Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Minint 42 Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo metines, Valstybės Sekretorius Ch. Herteris paskelbė šį pareiškimą:
"Prieš keturiasdešimt dvejis metus Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės dekliaracijos buvo paremtos tvirtom valstybinėm tradicijom, kurios truko šimtmečius, nepaisant kietos priespaudos periodų. Sovietų vyriausybė buvo tarp tų, kurios anksti suteikė pripažinimą ir pareiškė atsisakanti visiems laikams nuo suverenumo teisių į naujas Pabaltijo valstybes. Tačiau po dviejų dešimtmečių laisvės Pabaltijo kraštai buvo smurtu įjungti į Sovietų Sąjungą.

Mes norime šia proga patvirtinti iš naujo mūsų aiškų ir tebetrunkantį draugiškumą Pabaltijo valstybėms ir užtikrinti jas iš naujo, kad jos labai pasilieka mūsų mintyse. Mūsų artimi ryšiai su Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonėmis kyla tiek iš bendros pagarbos laisvei, tiek iš reikšmingo indėlio, kurį žmonės iš tų kraštų davė Jungtinių Valstybių kultūrinio, ūkinio ir politinio gyvenimo plėtrai ir turtėjimui.

Mes tebesilaikome tvirto įsitikinimo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės turi teisę pačios pasirinkti vyriausybes ir laukti dienos, kada Pabaltijo kraštai vėl galės džiaugtis valstybine nepriklausomybe."

* šiemet JAV Kongresas vėl, tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate prisiminė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventę. Vasario 16 d. rytmetį Senate maldą atkalbėjo Ansoni-jos klebonas kun. Benediktas Gau-ronskas, Ats. Rūmuose Tėv. Pranciškus Giedgaudas, OFM, iš Brooklyno. Po to eilė kongresmanų ir senatorių tarė žodį, pasmerkdami Rusijos nedorą žygį pavergiant Lietuvą ir toje vergijoje laikant iki šiol. Kalbose išreikšta laisvės ir geresnių laikų viltis. Taip pat ir JAV gubernatoriai, prašant Altui, prisiminė Lietuvą, paskelbdami Vasario 16 švente. Tai padarė; Iowos, Mary lando, Ohio, Penn-sylvanijos, Wisconsino, Illinois, Massachusetts, Indianos, New Jersey, Ne-braskos ir Texo gubernatoriai. Virginijos ir South Carolinos gubernatoriai pažadėjo painformuoti apie Lietuvos Dieną spaudą. Taip pat ir lietuvių kolonijose Vasario 16 buvo iškilmingai prisiminta pamaldomis bažnyčiose ir susirinkimais su turiningomis programomis. Didesniuose miestuose kalbėjo Kongreso atstovai ir senatoriai. Rinkta aukos Lietuvos laisvinimui.

* Amerikos ambasadorius Jungtinėms Tautoms, Henry Cabot Lodge, paskelbė taip pat pareiškimą, kur, tarp kita ko, rašoma: "Jungtinės Valstybės niekad nepripažino sovietų neteisėtai įvykdytos Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių okupacijos. Mes niekad nesusvyravome savo tikėjime, kad šitų krr(1tų tautos atgaus laisvę. Jūs galite pasitikėti mano geriausiom pastangom palaikyti šį tikėjimą gyvą.

* Prel. Pr. Juras, Šv. Pranciškaus parapijos klebonas Lawrence, Mass., Lietuvių Mokslo Akademijos, kurios centras yra Romoje, už darbus lietuviškosios - katalikiškosios kultūros srityje ir didelius nuopelnus Akademijai pakeltas garbės nariu.

* Jurgis Gliaudą laimėjo šių metų "Draugo" premiją už romaną rankraštyje "šikšnosparnių sostas". Sprendimo komisiją sudarė A. Vaičiulaitis, A. Nyka Niliūnas, K. Bra-dūnas, L. Dambriūnas ir J. Vitėnas. Jurgis Gliaudą "Draugo" premiją gauna trečią kartą. 1951 m. jis buvo premijuotas už romaną "Namai ant smėlio", 1952 m. — už romaną "Ora pro nobis". Rašytojas Iškilo tremtyje, labiausiai "Draugo" premijomis. Gimė jis 1906 m., teisės studijas Kauno universitete baigė 1936 m., rašyti pradėjo jis 1945 m. Šiemet premijuotame romane vaizduojamas tremtinių lietuvių gyvenimas Amerikoje. ši "Draugo" 1000 dol. vertės premija jau yra aštuntoji. Dienraščio vadovybe pasiryžusi ją tęsti.

* Dešimtasis Balfo seimas planuojama šaukti šiais metais rugsėjo 3, 4, 5 dienomis Čikagoje. Balfo direktorių suvažiavimas įvyks Niujorke kovo 19 d. Bus svarstomi Balfo įstatai ir jų pritaikymas šių dienų Balfo veiklai.
Balfo Centro valdyba nutarė grąžinti 10,000 dol. dalį skolos Amerikos valdžiai, Treasury Departamentui reikalaujant. Ši paskola buvo duota tremtinių kelionei finansuoti. Balfas dar liks skolingas 10,000 dolerių, nes pasinaudoję paskola ne visi dar grąžino Balfui, kitų net neįmanoma surasti, greičiausia nenori grąžinti.
Balfas apmokėjo 100 prenumeratų "Eglutės" , kuri siuntinėjama Vokietijoje esantiems vaikučiams. Taip daroma jau kelinti metai.

* Pax Romana suvažiavimas įvyko gruodžio 29 - sausio 6 d.d. Filipinų salose Manilos mieste. Ten atstovaująs egzilų komisijai ir Studentų Ateitininkų Sąjungai dr. Vytautas Vygantas išrinktas visos Pax Romaną Sąjungos pirmininku. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvos atstovui tenka tos pareigos. Tik neprikalusomos Lietuvos laikais Pranas Dielininkaitis bu-vuo išrinktas vicepirmininku (miręs 1942 po bolševikų kalinimo). Kai dabar Lietuva bolševikų okupuota ir kai dėl to nebe viena tarptautinė organizacija nenori net atstovo teisių duoti pavergtų tautų tremtiniams. Pax Romaną Išsirinko lietuvį pirmininku.

Dr. V. Vygantas žymisi lietuviškoje ir tarptautinėje dirvoje energinga veikla. Dalyvauja pasauliniuose suvažiavimuose, visur keldamas Lietuvos laisvės reikalus. Jo triūsu laikosi žurnalas Lituanus, kuris pateikia kultūrinės ir politinės informacijos kitataučiams.

* Nauj. Zelandijos Lietuvių Bendruomenės surengtas dešimtmečio suvažiavimas Aucklande prasidėjo gruodžio 29. Vakare Gribblehurst parko salėje įvyko atidarymo vaišės. Jų metu kalėdų senelis jaunesniesiems atnešė dovanų. Programoje aktorius Petras Šimkus skaitė ištrauką iš Vinco Krėvės "žento".
Rytojaus dieną specialiai į suvažiavimą iš Australijos atvykęs kun. dr. P. Bačinskas Šv. Patriko katedroje aukojo mišias. Pamoksle svečias atkreipė dėmesį į mūsų pastangas išlaikyti lietuviškumą ir atgauti Lietuvos laisvę kaip dieviškos valios vykdymą, ragindamas tiek vyresniuosius, tiek jaunesniuosius atlikti savo pareigas.

Vėliau YWCA salėje vyko suvažiavimo posėdžiai. Pranešimus padarė Dunedino atstovė V. Butkienė, Wel-lingtono seniūnas F. Jerašius. Auck-lando apylinkės pirm. J. Žiginskas ir N.Z.L.B. pirm. Č. Liutikas. P. Butkienė skaitė paskaitą—Lietuvis tremtinys istorios bėgyje. Kalbėtoja nurodė, jog lietuvių tremtinių būta nuo gilios senovės, vienok mūsų sąlygos yra geriausios, kokias lietuvis tremtinys yra turėjęs, todėl mes galime ir turime padėti savo kraštui.

G. Procuta skaitytoje paskaitoje— Lietuviško jaunimo problemos tremtyje—iškėlė keletą nutautėjimo priežasčių: didžiumos vyresniųjų nenuosaikus materializmas ir stoka nuoširdaus ir sąmoningo darbo lietuvybei neigiamai nuteikia jaunuosius.

Toliau buvo Krašto Valdybos rinkimai ir einamieji reikalai. Naują valdybą sudaro: arch. V. Procuta — pirmininkas, J. Pečiulaitis — sekretorius ir A. Malskaitis — iždininkas. Posėdis užbaigtas Lietuvos himnu. Posėdžio salėje buvo surengta lietuvių liaudies meno ir spaudos paroda.

Suvažiavime dalyvavo apie šimtas žmonių, buvo išreikšta pageidavimų panašius suvažiavimus rengti dažniau.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai