Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   
Dr. ANTANAS KUČAS: Lithua-nians in America. Translated by Joseph Boley. Introduction by Dr. Clarence C. Walton, President of the Catholic University of America. Published by Encyclopedia Litua-nica, So. Boston, Mass. 1975. Jacket design by Paulius Jurkus. 349 psl. 6 dol.

Prieš daugelį metų buvo keliama mintis parašyti Amerikos Lietuvių istoriją, bet konkrečių pastangų šiam darbui organizuoti nebuvo parodyta. Tik 1953 m. prel. Juozui Karaliui Kunigų Vienybės seime Chicagoje raštu iškėlus reikalą parašyti Amerikos Lietuvių Katalikų istoriją ir tam tikslui pažadėjus stambią sumą, tas pats seimas pavedė kan. J. Končiui ir V. Gidžiūnui, O.F.M., sudaryti redakcinę komisiją. Komisija netrukus buvo sudaryta, vyriausiu redaktorium išrinktas prof. dr. Antanas Kučas, paruoštas provizorinis planas ir pakviesti bendradarbiai. Tačiau medžiagos rinkimas ir veikalo rašymas ėjo labai pamažu, nes tiek pats redaktorius, tiek bendradarbiai buvo užimti kitais darbais. Be to, po ilgų svarstymų nutarta rašyti bendrą visų Amerikos lietuvių istoriją. Daugeliui bendradarbių pažadų neištesėjus, pačiam redaktoriui su kelių bendradarbių pagalba reikėjo visą istoriją parašyti. Taip 1971 m. buvo išleista Amerikos Lietuvių istorija. Bet ji buvo lietuviškai parašyta, ir dėl to daugeliui jaunosios kartos lietuvių, o dar labiau amerikiečiams, buvo neprieinama. Jų tėvų ir senelių darbai bei rūpesčiai atgauti ir išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, taipgi įnašas į Amerikos kultūrą ir toliau liko nežinomas.
Reikėjo Amerikos Lietuvių istorijos anglų kalba. Tas pats dr. A. Kučas paruošė trumpesnį tekstą, angliškai skaitantiems pritaikytą, kurį išvertė Juozas Boley-Bulevi-čius. Taip dabar jau turime gražiai apipavidalintą Pauliaus Jurkaus pieštu aplanku, kietais viršeliais įrištą, Lietuvių Enciklopedijos leidyklos, So. Bostone 1975 m. gale išleistą knygą — Lithuanians in America. Knygos aplanke ir įvadiniame autoriaus žodyje pasakomas jos tikslas ir suglaustai atpasakojamas turinys. Trumpame įvade Amerikos Katalikų universiteto prezidentas, dr. Clarence C. Walton, šiltu žodžiu rekomenduoja šią knygą Amerikos publikai, kad ji susipažintų su lietuvių įnašu šiame krašte. Jis primena, jog beveik prieš šimtą metų kun. Varnagiris, žvelgdamas į savo tautiečius, pasakė: "Mes esame kaip išblaškytos ir pamirštos avys. Tai yra mūsų nelaimė!" Clarence Walton trokšta, kad dr. A. Kučo knyga primintų mums visiems, jog mes lietuviai nesame nei išblaškyti, nei pamiršti, ir kad ji padėtų pačiai Amerikai save pažinti. Knygą puošia 19 iliustracijų. Ji suskirstyta į keturias dalis.

Pirmoje dalyje autorius apžvelgia lietuvių atvykimą ir įsikūrimą naujame pasaulyje. Tarp pirmųjų Amerikon imigrantų buvo Aleksandras Kuršius (Curtius), atvykęs į New Yorką (tada New Amster-dam vadinamą) 1659 m., ir čia įkūręs lotynišką mokyklą. Paskui Tadas Kosciuška, pasiekęs Ameriką, dalyvavo Jurgio Washingtono kovose dėl nepriklausomybės. JAV kongresas jį buvo pakėlęs net Brigados generolu. Maždaug tuo pačiu laiku atvyko ir kunigaikštis Demetrijus Galicinas (1770-1840), žinomas kaip Allegenies misininkas. Emigracija Amerikon padidėjo po nepavykusių 1831 ir 1863 m. sukilimų. Čia autorius aiškina priežastis, dėl kurių lietuviai XIX amž. gale palikdavo savo kraštą ir masiniai vykdavo į Ameriką, taip pat atidengia jų vargus ilgoje kelionėje, aprašo jų įsikūrimą bei darbus Pennsylvanijoje, New Yorke ir apylinkėse, Naujoje Anglijoje, Ma-rylande ir vakarų pusėje. Pateikia lietuvių emigracijos lentelę, kurios duomenimis 1899-1914 m. į JAV yra atvykę 252,594 asmenys. Iš jų 170,699 vyrai ir 81,895 moterys. Kitoje lentelėje duoda 1910-1960 m. surašinėjimo davinius, pagal kuriuos 1960 m. lietuviais užsirašę 402,846 asmenys. Iš jų JAV gimę 303,803 ir 99,043 ateiviai. Toliau autorius aprašo imigrantų materialinius ir dvasinius sunkumus bei atrastus šiame krašte kontrastus. Atidengia įdomų faktą, kaip nesantaikos su lenkais iššaukė lietuviškosios sąmonės pabudimą, kuriai kelti daug prisidėjo Shenandoah, Pa., apsigyvenęs pranciškonas brolis Augustinas Zaicas. Tuo klausimu jis dažnai kalbėjo su lietuviais ir rašė Mykolo Tvarausko 1879 m. pradėtame leisti laikraštyje — Ga-zeta Lietuvviszka. Pagaliau autorius aprašo ideologinių srovių susiformavimą ir jų kovas, sukeltas Jono Šliupo, kultūrinį ir religinį lietuvių gyvenimą, srovinę lietuviškos spaudos raidą, laikraščių Lietuvvisz-kas Balsas, Wienibe Lietuvviniku ir Saule atsiradimą, kun. Varnagi-rio iniciatyva įkurtą Lietuvių Katalikų susivienijimą ir J. Šliupo įsteigtą trumpalaikį kairiųjų susivienijimą, kun. Burbos ir Šliupo santaiką, trumpas paliaubas ideologinėje kovoje, vietinio pobūdžio pa-šalpines, dramos, blaivybės ir mi-litarines draugijas, pirmųjų parapijų kūrimąsi ir lietuvių dalyvavimą pasaulinėje Paryžiaus parodoje, kuri išgarsino jau pamirštą Lietuvos vardą ir jos kultūrą.
Antroje dalyje dr. A. Kučas aprašo centrines JAV lietuvių organizacijas, kurios vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie lietuvybės palaikymo. Čia sužinome, kad seniausia centrinė organizacija yra Lietuvių Katalikų susivienijimas Amerikoje, įkurta 1886 m., nuo kurios 1901 m. atsiskyrė laisvamaniai, įkūrę savo Lietuvių susivienijimą Amerikoje. Negana to, 1896 m. J. Šliupas savo ekstremistinei ideologijai skleisti buvo įkūręs kultūrinę Tėvynės Mylėtojų draugiją, išleidusią nemaža knygų. Kunigai studentams šelpti 1901 m. įsteigė Motinėlės draugiją, o laisvamaniai Aušros draugiją. Čia duodama J. Šliupo ir J. Sirvydo suorganizuota Lietuvių Socialdemokratų sąjungos istorija, kuri mus nustebina, kad socialdemokratai, susidėję su komunistais, buvo priešingi Lietuvos nepriklausomybės atstatymui ir net trukdė katalikų ir tautininkų veiklą, siekiančią nepriklausomybės, ir tik po 1940 m. Sovietų okupacijos persiorientavo. Aprašoma Lietuvių Romos Katalikų Federacijos, Kunigų. Vienybės, Vargonininkų sąjungos, Lietuvos Vyčių, Studentų organizacijų, Blaivininkų susivienijimo, Lietuvių Tautinės sąjungos, Katalikių Moterų sąjungos, Lietuvių Darbininkų sąjungos įsikūrimas ir būdinga jų veikla.

Trečioje dalyje vaizduojama kova dėl Lietuvos laisvės. Kilus I-jam pasauliniam karui, katalikams pradėjus, visos lietuvių grupės šaukė savo suvažiavimus, darė nutarimus, kaip padėti nuo karo nukentėjusiems lietuviams ir kaip atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Tam tikslui buvo įkurti fondai, suorganizuota Lietuvių Diena, Lietuvos padėčiai tirti pasiųsta delegacija, įsteigtas Paryžiuje, vėliau į Šveicariją perkeltas, informacijos biuras, 1918 m. sušauktas Visuotinis Seimas, kuriame 1101 delegatas reikalavo Lietuvai nepriklausomybės. Mat, nors prezidentas \Vilsonas buvo paskelbęs tautų apsisprendimo laisvės principą, bet JAV nesiskubino remti Lietuvos nepriklausomybės reikalo. Tada lietuviai siuntė delegaciją į Baltuosius Rūmus, Lietuvos nepriklausomybės reikalui surinkę apie milijoną parašų. Prasidėjus taikos konferencijai Paryžiuje, jie teikė reikalingas informacijas ir stengėsi veikti per JAV delegaciją, kad Lietuvai būtų pripažinta nepriklausomybė. Tada lietuviams pavyko paveikti ir amerikiečių spaudą, o per ją sudaryti palankią Lietuvos nepriklausomybei šio krašto žmonių nuomonę. Tuo pačiu metu jie j Lietuvą pasiuntė Laisvės Varpą su įrašu: "O skambink per amžius vaikams Lietuvos, tas laisvės nevertas, kas negina jos". Jie organizavo net JAV Lietuvių Brigadą. Ilgai ir įtemptai lietuviai veikė, kol 1922 m. liepos 28 d. JAV pripažino Lietuvą de jure.

Ketvirtoje dalyje autorius aprašo kultūrinę, meninę ir ekonominę lietuvių veiklą JAV. Čia jis apžvelgia katalikų ir kitų grupių spaudą, knygų leidyklas ir radijo programas, parapines ir aukštesniąsias vienuolijų mokyklas, šeštadienines naujųjų ateivių mokyklas ir senųjų ateivių vakarinius kursus, religinį gyvenimą, vienuolijų įsikūrimą ir veiklą. Meno apžvalgoje pamini pirmuosius orkestrus, chorus, kompozitorius, solistus, operą ir teatrą, tautinių šokių grupes, architektūrą, skulptūrą ir tapybą. Ekonominio gyvenimo skyriuje autorius aprašo lietuvių verslininkų sukurtas bendroves ir bankus, JAV lietuvių kapitalo investavimą į Lietuvos pramonės kūrimą. Paskui nagrinėja Amerikos lietuvių ryšius ra Lietuva, jų reiškimąsi sporte, aprašo Lietuvių Dieną Philadelphijoje 1926 m., Dariaus ir Girėno skridimą į Lietuvą, Amerikos lietuvių nepasitenkinimą demokratijos žlugimu Lietuvoje ir lietuvių pasirodymą pasaulinėje parodoje W:-Yorke 1939 m. Tada staigiai pereina prie Lietuvos nepriklausomybės netekimo, Sovietų okupacijos 1940 m., kuri JAV lietuvius sujungė kovai už Lietuvos išlaisvinimą. Tada tam tikslui įkurta Amerikos Lietuvių Taryba — ALTa ir tremtiniams šelpti Bendras Amerikos Lietuvių Fondas — BALFa-Paskui autorius pereina prie Lietuvių Bendruomenės kūrimosi, Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto — VLIKo perkėlimo į JAV ir naujųjų ateivių organizacijų. Atpasakoja Simo Kudirkos odisėją, įterpia skyrelį apie lietuvių kalbą (ką, mano galva, reikėjo padaryti pradžioje), pateikia žinių apie keliolika, autoriaus nuomone, žymesnių lietuvių ir paskutiniame skyrelyje meta žvilgsnį į ateinančio amžiaus lietuvių ateitį.
Po trumpos veikalo turinio apžvalgos reikia pridėti keletą kritiškų pastabų. Žinome, kad galutinį istorinio veikalo planą apsprendžia surinktoji medžiaga: šaltiniai ir literatūra. Tačiau surinktą medžiagą autorius turi logiškai ir chronologiškai disponuoti. To logiškumo ir chronologiškumo Lithuanians in America daug kur, ypač paskutinėje knygos dalyje, trūksta. Taip pavyzdžiui, ketvirtoje dalyje — Cultural, artistic, and economic activities — autorius patalpina tokius dalykus, kurie nėra šiame skyriuje talpintini, kaip Amerikos Lietuvių Taryba, Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, Simo Kudirkos šuolis į laisvę ir kt. Mano manymu, autorius be reikalo atsisakė pirmykščio, dar Amerikos Lietuvių Katalikų istorijai rašyti plano, kur buvo ir tokie skyriai: Amerikos lietuvių ryšiai su nepriklausoma Lietuva ir naujieji ateiviai. Dabartiniam plane JAV lietuvių ryšiai su nepriklausoma Lietuva liko nepakankamai išryškinti. Mažai žinančiam apie naujųjų ateivių odisėją bus sunku suprasti, kaip ir kodėl jie čia atsirado. Dabar jie suplakti su senąja ateivija, tuo tarpu kai jie daug kur turi savitą specifinį veidą ir veiklą. Naujųjų ateivių dalyje būtų buvę galima įvesti skyrius apie Lietuvos okupacija, lietuvių į Vakarus pasitraukimo ir į JAV atvykimo priežastis, jų įsikūrimą ir veiklą, santykius su senąja ateivija, jų organizacijas ir įnašą į Amerikos gyvenimą. Juk jie Amerikai davė šimtus, o gal ir tūkstančius pasiruošusių profesionalų, mokslininkų ir kultūrininkų. Tas liko nepaminėta.
Kadangi kultūrinė ir ekonominė veikla yra būdinga visai lietuvių ateivijai, dėl to ši dalis galėtų būti bendra, bet ją reikėjo papildyti. Juk mūsų literatūra jame visai neaprašyta, o mes čia turime naujojoj ateivijoj tautos pačius geriausius rašytojus ir jų veikalus. Čia reikėjo paminėti ne tik Fordhamo universiteto vasarinius lituanistikos kursus, bet ir lituanistikos studijas kituose universitetuose, ypač Pennsylvanijos universitete per daug metų veikiantį slavų-baltų studijų skyrių, kur profesoriavo A. Sennas, V. Krėvė ir A. Salys, toje srityje paruošdami specialistus, įsigijusius daktarų laipsnius. Rašant apie stovyklas, nereikėjo praleisti ateitininkų stovyklų ir kursų, kurie ateitininkijai labai reikšmingi. Religinio gyvenimo skyriuje konfesijas reikėjo nurodyti procentais. Juk jų procentas ir išeivijoje nedaug kuo skirsis nuo to, koks jis buvo Lietuvoje. Kitaip to nežinantiems ir liks neaišku, kuri konfesija dominuojanti. Paskutine veikalo dalimi, o gal net užbaiga, galėjo būti visų lietuvių pastangos atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Dar viena pastaba dėl knygos gale patalpintų žymesnių lietuvių biografijų. Man atrodo, jei visų sričių žymiųjų lietuvių nebuvo galima dėl vietos stokos apibūdinti, tai juos būtų buvę geriau tik trumpai paminėti atitinkamuose, jų srities veiklą liečiančiuose skyriuose: visuomenininkus prie visuomeninių darbų, spaudos žmones — spaudos skyriuje, ir panašiai. Kitaip keliolikos iškėlimas atrodo lyg atsitiktinis. Iš viso knygą skaitant susidaro įspūdis, kad autorius bent paskutiniame skyriuje norėjo viską labai suglaustai aprašyti ir skubiai pabaigti. Tačiau knyga būtų buvusi vertingesnė, jei kai kurie dalykai būtų labiau išryškinti.

Reikia pasakyti, kad visos šios pastabos veikalo nenuvertina. Jis bus labai naudingas jau mažai lietuviškai bepaskaitančiam mūsų jaunimui. Jį skaitydamas, jis daugiau sužinos apie savo tėvų šalį, jų atvykimą, įsikūrimą, vargus, rūpesčius ir pastangas atgauti Lietuvos nepriklausomybę ir išlaikyti savo tradicijas. Reikšmingas jis yra ir tuo, kad išėjo iš spaudos tuo metu, kai JAV mini savo 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Amerikiečiai dabar vis daugiau pradeda domėtis etninių grupių istorija ir jų įnašu į Amerikos kultūrą bei gyvenimą. Lithuanians in America tuo atžvilgiu jiems bus informacijos vadovėliu. Linkėtina, kad ši knyga patektų į visas JAV bibliotekas, pasklistų tarp amerikiečių ir kad lietuviai tėvai ją atitinkamomis progomis padovanotų savo vaikams.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai