Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   


Lygumų upės! Spindinčios saulėj, plačios ir tingios,
srūvate jūs iš rytų horizonto bekraščių pelkynų, ,
per šimtamečius raistus, kur medžių kamienai galingi
šlamantį dangų supa virš jūsų. Ten jūsų gimtinė;
ten jūs vingiuojat siaurais sidabriniais voratinkliais,
tarytum žemės gyslos: skaisčios ir nuostabiai mėlynos,
per tankumynų pavėsius, šaknis ir per baltus akmenis,
kol išsiliejate mirgančiom čiurkšlėm į saulėtus slėnius.

Kaip garbanoti vaikai, kurie burlaiviais puošia jums vandenį,
bėgate jūs, palaukiate vingiuos sesers ir, padavusios ranką,
vėl raibuliuojat tolyn ir tolyn. Tamsūs malūnai stovi
prie jūsų krantų. Neramių jų sparnų šešėliai krenta į srovę..
Pilkos lyg moterys, lūšnos šiaudinės jūsų šlaitais klajoja.
Ir neria medinius kibirus jūsų gelmėn šviesiaplaukės merginos.
O jūs vis skubat ir skubat į tolį. Ir užmiršti laiveliai
rypuoja, skaidriam vandeny, lyg drugiai dideli, sidabriniai..


Taip pamažu platėja jūsų slėniai ir vagos,
drumsčiasi tyras vanduo, ir dangaus vis daugiau atspindi
debesys, saulės pilni, virš gelmių sūkuringų dega
baltos, tvaskančios liepsnos... Ir sodai žydintys sninga
žiedlapius jūsų tėkmėn.. Horizontuose miestai marguoja.
Jus srūvate plačios, išdidžios pro juos, pro bažnyčias,
supate atspindžius kryžių auksinių, supate luotus,
ir praplaukiat tiltus lengvus iš plieno ir pilko granito.

Dūmai juodom ir pilkom virvėm ima driektis virš jūsų,
ir atsispindi aprūkę, rausvi kaminai verpetuotam paviršiuj.
Kartais tik didmiesčių purvino kraujo dėmės, plačios ir tirštos
sumirga ant jūsų veido. Ir kartais atplūsta
bangos putotos skaisčiom vėliavėlėm pramirgančio
garlaivio ir baltaburių, grakščiai prašuoliuojančių, jachtų.
Kartais, lėtais ir juodais vairais surakinti, pragirgžda
pavandeniui sunkūs, smaluoti laivai, kaip naktys..

Jau virš galingos tėkmės vis dažniau žuvėdros nardo;
riksmas jų ir plazdėjimas kelia jums ilgesį keistą:
užmirštate miestus, mažuosius upokšnius bevardžius,
kurie įsilieja į jus, kaip juostos mėlynos skaisčiai,
jūs tekate plačios, kaip potvynių vandenys tekat,
saulėleidžiai tamsiai raudoni žėruoja jūsų paviršiuj
ir taip įsiliejat į ūžiančios jūros putotus verpetus,
ir vilnyti imat bekraštėj platybėj ir šniokšdamos mirštat.



Šaltos sniego rankos dengia man krūtinę,
ir ledu apšąla ašarotos akys.
Padrikuos plaukuos, kaip blyškios žvakės,
žvaigždės sudega, atskilę nuo žvaigždynų.

Ir jaučiu: lediniai, skaudūs pirštai sminga
vis giliau krūtinėn mano, ir apraizgo
širdį gęstančią... Tik upės po ledais dar
rauda geliančiame šalty šiurpulingai..

Dar akimirksnis — ir amžinai sustings jos,
paskutinį kart suplakus širdžiai mano —
milžiniški kalavijai, po aistringo
mūšio nutiesti per visą žemę...

Mano išsvajotų miestų vario bokštuos
mirs varpai ir laikrodžiai. Ir aikštės,
tuščios ir apkurtusios, veltui lauks žodžių
pranašų, atklystančių aušros apreikšti.


Ir laukų platybėse kaimai išklydę
niekados nebepramerks akių drumstųjų.
Juos užties gūdžios nakties bekraštis šydas –
tylų, milžinišką kapinyną niūrų.

Ir į prarajas sukris miškai manieji,
degančiom šakom plevendami ir baisūs..
Klaidžios ąžuolai raudodami per šaltus vėjus,
ir grūmos danguosna ir prakeiks juos,

už karaliui jų paskirtą lemtį nykią,
už jo kraują, kraują nevertai pralietą —
šauks mano laivus sugrįžt iš vandenynų
ir, nugrimzdus uostų gelmėsna, ilsėtis...

Paskutinį kart suplakus mano širdžiai,
broliai mano, kaip jūs savo tamsią dalią,
kur jūs nešit, ją?! Ir kas išgirs dar
jūsų sunkų žingsnių aidą?.. Tuščias kelias


drieksis lig kraupaus, negyvo horizonto...
Vakaras ateis. Bet argi jūs ištiesit
išmaldai rankas? Ir smuklėje nakvosit
paskutinę naktį jūs. Girdėsit
juoką ir dainas. Ir gersit kartų vyną,
drumstą mūsų kraują — žemės kraują...
Ir nakties skliautuos užgesus žėrintiems žvaigždynams
kai iš jūrų duburių vėl kelsis rytas naujas —
mūsų akys jo šviesos nebematys jau,
jis liepsnos kitoms kartoms, švies svetimam pasauliui.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai