Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguolė Sadūnaitė   
KAIMYNAI

1.
Kaimynai!
Iš Žemutinių Amalių,
iš Aukštutinių Amalių —
iš Petrašiūnų,
ir iš Pažaislio ....

Atsargiai!
Čia nedaug vietos.
Skubu pirmyn
mažais žingsniais
. . . . . . .
. . . . . . .
Čia namai stumdo mane,
Kaip pilki kregždžių
šauksmai.

Čia Laukas,
Dangus ir
Miškas
stovi gale kaimo,
kaip trys pabėgėliai
(Pilkuose kalinio drabužiuose.)
Kaimynai!

Tolimieji
mano kaimynai.

Jūs ateidavot ir išeidavot
iš namų į namus -- --

Vaikystėje,
Kada dienos prilygdavo
Romėnų imperijai.

3.
Ne, niekas tada nemirė.
Žolė šnekėjo,
Varpai dar vaikščiojo.

Kiekviena vieta -
augo apgyvendinta.
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .
4.
Pavasarį,
einant taku —
Lapai pastodavo man kelią.
(Kaip žėrintys plėšikai.)

Langai dainavo.
Ir šviesa
lesė
iš mano rankos

. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

Vasara,
kiekvienas krūmas,
kiekvienas medis
supo,
augino mano lėlę........
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

Ir tokį uostą,
tokius namus —
mes buvom įsitvirtinę sau
Paukščio skrydyje —
Vynuogėj
ir chrizantemoj.
(Žolės stiebe.)

6.
Teta Elena!
Teta Matilda!

Kas gi ateidavo pas mus —
Kas gi ateidavo?

Kiekvieną dieną,
kiekvieną naktį -- -- --
(Vasarą ir žiemą)
be išimties.

Laistyti
duris ir langus?

. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

Ar Dievas?


MANO MOTINA


Mano motina yra graži.
Ji yra pati gražiausia.

Žiema,
ji bijo tylos;
krentančio sniego.

Signalo,
kurį juodas medis
pasiunčia medžiui....

. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .
Ji yra kantri, rūpestinga.
Ji sėdi prie lango,
megzdama rūbą. . . .
(Motina
nori apsaugoti mus
nuo šalčio,
nuo sniego —
nuo laukų plokštumos.)

Taip!, taip!
Ji yra budri, rūpestinga.
Iš tamsos jos rankos
nulipdo saulę.
Sniego dievus ....

2.

Mes neberimstame!
(Trys drąsūs vaikai.)
Mes norime bėgti toli --
į laukus.
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .
Motina sako mums:

"Nebėkite, nebėkite!
Dangus yra naujas, audringas."
(Šviežiai suklijuotas iš tamsių
vilko šauksmų.)
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

O sode,
Žolė kalba, kalba, kalba ir kalba.
"Ar girdite, vaikučiai?
Ji yra labai užimta. Ji rengiasi pirkti
sau medį."

3.
Stogai keičia spalvą.
Šaltis ir sniegas vilioja mus.

Ir raudonas lojimas šunų.
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .
Mes bėgame per lauką,
Mes sekame kiškio pėdomis.
O sniegas krenta,
krenta
krenta ir krenta.

4.
Mano motina yra graži.
O taip, iš visų —
ji yra pati gražiausia.
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

Ji bijo tamsos,
lūžtančio ledo.
Saulę ir šaltį —
( Kaip didelį žvėrį) —
ji norėtų uždaryti kalėjime,
už geležinių langų,.......

5.
Ji visada rūpinasi
apie mus.
Šaukia ir šaukia!
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

(Vakare —
uždegti lempai
jai reikia labai daug vietos.)

-- -- -- -- -- -- --
Ji paguldo mus ir sako:

"Vaikučiai, miegokite!
Niekas neateina čia
daužyti langų.
. . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . .

Vien tiktai juokas

pagimdo paukštį:
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai