Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas

* Beurone mirė pasižymėjęs vokiečių tapytojas vienuolis Willibr ordas Verkadė. Tai buvo būdingas praeities tapytojas.

Visi Paryžiaus, priėmusio į savo eiles jauną olandą Hūveną, menininkai ir rašytojai puikiai suprato, ką reiškia Bruniėre žodžiai, kai jis paskelbė „Pozityvinių mokslų bankrotą“. Des fin de siėcle intelektualai atrado imanenciją, rašytojai — paslaptį, tapytojai — simbolį. Tuo dvasinio renesanso keliu veikiai pasuko jaunas Janas Verkadė, galiausiai savo dvasinius klaidžiojimus apvainikavęs stipriu tapytojo teptuku ir vienuolio abitų. Ypač daug padėjo jam persilaužti Ed. Schures teosofija, tapybiniais terminais jam perteikta garsiojo menininkų draugo Sėrusier. Tačiau teosofija nenumaldę jo neramios sielos, pilnutinio gyvenimo jam nedavė nė protestantizmas, jį matė Verkadė tik katalikybėj, todėl galiausiai ir nusprendė apsikrikštyti, nes krikštas jam reiškė kelią į tobulybę.


Savo antrojoj išpažinimų knygoj, pavadintoj „Paskatas į tobulybę“, jis leidžia giliai įžvelgti į šių dienų vienuolio išvidinį dvasios pasaulį. Nors kai kas ir apgailestauja, kad jis antrojoj savo gyvenimo pusėj teptuką pakeitė rašytojo plunksna, tačiau savo duoklę menui Verkadė ir taip yra su kaupu atidavęs. Tapytojo karjerą jis pradėjo tuo metu, kai Paryžiaus tapybos studijos iš impresionizmo pasuko į simbolizmą. Nuo 1894 m., gerai įsigilinęs į Monte Cassino ir Beurono šedevrus, jis atsideda bažnytinei tapybai. Šito dėcorateur austėre talentą gerai pavaizduoja kad ir du freskai, padaryti Vienos karmelitų bažnyčiai. Bažnytinė tapyba sudarė sąlygas jo talentui atsiskleisti, o vienuolinis uždarumas ir vienatvė kaip tik jį pagilino ir išbaigė.

* Pirmą kartą po šio karo prancūzų menininkė atvyko su gastrolėmis į Britų zoną Vokietijoje. Tai buvo jauna pianistė Moniąue Haas, koncertavusi Hamburge.

* Paryžiuj mirė tapytojas A l b e r t M a r q u e t, vienas iš talentingiausių šių dienų prancūzų tapytojų, kurio paveikslai kadais buvo išstatyti drauge su kitų jūriniais reprezentacinėj prancūzų meno parodoj Kaune.

* Miunchene, Nacionalinio meno muziejaus būste, išstatytoji kinų meno paroda sukėlė gyvą tarp menininkų susidomėjimą. Paroda vaizdžiai parodo, koks skirtumas tarp Vakarų ir Rytų pasaulių mene.

* Prancūzų karinės valdžios kultūrinio skyriaus šefas gen. Noiret Berlyne atidarė prancūzų plastinio meno parodą, vaizduojančią prancūzų meno išeitą kelią nuo Rodino iki Renoir, Degas, surrealistų ir kt. Rodino išstatyti 88 paveikslai, akvarelės ir piešiniai.

* Olandų vyriausybės iniciatyva buvo suruošta plati Van Gogho kūrybos paroda, pavaizduojanti visą jo genijų, pradedant tamsiais skausmingais kalnų darbininkų gyvenimo vaizdais, baigiant saulėtaisiais Pietų Prancūzijos paveikslais.

Žymiausia ir išsamiausia Van Gogho paveikslų paroda buvo suruošta Ženevoje, kur buvo išstatyti 172 jo įvairus darbai.

* Leonardo da Vinci, „Paskutinė Vakarienė“, kad taip smarkiai negestų ir būtų apsaugota nuo visokių klimatinių įtakų, gavo specialų saugomąjį aparatą panašų į
stiklinę sieną, įtaisytą su šviestuvais keli metrai nuo paties fresko.

* Kristaus kančios vaidinimams Oberamergau miestelyje, kurie numatyti vėl pradėti 1950 m., ruošiamasi su visu atsidėjimu. Birželio 22 d. buvo suvaidintas Eckerto „Sūnus palaidūnas“. Žymi artistų dalis dar tebėra nepaleisti iš karo nelaisvės. Jei jie lig laiku negrįš, vaidinimus 1950 m. vargu bus galima pradėti, nes jiems reikia nemaža laiko gerai pasiruošti. Paskutinį vaidinimą 1934 m. aplankė per 400.000 žmonių, iš jų 130.000 užsieniečių. Lankytojams priimti numatoma įtaisyti naujas sodybas.

* „Miuncheno vasara“ gražiausiai buvo reprezentuota meninėmis iškilmėmis Nymphenburge, taip pat Deutsches Museum būste. Iškilmės buvo baigtos Miuncheno Filharmonikų sugriežia Devintąja. Jie iš viso davė 36 koncertus, tarp jų 9 Brucknerio, taip pat pridėjo Mahlerio Septintąją simfoniją. Tarp svečių dirigentų pasirodė Furtwangleris, Weissbachas, Agopas ir Jochumas. Vals. opera pasirodė naujai su ,,Walkūre“ ir „Bemauerin“ premjeromis. Be klasikų, duodami ir modernistai: Pistonas, Stravinskis, Hindemithas, Šeštakovičius.

* Maskvos koncervatorija ryšium su kompozitoriaus 50 metų mirties sukaktimi suruošė Brahmso c i k l ą. Buvo atlikti visi jo veikalai, išskyrus vokiškąjį Reąuiem ir jo vokietinęs dainas.

* Pagal V. H u g o romaną „Ruyblas“ statoma filmą su Daniele Darrieux. Nobelio laureatė Sigrid U n d s e d pati prižiūri Hollywoode statomą pagal jos romaną filmą „Kristina, Lawrenco duktė“.

Netrukus išvysime filmoje Ambre, taip pat Doriano Grayaus payeikslą. Briuselyje baigta pagal prancūzų versiją filmą ,,Įsikūnijęs velnias“, o amerikiečiai pastatė filmą iš ispanų pilietinio karo metų, pavadintą pagal amerikiečių rašytojo Ernesto Hemingvayaus romaną „Kam skamba mirusiųjų varpai“. Jos pagrindan padėta anglų rašytojo Johno Donne mintis, kad kiekvienas žmogus sudaro visatos dalelytę, ir jo mirtis menkina taip pat mano buitį. Todėl aš neklausiu, kam skambina mirusiųjų varpai, nes žinau, kad jie skambina man pačiam. Hemingvaus ispanų pilietinio karo metu buvo Madride „New York Times“ korespondentas ir visą jo šiurpumą, pareikalavusį apie milijoną žmonių gyvybių, matė pats savo akimis. Todėl ir filmą ispanų pilietinį karą pavaizduoja veik tobulai. Saw Woodo pastatymas irgi vykęs, lygiai, kaip kad Ingridos Bergmnn pakvietimas svarbiausiam vaidmeniui.

Apskritai, tenka pasakyti, jog, išsisėmus ir sulėkštėjus filmų autorių tematikai, pasukta visai gera kryptimi — duoti kiek galint daugiau įfilmuotų pasaulinių rašytojų kūrinių. Tiktai drauge kyla baimė, kad nebūtų per daug iškreipta jų mintis, kaip kad jau yra su kai kuriais iš jų atsitikę. Pasaulinių rašytojų šedevrų filmoje duos ypač gausiai prancūzų, amerikiečių ir anglų filmų magnatai.

* Per tarptautinį filmų festivalį Locarno mieste, Šveicarijoje, vokiečiai pasirodė su pirma po šio karo pagaminta filmą „Tais laikais“, parašyta pagal Kautnerio scenarijų. Joj vaizduojamas simboliškai vokiečių gyvenimas Hitlerio režimo metu.

* Filmų studija Vienos mieste stato filmą, pavadintą „20— ji liepos“, vaizduojančią ruoštąjį prieš Hitlerį sąmokslą. Filmą statoma pagal to paties vardo Aleksandro Lernet

— Holenia novelę, neseniai pasirodžiusią Konstancoj leidžiamam laikrašty „Die Erzahlung“.

— „F a r r e b į q u e“. Abi filmos pastatytos be profesionalų filmų artistų ir filmos žvaigždžių, o už pastarąją paskirta net pati didžioji prancūzų filmų premija.
„Farrebiąųe“ imta iš sodžiaus buities ir parodo didelę gamtos ir žmogaus darną, primenančią iš dalies italų rašytojo Silonės „Duoną ir vyną“. Pagrindinė veikalo mintis: ūkininko soda yra ne suma jo žemių, bet suma aukų, sudėtų jai padaryti našiai, tai himnas žemės meilei.

Italo Sicos filmą primena iš dalies rusų „Kelią į naują gyvenimą“ ir rodo šiurpų italų benamių vaikų tragizmą. Tačiau kartu tai yra žiaurus kaltinimas ir mūsų nūdienei civilizacijai.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai