| |
|
|
|
Parašė Red.
|
Pastaruoju laiku vyko eiles mūsų pagrindinių organizacijų suvažiavimai.
JAV LB taryba posėdžiavo Clevelande X.24-25. Trejų metų kadencijai išrinktas prezidiumas: pirmininkas — Vytautas Kamantas, vicepirmininkai — dr. Edm. Lenkauskas, dr. Stp. Matas ir dr. A. Razma, sekretorius — Vc. Kleiza. Garbes teisman išrinkti J. Našliūnas (pirm.), Arv. Barzdukas, kun. J. Borevičiua, Z. Dailidka ir Br. Kviklys, revizijos komisijon — kun. V. Dabušis, O. Ivaškienė ir EI. Sužiedėlis. JAV LB centro valdybos pirmininku išrinktas Vytautas Volertas. Jis sudarė tokią valdybą: Alg.Gečys — vicepirm. visuomeniniams reikalams, J. Gaila — vicepirm. jaunimui, V. Gruzdys — organizaciniams reikalams, Al. Vaškelis — vicepirm. kultūros klausimams, dr. V. Klemas — akademiniams reikalams, dr. A. Navasaitis — vicepirm. ryšiui su vyresniąja išeivija ir angliškai kalbančiais lietuviais, M. Vaišnys — finansų tvarkytojas, A. Zerr-Mačiulaitytė — JAV LB rengimų vadovė, S. Jurskytė — informacijos tvarkytoja ir sekretorė, J. Kavaliūnas — Švietimo tarybos pirmininkas. Kultūros fondo pirmininku liko-A. Kairys.
— Čikagoje X1.14 vyko Amerikos Lietuvių Tarybos trisdešimtasis metinis suvažiavimas. Pranešimus padarė pirm. E. Bartkus ir valdybos nariai dr. K. Šidlauskas, T. BUn-strubas, dr. VI. Šimaitis, L. Jaras, J. Jasaitis ir dr. J. Valaitis. Iždo globėjų pranešimą padarė V. Abrai-tis. Nuo 1969.VI.l iki 1970.V.31 aukų gauta per 31.000 dol., stambesnės išlaidos: biuro išlaikymas 11.000 dol., VLIKui parama 10.000 dol., genocido paroda ir Vasario 16 akcija — 4100 dol., kelionės 3200 dol. E. Bartkui atsisakius kandidatuoti, AL-To pirmininku išrinktas dr. Kazys Bobelis. Naujon valdybon Katalikų federacija paskyrė dr. K. Bobelį ir K. Kleivą, Tautinė s-ga — T. Blins-trubą ir V. Mažeiką, Sandara — M. Vaidylą (pavaduos dr. K. Šidlauskas) ir J. Zurį, socialdemokratai — dr. J. Valaitį ir J. Skorubską, ALRKS — dr. VI. Šimaitį (valdybos sekretorius), SLA — P. Dargį, Santara - Šviesa — V. Vepštą.
— Bostone X.28 vyko BALFo penkioliktasis seimas. Aptarus pranešimus ir ateities veiklą, išklausytas dr. D. Jasaičio žodis apie BALFą ir dr. E. Armanienės pranešimas apie Bražinskus (Turkijos pabėgusius lietuvius). Bankete gražią kalbą pasakė naujasis Bostono arkivyskupas Humberto S. Medei-ros, pareikšdamas, jog melsis už Lietuvos laisvę, ir pasmerkdamas lietuvio jūrininko atidavimą rusams (We pray God it will never happen again). Koncertinę programą atliko solistai D. Mongirdaitė, St. Liepas ir B. Povilavičius. BALFo pirmininku liko kun. V. Martinkus. Kiti valdybos nariai: vicepirmininkai — dr. E. Armanienė, E. Čekienė, St. Dzi-kas ir dr. D. Jasaitis, iždininkas — dr. A. skėrys, gen. sekretorius — Alb. Dzirvonas, protokolų sekr. — J. Bagdonas.
— Čikagoj XI.28-29 vyko Katalikų federacijos (ALRKF) keturiasdešimtasis seimas. Katalikų federacijos ateitį svarstė prel. J. Balkūno paskaita. Aptarti lietuviškų parapijų ir jų tarybų, Pasaulio liet. katalikų bendrijos ir kiti klausimai. Naujon valdybon išrinkti: dr. J. B. Jerome (pirm.), dr. Ad. Darnusis, dr. Z. Danilevičius, A. Gabalienė, L. Jaras, kun. J. Kardauskas, J. Paskųs, Pr. Povilaitis, I. Sakalas ir Ad. Viliušis. Dvasios vadu liko kun. dr. I. Urbonas.
— Čikagoj XII.5-6 posėdžiavo VLIKo seimas. Jo veiklą apžvelgė J. Valaitis, jėgų telkimą Lietuvos laisvinimui aptarė dr. K. Karvelis ir Alg. Gečys, ateities veiklos gaires — St. Dzikas, tarptautinę padėtį analizavo prof. dr. Br. Kasias.
M i r t y s. — Marijampolėj X.18 mirė advokatas Mečys Kriaučiūnas. Buvo gimęs 1914.1.20. Vytauto D. un-te Kaune studijuodamas teisę, veikė studentuose ateitininkuose ir pirmininkavo Kęstučio korporacijai. 1943 kovo mėn. vokiečių gestapo areštuotas, buvo kalintas Stutthofo kacete. Karo pabaigoj užkluptas bolševikų, buvo grįžęs Lietuvon.
— Vilniuje X.29 mirė kalbininkas lituanistas Juozas Senkus, eidamas 64 amžiaus metus. Lituanistikos studijas baigė 1937 Vytauto D. un-to teologijos - filosofijos fakultete. Priklausė ateitininkų meno d-jai Šatrijai. Kalbininko darbą pradėjo 1931, kai buvo prof. J. Balčikonio pakviestas į Lietuvių kalbos žodyno redakciją. Dalyvavo šio žodyno dviejų pirmųjų tomų (pirmojo ir antrojo leidimo) rengime bei redagavime, taip pat prisidėjo ir prie aštuntojo tomo spaudai parengimo. Vienas iš 1963 išleisto Lietuvos upių ir ežerų vardyno redaktorių. Bet dar daugiau jis pasireiškė dialektologijos srityje, po karo dirbdamas Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kaip šio instituto paskelbtas jo nekrologas sako, "pokario metais jis buvo kone vienintelis lietuvių dialektologijos specialistas ir naujų dialektologijos kadrų ugdytojas. Galima sakyti, velionis padėjo pamatus pokarinei lietuvių dialektologijai" (Literatūra ir menas, 1970.X.31). Parengė savo gimtojo krašto tarmės monografiją "Pazanavykio kapsų tarmė", už kurią 1956 gavo filologijos mokslų kandidato laipsnį. Kita jo išsami studija aprašo kapsų ir zanavykų tarmes. Viso jie paskelbė apie 80 straipsnių lietuvių kalbos mokslo bei praktikos klausimais.
— Spalio mėn. mirė ir antras kalbininkas lituanistas prof. dr. Jonas Kazlauskas. Vienas pačių gabiųjų jaunųjų lituanistų, neaiškiomis aplinkybėmis jis mirė vos 40 metų amžiaus sulaukęs. Gimė 1930.VIII.1 Alytaus aps., 1954 baigė Vilniaus un-tą ir 1957 pradėjo jame pedagoginį darbą. 1958 įsigijo filologijos mokslų kandidato ir 1967 daktaro laipsnį. Jo daktarinė disertacija "Lietuvių kalbos istorinė gramatika", išspausdinta 1968, yra pirmasis tos rūšies pačių lietuvių parašytas veikalas. Be šio veikalo, jis paskelbė per 50 studijinių kalbotyrinių straipsnių ir nuo 1965 buvo daugiausia jo rūpesčių įkurto kalbotyrinio žurnalo "Baltistica" ats. redaktorius. Sovietinė spauda dėl jo mirties paskelbė, kad X.8 jis "dingo", o XI. 17 rastas jo lavonas Neries upėje. Pagal tyrimus, miręs prieš 6 savaites. Iš Lietuvos privačiai gautomis žiniomis, jis buvo suimtas, išvežtas psichiatrinėn ligoninėn ir pagaliau nužudytas.
— Nashua, N. H. XI.11 mirė Antanas Kneižys, sulaukęs 77 amžiaus metų. 1911 atvykęs į JAV lr čia prasilavinęs, Bostone jis dirbo "Darbininko" redakcijos sekretoriumi ir administratoriumi (1915-22), o vėliau ištisus 25 metus šį laikraštį pats redagavo (1926-51). Ilgą laiką (1934-60) vadovavo vietos lietuvių radijo programai ir buvo ilgametis Lietuvių darbininkų s-gos sekretorius.
— Clevelande lapkričio mėn. mirė mokytojas ir publicistas Juozas Gobis. Buvo gimęs 1895.1.1. Mokytojavo Linkuvos, Rokiškio ir Ukmergės gimnazijose 1919-31, vėliau pasitraukė iš pedagoginio darbo, nors 1928 jau įsigijo gimnazijos mokytojo cenzą. Gimnazijoms jis parūpino visuomenės mokslo vadovėlį ir išleido nemaža psichologinių brošiūrų, daugiausia kūrybos ir sekso bei meilės temomis: Asmenybės kultūros pagrindai (1921), Vaiko sielos evoliucija (1921), Karo psichologijos bruožai (1923), Pirmosios jaunystės psichologija (1923), Psichinė energija ir gyvenimas (1924), Poetinės kūrybos filosofija (1925), Poeto psichikos bruožai (1926), Jaunuolio ona-nisto psichika ir jos auklėjimas (1926), Meilė ir gyvenimas (1927), Moterų psichikos bruožai (1927), Dechristianizuoto žmogaus siela (1927), Tautybė ir gyvenimas (1929), A. Voldemaras (1930), Katalikiškoji akcija ir gyvenimas (1932) ir kt. "Logos" žurnale paskelbė str. apie Hėgelio valstybės filosofiją (1932, 80-96). Gausiai rašė periodinėj spaudoj. Pastaraisiais metais buvo nuolatinis "Vienybės" bendradarbis.
— Panevėžyje lapkričio mėn. mirė dainininkė ir muzikos pedagoge Stasė Dievaitytė. Buvo gimusi 1903. Baigusi Kauno konservatoriją, tobulinosi Paryžiuje, vieną sezoną dirbo Kauno operos teatre, vėliau radiofone. 1938 buvo pakviesta į Klaipėdos muzikos mokyklą dėstyti dainavimą, 1939 persikėlė j Šiaulių muzikos mokyklą. Po karo gyveno ir dirbo Panevėžyje kaip dainavimo mokytoja.
— Vilniuje lapkričio mėn. mirė literatūros istorikas doc. Kazys Umbrasas. Buvo gimęs 1916. Lituanistikos studijas 1938 pradėjo Vytauto D. un-te, jas baigė 1943 Vilniaus un-te. Priklausė ateitininkų meno d-jai Šatrijai. Dirbdamas Lietuvių kalbos ir literatūros institute, buvo vienas "Lietuvių literatūros istorijos" II tomo bendraautorių ir tame tome rašė apie Valančių, žemaitv, Biliūną. Vėliau docentavo Vilniaus Pedagoginiame institute. Su V. Galiniu paruošė vidurinėms mokykloms lietuvių literatūros vadovėlį (1966, antra laida 1967). Filologijos mokslų kandidato laipsnį gavo už studiją "M. Gorkis ir lietuvių literatūra" (išsp. leidiny "Kalba ir literatūra" I, 1956). Daktaro laipsniui rengė stambų veikalą apie Žemaitę ir jau buvo paskelbęs apie ją naujos medžiagos (Literatūra III, 1962). Atskiri jo brošiūriniai leidiniai: Jonas Biliūnas (1956), Tipiškumo problema literatūroje (1958), Literatūros kryptys ir metodai (1962), Literatūros rūšys ir žanrai (1964).
— Vilniuje lapkričio men. mirė dailės istorikas ir kritikas Stasys Budrys, eidamas 39-tuosius metus. 1957 baigė Petrapilio Repino dailės institutą, 1963 įsigijo meno mokslų kandidato laipsnį. Jo plunksnai priklausė 9 leidiniai apie mūsų skulptorius (Zikarą, Kedainj, Mikėną, Rimšą, Jokūbonj, Antinį, Pundzių, Br. Vyšniauską ir VI. Vildžiūną) ir istorine apybraiža "Lietuvos vitražas" (1968). Daug rašė periodikoj, padedamas vaduotis iš senosios "socialistinio realizmo" sampratos.
S u k a k t y s. — 75 metų amžiaus XII.8 sulaukė rašytoja Brone Buivydaitė (Mičiulienė). Nepriklausomybes metais ji buvo išleidusi tris poezijos rinkinius, eiliuotą padavimų knygą "Anykščių balades", romaną "Atversti lapai" (iš mokyklos gyvenimo), vaikams apysakas "Auksinis batelis" ir "Trys bičiuliai", pasakas - pjeses "Stebuklingoji radasta" ir "Lapė gudragalvė". Likusi Lietuvoje, nuo 1948 yra pasitraukusi į pensiją. 1957 pakartotos jau minėtosios apysakos ir pjesės-pasakos vaikams, o pernai išleista ir nauja stambesnė (403 psl.) vaikystės prisiminimų knyga "Pro vaikystės langą".
— 70 metų amžiaus XII.2 sulaukė operos solistas Ipolitas Nauragis. Dainavimo studijas Kauno konservatorijoje 1929 jis baigė, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje (karo mokyklos antrosios laidos karininkas, dalyvavo laisvės kovose, iš kariuomenės pasitraukė kapitonu 1919). Toliau tobulinosi Prancūzijoj ir Italijoj. Kauno operos teatre jis debiutavo jau 1928 ir netrukus buvo pakviestas nuolatiniu solistu. Ligi pasitraukimo iš Lietuvos jis dalyvavo 35 operų pastatymuose. Dainavo ir užsienio operose: 1936 Buenos Aires, 1937 Vienoj, be to, Latvijoj ir Estijoj. Tarp pagrindinių jo, boso, vaidmenų buvo Don Basilio (Sevilijos kirpėjas I, Mefistofelis (Faustas), Borisas Godunovas. Daug reiškėsi ir kaip koncertinis dainininkas. Vokietijos metais dainavo apie 300 koncertų, du kartus su koncertais lankėsi Anglijoj. Detmolde suorganižavus "Sevilijos kirpėjo" operos pastatymą, 12 kartų dainavo Don Basilio vaidmenį. 1949 atvyko į JAV, nuo 1953 vargonininkas Worcestery.
— 60 metų XII.5 sulaukė kun. dr. Ignas Urbonas. Kunigu įšventintas 1935, pasižymėjęs pastoraciniu uolumu, 1938 buvo pakviestas Kaišiadorių Vyskupijos katalikiškosios akcijos direktoriumi, 1941-44 kape-lionavo Aukštadvary. Vokietijoj Bonnos un-te pradėjo filosofijos studijas ir jas baigė daktaro laipsniu 1949, parašęs disertaciją apie Duns Skoto ir N. Hartmanno ontologijos pagrindus. Į JAV atvykęs 1949, vikaravo E. St. Louis lietuvių parapijoj; 1954 persikėlė j Gary, Ind., lietuvių parapiją, pradžioj vikaru, šiuo metu — klebonas. Visuomeniniame gyvenime daugiausia pasireiškė moksleivių ateitininkų s-goj kaip ilgametis (1955-63) jos dvasios vadas. Spaudoj dalyvauja nuo klieriko dienų.
— XII.8 sulaukė 60 metų amžiaus kun. Viktoras Dabušis. Kunigu į-šventintas 1935, pastoracinį darbą jis visą laiką siejo su visuomenine
veikla. Vokietijoje buvo tautinio delegato įgaliotinis anglų zonai ir Schleswigo - Holsteino srities dekanas. Į JAV atvykęs 1949, vikaravo Brooklyne, dirbo "Darbininko" redakcijoj, nuo 1963 Patersono liet. parapijos vikaras. Išskirtinai dideli jo nuopelnai ateitininkižkojoj veikloj: Ateitininkų federacijos vyr. valdybos narys 1953-67, jos gen. sekretorius 1953-62 ir reikalų vedėjas 1962-67; eilę metų administravo "Ateitį" (1952-60); visą laiką jo rankose lieka "Ateities" leidykla. Jaunimo stovyklos Dainavos vienas stambiųjų rėmėjų. JAV LB tarybos narys nuo 1967 (prezidiumo vicepirmininkas 1967-70).
— XTI.24 sulaukė 60 metų amžiaus Bostono tautinių šokių grupės ilgametė vadovė Ona Ivaškiene. Gimusi Bostone, ketverių metų vaikas buvo tėvų parvežta Lietuvon, iš kurios vėl grįžo į JAV 1928. Suorganizavusi liet. tautinių šokių grupę pasirodyti pasaulinės parodos Lietuvių dienoj New Yorke 1939, ji tapo jos nuolatine vadove, taigi — jau daugiau kaip 30 metų jai vadovauja. Drauge dalyvauja ir visame bendruomeniniame lietuviškajame gyvenime, pakartotinai yra išrinkta į JAV LB tarybą.
— XII.31 sulaukė 60 metų prof. dr. Antanas Ramūnas - Paplauskas, kurį šiame numery atskirai paminime.
— 50 metų amžiaus XI.15 sulaukė bendruomenės veikėjas inž. Bronius Nainys. Inžinieriaus diplomą gavo Vytauto D. un-te 1944, civilinės inžinerijos magistro laipsnį įsigijo Illinois technologijos institute 1963. Vokiečių okupacijos metais buvo įsijungęs į rezistencinę veiklą LAF eilėse. JAV daugiausia savo energijos ir sielos skyrė Lietuvių Bendruomenei: 1964-66 vadovavo LB Čikagos apygardai, 1967-70 pirmininkavo JAV LB centro valdybai. Ypač daug dėmesio kreipė jaunosios kartos įtraukimui į lietuviškąjį gyvenimą. Tarp didžiųjų renginių, kuriuose jis dirbo, yra II tautinių šokių šventė 1963, III kultūros kongresas 1967, Mokslo ir kūrybos simpoziumas 1969 (visi Čikagoje).
— Lietuvoje 75 metų sukaktį minėjo operos dainininkas ir režisierius Petras Oleka (X1.9), 60 metų — dramos aktorius Petras Zulonas (X.16), 50 metų — dramos aktorius Jonas Kavaliauskas (XII.10).
M o k s l a s. — Baltų studijų antroji konferencija vyko San Jose valstybinėj kolegijoj Kalifornijoj XI.26-29. Be baltų mokslininkų, joj dalyvavo ir kitų tautybių mokslininkai iš JAV, Kanados, Europos, P. Amerikos, Australijos. Iš lietuvių skaitė pranešimus J. Stukas, J. Račkauskas, A. Avižienis, V. Pavalkis, Pr. Manelis, J. Tininis, V. Bagdanavičius, Gimbutienė, A. C. Matulis, T. Re-meikis, B. Mačiuika, L. Sabaliūnas, R. Šilbajoris, EI. Tumienė, J. Jakštas. Taip pat lietuviškuosius klausimus lietė R. Sealey, V. Ruke-Dra-vinos, R. Schmalstiego, J. Marvino ir daugelio kitų pranešimai. Atskirų posėdžių pirmininkai iš lietuvių buvo J. Stukas, M. Gimbutienė, Br. Kasias ir V. Vardys. Rengimo komitetą sudarė E. Anderson, M. Gimbutienė, I. Ivask, J. Puhvel ir V. Vardys. Konferenciją surengė The Association for the Advancement of Baltic Stu-dies, kuriai nuo šių metų vasaros pirmininkauja prof. dr. V. Vardys. — Stockholme suorganizuotas Baltų institutas. Jam vadovauja dr. B. Kalninš, vienas vicepirmininkų yra dr. K. J. Čeginskas. Prie valdybos veikia moksline taryba, kurion įsijungė apie 20 Švedijoje gyvenančių baltų, besireiškiančių moksline veikla. Lietuvių joje yra J. Lingis ir dr. K. J. Čeginskas.
— Patologas dr. Jonas Valaitis Illinois universitete pakeltas pilnu profesoriumi.
— Ernestas Paršelis konkurso keliu laimėjo pakvietimą į Buenos Aires valstybinio un-to dėstytojus. Ligi šiol jis dėstė dviejuose katalikų un-tuose ir buvo pedagoginio instituto rektorius.
— Toronto akademikų draugijoj X1.21 dr. A. Balsys skaitė paskaitą apie genetikos pagrindus, Vašingtono lietuvių technikos ir gamtos mokslų draugijoj XI.21 dr. V. Klemas svarstė ekologines problemas.
— J. V. Danys Kanados inžinierių s-gos The Engineering Institute metiniame suvažiavime Ottawoje IX. 16-18 skaitė paskaitą apie švyturių projektavimą.
— A. J. Greimas skaitė paskaitas Milano Instituto Gemelli dešimtmečio sukakties simpoziume ir vėliau Paduvos universitete. Jis pakviestas prie Urbino un-to steigiamo tarptautinio semiotikos ir lingvistikos instituto moksliniu direktoriumi.
R a š y t o j u o s e. — "Lietuvių dienų" leidykla (4364 Sunset Blvd., Hol-lywood, Calif. 90029) išleido literatūrom plokštelę Keturi autoriai — po^zijn ir proza. Prozai atstovauja P. Andriušis savo skaitoma ištrauka iš apysakos "Sudiev, kvietkeli'*. Savo lyriką skaito St. Santvaras, Bern. Brazdžionis ir Ant. Gustaitis. Muzikinius įtarpus parašė ir įskam-bino J. Gaidelis. Aplanką piešė Alf. Docius. Plokštelė ilgo grojimo, tinka sterco ir mono aparatams, kaina 5 dol.
— Argentinos rašytojų draugija šią vasarą Buenos Aires minėjo O. Milašių, surengdama du jo poezijos vakarus. VIII.24 apie Milašių skaitė paskaitą draugijos sekretorius ir Milašiaus vertėjas į ispanų kalbą Lysandro Galtier, o vietiniai aktoriai paskaitė pora jo ilgesnių kūrinių. VIII.31 buvo perteikta jo misterija "Miguel Manara".
— Bostone X1.21 paminėta Petro Vaičiūno 80 gimimo metų sukaktis, žodį apie jį kaip poetą ir dramaturgą tarė A. Gustaitis. Dramos sambūrio nariai, režisuojami Al. Gus-taitienės, suvaidino pora ištraukų iš "Naujųjų žmonių" ir "Tuščių pastangų"-
— Los Angeles XII.5 poezijos vakare Pr. Visvydas aptarė ką tik pasirodžiusį K. Bradūno rinkinį "Donelaičio kapas". Į vakarą buvo atvykęs ir pats autorius. Be jo, savo kūrybą skaitė vietiniai poetai B. Brazdžionis, EI. Tumienė, D. Mitkienė ir Pr. Visvydas. K. Bradūno poeziją deklamavo D. Mackialienė.
— Bern. Brazdžionio poezijos rinktines "Pcezijos pilnatis" pristatymai, dalyvaujant pačiam autoriui, surengti Čikagoj XII.12 ir Bostone XII.13. Čikagoj pristatymą rengė korporacija Šatrija (B. Brazdžionis yra jos narys). Į Čikagą atvykęs LRD pirmininkas T. L. Andriekus aptarė B. Brazdžionio poetinės kūrybos savitumą. Savo poezijos paskaitė pats autorius. Kiti programos dalyviai buvo aktorė Z. Kevalaitytė-Visockienė, deklamuotoja K. Baltrušaitytė - Valaitienė, solistė R. Mastienė ir šokėja Jagna Stangen-berg. Bostone apie B. Brazdžionį kalbėjo Pr. Naujokaitis, o jo kūrybos paskaitė aktorius H. Kačinskas.
— Čikagoj XII.6 Mokytojų sąjungos surengtame leidinio Lietuvių švietimas Vokietijoje pristatyme pagerbtas jo redaktorius V. Liulevičius ir leidėjas J. Karvelis (70 metų amžiaus sukakties proga). — Detroite X.29 per V. Alanto apysakų knygos Nemunas teka per Atlantą pristatymą apie autoriaus kūrybą kalbėjo B. Gražulis.
— Čikagoj XI.27 spaudos mėnuo paminėtas literatūros vakaru, kuriame savo kūrybos skaitė vietiniai rašytojai J. Vaičiūnienė, D. Brazy-tė - Bindokienė, K. Bradūnas, č. Grincevičius, A. Kairys, J. švabai-tė ir Gr. Tulauskaitė.
— Filisterių skautų sąjunga organizuoja knygų leidimo fondą. Numatoma leisti originalius grožinius kūrinius, paaugliams skaitinius ir mokslinius - publicistinius veikalus. Fondo administratorius — R. Merkys.
M u z i k a. — Waterburio lietuvių parapijos cheras savo 75 metų sukaktį paminėjo jubiliejiniu koncertu XI.22. Programoj dar dalyvavo pianistė J. Rajauskaitė - Petrauskiene, kemp. A. Aleksio vadovaujamas vyrų kvartetas ir amerikiečių dainininkių grupė.
— New Yorko vyrų choras (vadovas V. Strolia) koncertavo Balti-morėj X.31 ir Filadelfijoj XII.5.
— Maspetho (N. Y.) lietuvių bažnyčioj XI.22 surengtas religinės muzikos koncertas Kristaus Valdovo garbei. Programą atliko solistai V. čižauskaitė - Balčiūnienė ir St. Cit-varas, pianistas V. Vasyliūnas, Atsimainymo ir Angelų Karelienės parapijų jungtinis choras.
— New Yorke XII.6 surengtas tradicinis koncertas paminėti persekiojamai Lietuvos bažnyčiai. Programą atliko solistai O. ZubavičienS ir Ben. Povilavičius, pianistė J. Rajaus-kaitė-Petrauskienė ir VVaterburio vyrų kvartetas.
— Solistė P. Bičkienė lapkričio mėn. dainavo MacDowell Memorial Asso. koncerte Kendall kolegijos salėj Evanstone, 111. Taip pat ji atliko koncertinę programą VLIKo seimo bankete Čikagoj XII.5.
— Clevelande XII.12 koncertavo solistai dainininkai St. Baras ir J. Vaznelis ir pianistas A. Kučiūnas.
— Bostone X1.22 Lietuvos kariuomenės minėjime koncertinę programą atliko J. Krištolaitytė ir St. Liepas. Ir kitose kolonijose tą dieną vykusiuose Lietuvos kariuomenės minėjimuose buvo meninės programos dalis.
— Los Angeles X1.14 BALFo rengtame koncerte dalyvavo solistai B. ir R. Dabšiai ir Ant. Pavasaris, pianistė R. Apeikytė, šv. Kazimiero parapijos choras ir Orange apskrities gydytojų simfoninis orkestras.
— Bostono liet. parapijos choro koncerte XII.6 dar dalyvavo soliste I. Stankūnaitė ir Berklee muzikos kolegijos saksofonų kvartetas, kuris atliko choro vadovo komp. J. Kačinsko kvartetą.
D a i l ė. — K. Žoromskis surengė savo darbų parodą Seton Hali universitete (So. Orange, N. J.) XII. 1-20. šio un-to studentų centro dailės galerijoj buvo eksponuota 14 tapybos kūrinių.
— Čiurlionio galerijoj XI.14-22 vyko Zitos Sodeikienės darbų paroda. Buvo išstatyta 40 darbų — tapybos kūrinių, ofortų, piešinių. Paroda paliudijo dailininkės daromą pažangą ir pasiekiamą kūrybinį savitumą.
— Čikagoj Van Pelt galerijoj XI. 28 — XII.13 parodą surengė Ant. Petrikonis, išstatęs aliejinės, akrilinės ir akvarelinės tapybos 84 darbus.
— N. Vedegytės-Palubinskienės du paveikslai buvo išstatyti Clevelando dailininkų parodoj — J. C. Ce:i-ter galerijoj XI.17-30. Taip pat ji dalyvavo Ohio dailininkų parodoj Canton Art institute XI.29-1.10.
— Clevelande XI.28-29 buvo eksponuota Gabijos leidyklos suorganizuota mūsų grafikos paroda, o XII. 5-6 savo tapybos darbus rodė L. Urbonas, XII.6 — R. Laniauskas.
— Waterbury XII.5-6 surengta pomirtinė Ad. Galdiko kūrybos paroda. Dailininko asmenį ir kūrybą parodos atidaryme aptarė T. L. Andriekus ir M. Avietėnaitė.
— Detroite XI.28-29 ir XII.5-6 buvo rodomi Rasos Arbaitės 42 paveikslai. Tai jauna, vos 15 metų dailininke, bet jau surengusi eilę parodų. — XII.5-6 savo tapybos darbus rodė J. Laurinaitis.
— Ina Nenortienė, dirbanti pritaikomojo meno srityje (daugiausia pamėgusi emaliuotą varį) buvo pakviesta dalyvauti New Yorko Ame-ricana viešbutyje XII.5-13 vykusioj parodoj.
— Čikagoj XII.13 surengtas P. Augiaus mirties dešimtmečio minėjimas, per kurį pristatyta jo iliustruota "Pupos pasaka" ir skaidrių albumas "Žemaičių vestuvės". Kun. V. Bagdanavičiaus paskaita komentavo "Pupos pasaką".
— Toronte XI.28-XII.6 vyko J. Dagio skulptūros darbų paroda.
— Pr. Baltaduonis rodė medžio šaknų skulptūras Montrealyje XI. 28-29 ir Detroite XII.12-13. Anksčiau jis buvo surengęs parodą Londone, Ont., Shute instituto dailės galerijoj.
— Dail. A. Galdiko paveikslų savininkai ruošiamos jo monografijos reikalui yra prašomi skubiai atsiųsti savo turimų paveikslų nuotraukas šiuo adresu: Galdiko Monografija, 110 Ridgewood Ave., Brooklyn, N. Y. 11208. Siunčiant nuotraukas, prašoma nurodyti paveikslo pavadinimą, dydį, techniką, kada ir kur įsigytas, savo vardą bei pavardę ir adresą. Dalis paveikslų, juos perfotografavus, įeis į monografiją. Bus paskelbti ir visi paveikslų savininkai.
— Paryžiaus Galerie de Seine gruodžio mėn. vyko Prano Gailiaus piešinių ir grafikos paroda. Joje buvo išstatyta ir neseniai išleista jo iliustruota knyga "La Mer" (Jūra) — O. Milašiaus tekstas.
— Sydnėjuje X.12-31 H. McEven galerijoj keramikos darbų parodą surengė Jolanta Janavičienė. Taip pat ii dalyvavo šią vasarą Prancūzijoj Vallauris mieste vykusioj tarptautinėj keramikos parodoj.
J a u n i m e. — Studentų ateitininkų sąjungos suvažiavimas vyko Toronte X.24-25. Naujon centro val-dybon išrinkti: pirm. Jurgis Oniū-nas, vicepirm. L. Vainienė, sekretorės A. Giedraitytė, E. Juškaitė ir B. Tutinaitė, užsienio reikalų vedėja M. Sandanavičiūtė, valdybos narys J. Vainius (visi iš New Yorko), iždininkas A. Juzukonis, iždininko sekretorė L. Gustainytė (abu iš Toronto), "Gaudeamus" redaktoriai G. .Juozapavičiūtė ir V. Kliorys.
— Lietuvių studentų sąjungos XX suvažiavimas vyko Clevelande XI.23-28. Dalyvių buvo iki 200, nemaža jų sekė ir suvažiavimo programą, o ne tik naudojosi suvažiavimo proga "paviešėti", kaip dėjosi ankstesniuose pastarojo meto suvažiavimuose. Prof. dr. V. Bieliausko paskaita analizavo lietuvių studentų tapatybės krizę. A. Idzelis kalbėjo apie aukštesnių studijų studentus, "Lituanus" žurnalo reikšmę kėlė J. Cadzow. Lietuvių studentų kryptį 1950-69 nagrinėjo simpoziumas, kuriame dalyvavo dr. V. Kavolis, Arv. Barzdukas, A. Zaparackas ir P. Žygas. šis simpoziumas suvažiavimo programoj turėjo centrinę vietą savo aktualumu. Deja, jį ištiko nelemtis. Pirmasis kalbėtojas (dr. V. Kavolis) lyg užsimiršo, jog yra pakviestas ne paskaitai skaityti, ir kalbėjo taip ilgai, kad netekę kantrybės pusė suvažiavimo dalyvių išsivaikščiojo dar per jo paskaitą. Likusieji trys kalbėtojai turėjo savo mintis dėstyti jau pustuštei salei. Rodos, pakankamai ir su pagrindu buvo prisiskųsta dėl vyresniųjų besaikiško ilgų kalbų pamėgimo, nepaisant, jog ne visur joms yra vieta. Tiesiog sunku suprasti, kaip sparčiai ir vakarykštis jaunimo atstovas spėjo pasisavinti nelemtą kai kurio senimo įproti. Pamoka ateičiai: kas be-užsimirštų, kur esąs, posėdžio prezidiumo pareiga jo laiką apriboti. Antraip — ir "jaunuoju senimu" teks nemažiau skųstis, kaip senuoju. Antrasis simpoziumas buvo skirtas visai lietuviškajai bendruomenei aktualiam ryšio su tėvyne klausimui. Šiam simpoziumui vadovavo Alg. Rukšėnas, o jame kalbėjo A. J. Kasulait's, dr. Z. Rekašius, E. Juodvalkytė ir Stankus. Apie II Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą informavo rengimo komiteto pirmininkas R. Sakadolskis. Literatūros vakaro proT"amoj dalyvavo Ž. Bilai-šytė, I. Damušytė, A. Garliauskas ir E. Juodvalkytė. Suvažiavimo uždarymo vakare programą atliko Hamiltono tautinių šokių grupė "Gyva-taras".
— Toronto Prisikėlimo parapijos sporto klubas "Aušra" savo 15 metų sukakti paminėjo X1.29 Čikagos tautinių šokių grupės Grandies koncertu.
Ncw Yorko skautai studentai X1.7 surengė literatūros vakarą jaunimui, kuriame savo kūrybą skaitė A. Landsbergis, M. Saulaitytė ir R.
Grybauskas.
Iš visur. — Ateitininku federacijos taryba, posėdžiavusi Dainavoj X17-18, savo pirmininku išrinko kun. Gediminą Kijauską, SJ, buvusi ilgametį moksleivių sąjungos dvasios vadą, dabartinį jėzuitų pro-vinciolą.
— Clevelande X.31 - XI. 1 vyko skautų vadų studijinis suvažiavimas. Dalyvių buvo 120. Bendriniams posėdžiams vadovavo LSS tarybos pirm. A. Saulaitis, seserijos — L. Milukienė, brolijos — P. Molis. Bendrajame posėdyje žvilgsnį į ateitį ryškino A. Saulaitis, kun. J. Vaiš-nys, č. Senkevičius, J. Gudaitis (raštu), M. Jonikienė, S. Gedgaudienė ir jaunieji vadovai V. Baukytė ir G. Plačas. "Geriau uždegti vieną žvakę, negu keikti tamsą" — šie vyr. skautininkės L. Milukienės žodžiai, žvakės uždegimu pradedant suvažiavimą, simbolizavo bendrą šio suvažiavimo nusiteikimą.
— Marijonų leidžiamas religinis laikraštis Laivas lapkričio 24 sulaukė auksinės 50 metų sukakties. Iš pradžių ėjo "Draugo" priedu, vėliau atskiru savaitraščiu, šiuo metu — dvisavaitinis leidinys. Pirmasis jo redaktorius buvo vysk. (vėliau) P. Būčys.
— Ohio liet. gydytojų d-ja Clevelande X1.17 atšventė savo veiklos dvidešimtmetį. Pradžioj tebuvo keli nariai, dabar jų yra apie 60. Pozityviai šią draugiją išskiria kultūrinis domesys — nuo 1957 kasmet skiriama 1000 dol. premija, šių meti) keturioliktąją premiją gavo prof. A. Maceina. Dabartinis draugijos pirmininkas — dr. Edm. Druktenis.
— Detroito radijo valandėlė "Lietuvių balsas" X1.8 minėjo savo 25 metų sukaktį. Išleistas St. Garliaus-ko redaguotas jubiliejinis leidinukas. Minėjime dabartinis radijo klubo pirmininkas inž. Vc. Urbonas padarė veiklos apžvalgą — per 25 metus perduota 1140 valandėlių, kurių vidutinė kaina buvo 27 dol., viso išleista 83.000 dol.
— ALTo suorganizuota lietuvių tautos genocido paroda antrą kartą Čikagoj buvo eksponuota Šv. Kryžiaus parapijos salėje X1.14 - 19.
— Steigiamojo seimo minėjime Detroite XII.13 kalbėjo prel. J. Bal-kūnas.
— Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje X1.29 - XII.31 surengta giesmynu paroda, minint pirmojo lietuviško giesmyno 400 metų sukakti.
— Čikagoj XI.28-29 atidaryta Lietuvių tautinių namų būstinė (7108 So. Rockwell Ave.).
— Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komitetan trijų metų kadencijai korespondenciniu būdu išrinkti: M. Mackevičius (pirm.), E. Bo-reiša (sekr.), J. Bertašius, J. Daugėla, A. Kučys, dr. V. Sruogienė, VL Tamošiūnas.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
