Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JUOZAS MASILIONIS — IŠTVERMINGAS PEDAGOGAS LITUANISTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Lietuviška mokykla lietuvių tautai buvo ir yra lietuviško išlikimo kovos laukas. Kur tik buvo lietuviško jaunimo, atsirado ir lietuviška mokykla, atsirado lietuvis mokytojas.

Daugelis išeivijos mokyklų sulaukė sidabrinio jubiliejaus, taigi jau 25 metai, kai lietuvis mokytojas po sunkaus savaitės darbo aukoja savo laisvą šeštadienį, ateidamas lietuvių vaikų mokyti lietuvių kalbos ir tautinio sąmoningumo. Į tą pasišventėlių būrį įsirikiuoja ir Juozas Masilionis.

Juozas Masilionis, lituanistas ir pedagogas, gimė 1914 kovo 4 Pajuosčio dvare, Miežiškių parapijoje, Panevėžio valsčiuje ir apskrityje. Tėvas — Jonas, motina — Barbora Šateikaitė. Masilioniai augino tris vaikus: Povilą, Juozą ir Eleną. Juozukui tebūnant pusantrų metų, tėvai persikėlė gyventi į Vareikių kaimą, Subačiaus valsčių.

Pirmąsias mokslo dienas pradėjo Aščiagalių kaimo mokykloje. Vėliau ši mokykla vadinosi Bigailių mokykla. Pirmame skyriuje teišbuvo porą dienų, nes jau mokantį skaityti mokytoja perkėlė į II skyrių. Toje mokykloje baigė tris skyrius. Mokytoja Elena Kesylienė prikalbino tėvus Juozuką leisti į Panevėžio gimnaziją.

1925 metų rudenį 11 metų Juozukas, apgyvendintas Panevėžy pas gimines, pradėjo gimnazisto gyvenimą. To laikotarpio visi Panevėžio gimnazijos mokiniai — vieni tiesiogiai per pamokas, kiti netiesiogiai per Meno kuopą jautė tuometinio direktoriaus ir literatūros mokytojo kun. Julijono Lindės-Dobilo įtaką. Tą įtaką ypatingai pajuto gimnazistas Juozas Masilionis, kuris ne tik pamėgo lietuvių literatūrą, bet apsisprendė, baigęs gimnaziją, ją studijuoti. Būdamas gimnazijoj, priklausė Meno kuopai, buvo ir jos pirmininku.

1933 metų pavasarį baigė gimnaziją ir tų pačių metų rudenį pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą ir pedagogiką. Paskaitų klausė pas V. Mykolaitį-Putiną, M. Biržišką, Pr. Skardžių, A. Salį ir kitus.

Studijuodamas priklausė prie ateitininkų meno draugijos Šatrijos. Pragyvenimui pinigų užsidirbdavo iš lotynų kalbos pamokų.

1935 kovo mėn. Panevėžyje suruoštame neseniai mirusio kun. Julijono Lindės-Dobilo minėjime, parvykęs iš Kauno, studentas J. Masilionis skaitė paskaitą apie Lindę-Dobilą.

1938 pavasarį išlaikė universiteto baigiamuosius egzaminus ir diplominiam darbui pasirinko temą "Kun. Lindė-Dobilas".

Tais pačiais metais stojo atlikti karinės prievolės. 1939 rudenį buvo pakeltas į leitenantus.
Tuo metu buvo jau paskirtas mokytoju į Joniškį (Šiaulių apskr.), bet dėl mobilizacijos, paskelbtos karui prasidėjus, į gimnaziją atvyko tik vėlai rudenį. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą šešias dienas savaitėje, turėjo 24 pamokas. Kartu rašė diplominį darbą. Humanitarinis fakultetas iš Kauno tuo metu buvo perkeltas į Vilnių, todėl diplomą atsiėmė Vilniaus universitete 1940 metais.

Joniškio gimnazijoje mokytojavo iki 1944 metų mokslo galo. Savo mokytoją buvę Joniškio gimnazijos mokiniai taip prisimena: iš pirmųjų dienų mums pasirodė, kad mūsų jaunasis mokytojas labai griežtas, bet netrukus iššifravome, kad tokį tik vaizdavo. O viena buvusi pirmoke papasakojo tokį atsitikimą: "Gimnazijos choro mokytojas, pastebėjęs, kad galiu neblogai dainuoti, pakvietė mane į chorą. Būdama tik pirmoke ir nedrąsi, neišdrįsau praverti choro kambario durų. Choro mokytojas, kad nelankau repeticijų, apskundė auklėtojui. Mokytojas J. Masilionis pasikvietęs mane kamantinėjo, kodėl nelankanti repeticijų. Negalėjau daugiau išsisukinėti, turėjau nugalėti nedrąsą ir pradėjau lankyti chorą". Nedrąsioji pirmoke tai mūsų iškilioji solistė Danutė Stankaitytė.

Artinantis bolševikams, mokytojas J. Masilionis buvo apsisprendęs Lietuvoje nelikti. Vasaros pradžią praleido Joniškio apylinkėse, liepos viduryje sėdo ant dviračio ir atsidūrė Žemaitijoje. Įstojo į Žemaičių pulką. Spalio pradžioje po kautynių prie Sedos pro Kretingą, Klaipėdą traukėsi Vokietijos link. Visą Prūsiją perėjo pėsčias, vėliau traukiniu pasiekė Dresdeną. Pagaliau atsidūrė Passau mieste prie Dunojaus.

1945 vasarą pradėjo mokytojauti Regensburgo lietuvių gimnazijoje. Darbo pradžia buvo sunki, klasėse nebuvo suolų, trūko rašomųjų priemonių, trūko vadovėlių. 1946 pavasarį iš Regensburgo lietuviai buvo perkelti į Scheinfeldą. Mokytojų taryba savo posėdyje delegavo mokyt. J. Masilionį į butų skirstymo komisiją. Deja, niekas su komisija nesiskaitė, ir gimnazijos delegatas su daugeliu kitų turėjo bulves krauti, lovas nešti, katilus vežioti net ir pirmąją Velykų dieną. Šitokiose sąlygose vargo mokiniai, ne mažiau ir mokytojai. Pirmaisiais mokslo metais mokytojams beveik viską reikėjo per pamokas diktuoti, o mokiniams užsirašyti. Tėvų komiteto ir mokyklos vadovybės prašomas, per 1946 m. vasarą mokyt. J. Masilio-nis parašė "Lietuvių literatūros,, vadovėlius, kurie buvo išspausdinti rotatoriumi. Vėliau šie vadovėliai buvo išleisti antra laida.

1948 pavasarį net kelios delegacijos buvo atvažiavusios kalbinti mokyt. J. Masilionio, kad persikeltų į Seligenstadtą, nes jiems trūko mokytojo. J. Masilionis nepersikėlė į Seligenstadtą, bet per žiemą važinėjo dvi dienas savaitėje dėstyti lietuvių kalbos ir literatūros.

Mokiniai savo mokytoją J. Masilionį gerbė, nes jis buvo teisingas, griežtas ir be kritikos. Dvejetukus ir penketukus dalino lygiai. Už pamokų neparuošimą užduodavo išmokti dviejų puslapių eilėraštį arba tris puslapius iš Krėvės raštų. Į klasę ateidavo gerai pasiruošęs, įdomiai dėstė pamokas, visada pilnas energijos ir entuziazmo.

Sheinfelde dirbo ligi 1949 kovo mėn. Tais metais atvyko į JAV, į Chicagą.
1952 gruodžio mėn. gavo kvietimą dirbti mokytoju pavaduotoju Chi-cagos aukštesniojoje lituanistikos mokykloje, kuri tuo metu veikė Brighton Parke. Nuvykęs šeštadienį į pamokas, mokyklą rado iškraustytą į gatvę. Mokytoja A. Rūgytė dar išprašė kleboną užbaigti to šeštadienio pamokas. Po to mokykla persikėlė į Marąuette Parką. Mokyt. Masilionis dirbo iki 1953 mokslo metų galo.

1955 sausio 29 sukūrė šeimą su Prane Lozaityte (įstaigos tarnautoja). Tų pačių metų rudenį grįžo mokytojo pareigoms į Chicagos aukštesniąją lituanistikos mokyklą, kuri tuo metu veikė Šv. Jurgio parapijoje Bridgeporte, ir be pertraukos tebedirba, dėstydamas lietuvių kalbą ir literatūrą

1961 birželio 10 bendrame mokytojų tarybos ir tėvų komiteto posėdyje buvo išrinktas ketvirtuoju šios mokyklos direktoriumi. Direktoriaus pareigas eina ir dabar. Nuo 1963 globoja šios mokyklos metraščius, kurių jau buvo 17.

Nuo 1964 Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos Švietimo komisijos narys, kurį laiką buvo jos pirmininku, o nuo 1965 ir LB JAV Švietimo tarybos narys aukštesniųjų mokyklų reikalams. Jam tekdavo organizuoti mokyklų koncertus ir pavasario šventes.

1967 pradėtos Mokytojų studijų savaitės; jų buvo 11. Visose jis yra buvęs, visas yra aprašęs Draugo dienraštyje. 1968, 1973 ir 1976 m. toms studijų savaitėms vadovavo. Praėjusią vasarą šios stovyklos metu buvo pastatytas Dainavoje mokytojų kryžius, kurį išrūpino, aukas rinko, taip pat mokyt. J. Masilionis.
Spaudoje reiškiasi nuo 1931. Bendradarbiavo Panevėžio Balse, Ateities Spinduliuose, Ateityje, Vaire, Naujojoje Romuvoje, Šaltinyje, Drauge ir kitur. 1936 kolektyviniame leidinyje "Mūšos Dobilas" išspausdino Panevėžio gimnazijos meno kuopos istoriją. Vokietijoje 1946-47 paruošė "Lietuvių literatūros" vadovėlius V, VI, VII ir VIII kl. Chicagoje paruošė "Lietuvių literatūros vadovėlius VII ir VIII kl. Yra dviejų "Lietuvių kalbos pratimų" autorius. 1963 suredagavo "Panevėžio" monografiją, bendradarbiavo V. Liulevičiaus redaguotame leidinyje "Lietuvių švietimas Vokietijoje", kun. J. Pruns-kio redaguotoje "Žurnalistikoje" 1975 parašė Chicagos aukštesniosios lituanistikos mokyklos 25 m. istoriją "Lietuvybės švyturys".

Laimingas buvo Panevėžio gimnazistas jaunasis Juozukas, turėdamas mokytoju Lindę-Dobilą. Laimingi yra ir šios mokyklos mokiniai, turėdami direktoriumi ir mokytoju Juozą Masilionį, kuris savo entuziazmu ir didžia meile pajėgia mokinių širdyse įdiegti ne tik literatūros ir lietuvių kalbos meilę, bet ir tautinio sąmoningumo supratimą.

Mokytojo J. Masilionio pasirinktas kelias yra apvainikuotas šios mokyklos 25-kių laidų, su 800 absolventų. Ar galima tokia šeima ir tokiu mokytoju nesididžiuoti?

Danutė Eidukienė
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai