuo jos priklausanti kliūtis: turėtas žavus vaikiškas balselis turi išsivystyti į pakankamą subrendusį balsą.

Anita Pakalniškytė aiškiai turi muzikinės interpretacijos talentą, gerą klausą ir yra apdovanota patrauklia scenine asmenybe. Tačiau dabar ji teturi dar labai netvirtą, silpnokai apvaldytą lengvo soprano atspalvio balsą. Tik tolimesnis brendimas ir balso studijos parodys jos ateities perspektyvas.

Pakalniškytė programai pasirinko muzikinę "mišrainę". Dainininkų šiais laikais yra priimta repertuare turėti įvairių žanrų veikalų. Tačiau vientisinėje programoje nuolatinis šokinėjimas tarp lengvojo stiliaus muzikinės komedijos bei filmų dainelių, dramatinių operų arijų ir išraiškingų Lapinsko bei Jakubėno dainų yra sunkiau pateisinamas. Tokia programos eiga neleido nei solistei, nei publikai tinkamai susikaupti ir įsijausti į atliekamus veikalus.

Net ir tokiose aplinkybėse solistei muzikaliai geriausiai pavyko "rimtesniosios" — Dariaus Lapinsko įdomiai parašytos "Vasaros naktys" ir V. Jakubėno gana sudėtinga daina "Vėjas". Operetinio pobūdžio romansai bei šokiai skambėjo sklandžiai, tačiau atlikimo paviršutiniškumu per daug dar priminė solistės ankstyvesnįjį periodą. Tarp šių gi dalykų įterptosios Puccini bei Gou-nod operų arijos nuskambėjo vien kaip eilinės dainelės. Pakalniškytė joms dar aiškiai nei balsiniai, nei meniškai nėra priaugusi. Anitai reikės dar smarkiai padirbėti ir tarsenoje. Išskyrus anglų kalbą, tekstai dainininkei svetimesnėse originalų kalbose, neišskiriant nei lietuviškosios, buvo daugumoje sunkiai suprantami.

Koncerto rengėjas Margutis Chicagos lietuviams yra pateikęs visą eilę vertingų programų, kartais su retokai mūsų tarpe girdimais lietuviais menininkais. Ir šį koncertą beveik pilna salė susidomėjusios publikos priėmė šiltai ir su gausiais plojimais. Reikia tik tikėtis, kad mūsų nekantrumas parodyti talentingus dar besivystančius menininkus apmokamose programose nesuvedžios jų pilnesnio tobulėjimo kelyje.
Dainininkei muzikaliai akompo-navo Darius Lapinskas, mikliai prisitaikydamas prie staigiai besikaitaliojančio stiliaus kūrinių.

G. Antanaitytės-Ugianskienės rečitalis
Rugsėjo 28 d. Jaunimo Centro salėje įvyko dainininkės Genovaitės Antanaitytės - Ugianskienės dainų rečitalis. Ši, dabar New Jersey valstybėje gyvenanti, solistė Chicagoje žinoma kaip buvusio Alice Stephens mergaičių ansamblio dalyvė ir iš pripuolamų solo pasirodymų. Dabar ji atvyko į Chicagą po tolimesnių balso studijų pas buv. Lietuvos operos solistę Juzę Augaitytę jau su pilno rečitalio programa.

Antanaitytė - Ugianskienė turi skambų, neeilinį ir malonaus tembro, kiek dramatinio atspalvio soprano balsą. Palyginus su pirmesniais pasirodymais, ji dainavime yra padariusi žymią pažangą, nors dar ir nėra nugalėjusi visų kliūčių balso lavinime. Jai dar ne visada pavyksta tinkamai prieiti prie kai kurių, ypatingai aukštesniųjų, gaidų ir todėl tokiose gaidose pasitaiko pastebimų intonacijos bei atspalvio nukrypimų.

Šiame rečitalyje solistė atliko aštuoniolika lietuvių bei tarptautinių kompozitorių kūrinių, daugumoje dainininkei nestatančių keblesnių technikinių reikalavimų. Pasirinktieji dalykai solistei leido efektingai parodyti savo muzikinės interpretacijos sugebėjimus ir balso valdymą.

Stipriausią įspūdį paliko F. Šuberto "Der Leiermann", Max Rege-rio "Maria Wiegenlied" ir J. Karna-vičiaus Gražinos arija "Ką veikt dabar". Pirmuosiuose Antanaitytė -Ugianskienė patraukė publiką sugebėjimu įsijausti į atliekamos dainos teksto prasmę ir jį gražiai sujungti su melodijos charakteriu. Gražinos arijoje ji pasirodė galinti suteikti savo patraukliam balsui ir dramatinių atspalvių. Jei solistė turės kantrybės išbaigti savo balso lavinimą, galime turėti vilties sulaukti naujo patrauklaus veido ir mūsų lietuviškosios operos scenoje.

Antrojoje programos dalyje, tarpe kitų, išgirdome dabartinės Lietuvos kompozitorių V. Paltanavičiaus ariją iš operos "Žemele Motule" ir V. Jurgučio, A. Raudonikio bei J. Gaižausko lengvesnio pobūdžio dainų. Deja, šie blankoki kūriniai nepatraukė dėmesio nei jų kūrėjų stiliaus savitumu, nei technikiniu išradingumu.
Solistę fortepijonu muzikaliai palydėjo Darius Lapinskas.

Dalios Kučėnienės rečitalis
Dalia Kučėnienė Chicagoje įvairiomis progomis girdima jau visą eilę metų. Nenuostabu tad, kad spalio 4 dieną Gajos korporacijos jai suruoštas savarankus rečitalis sutraukė pilną Jaunimo Centro salę dainos mėgėjų.
Koncertas pradėtas, švelniai akom-.ponuojant klasikinės pakraipos gitaristui Wayne Magnus, Brazilų kompozitoriaus Heitor Villa-Lobos arija Bachianas Brasileiras No. 5. Tai brazilų liaudies melodijomis pagrįstas
ir J. S. Bacho stiliui artimoje dvasioje išvystytas kūrinys. Kučėnienė jau šiuo įžanginiu kūriniu įtikino publiką, kad nuo paskutinių pasirodymų ji yra padariusi malonią pažangą. Šią savitą ariją ji atliko nuotaikingai jautriai ir švaria portugalų kalbos tarsena.

Po to sekusiose 18-jo amžiaus italų kompozitoriaus Paisiello operų arijose, dabar jau Dariui Lapinskui akomponuojant fortepijonu, solistė pirminį įspūdį sutvirtino. Ji arijas padainavo gražiai valdomu balsu su nuosaikiu švelnumu ir muzikiniu pajautimu.

Dariaus Lapinsko suita Balyvera ir Apokalipsiniai Raiteliai kompozicine technika artima atonalinei bei dvylikatonei muzikai. Rečitalyje atlikti šios suitos fragmentai buvo dar paįvairinti garsiakalbiais perduodamu įrekorduotu tos pačios dainininkės balsu bei elektroninėm priemonėm "regeneruotų" akompanimento garsų efektais. Tokia dalinai mechaninė muzika paprastai pirmoje eilėje siekia perduoti jausminį veikalo minties įspūdį, nevengiant net ir klausytoją šokiruojančių kombinacijų. Kaip koncerto programoje taikliai pažymėta, lietuvių tarpe Darius Lapinskas yra bene vienintelis šios pakraipos kūrėjas ir, nors panašūs kūriniai 20-jo amžiaus muzikoje nebėra naujiena, jie būna įvertinami vien nedidelės rinktinės publikos dalies. Dalia Kučėnienė Lapinsko muziką perdavė, atrodo, kompozitoriui priimtinu būdu, tuo pakartotinai įrodydama savo tvirtą klausą ir balso valdymą. Po Maro operos, šį Balyveros ir Apokalipsinių Raitelių apipavidalinimą (kartu su Anatolijaus Šluto elektronine pagalba) reikėtų skaityti vienu technikiniai bei muzikaliai tobuliausiai pavykusių Lapinsko pastatymų.

Verdi Makbeto ir Ernani operų arijose Kučėnienė turėjo progos parodyti savo sugebėjimus publikai daugiau įprastoje dramatinėje muzikoje. Ji yra sukūrusi sceniniai patrauklius vaidmenis Puccini Bohemoje, Budriūno Sidabrinėje Dienoje ir kitų operečių pastatymuose. Dabar Kučėnienė pasirodė jau pažengusi ir balsiniame operinės muzikos apvaldyme.

Dvi mažiau žinomos Miko Petrausko operų arijos, jo liaudies melodija pagrįsta daina "Dovanojo" ir keturios ilgesingos ispanų kompozitoriaus Granados dainos praskambėjo su patraukliu įsijautimu į teksto prasmę bei muzikos stilių.

Programa baigta Kyrie ir Gloria dalimis iš Dariaus Lapinsko "Vargdienių Mišių". Šie dalykai atlikti įvairiaspalvių šviesų bei atšviečiančių drobių scenovaizdyje, su dūdelės (recorder), gitaros ir fortepijono pritarimu, dar paryškinant programoje nepažymėto jaunuolio išraiškingais judesiais. "Vargdienių Mišių" muzika, koncerto programos žodžiais, siekia "apjungti solistės balso, piano, gitaros ir dūdelės garsus į ritminę liaudiško paveldėjimo ir pranašingo muzikinio futurizmo sintezę". Šio veikalo ateities perspektyvas ar muzikos pranašingumą nėra lengva dabar atspėti. Tačiau mišios praskambėjo kaip originalus ir nuoširdus kompozitoriaus bandymas parodyti mūsų senovines liaudies melodijas lietuviams neįprastos muzikinės technikos fone. Dalia Kučėnienė ir šiame veikale savo uždavinį atliko be priekaištų.

Solistei fortepijonu užtikrintai ir simpatingai kukliai akomponavo Darius Lapinskas, nepasiduodamas pagundai dainininkę užstelbti "koncertiniu" skambinimu. Lapinskas yra užtarnautai tapęs mėgiamu lietuviškų pasirodymų palydovu.
Algis Šimkus


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai