Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Studijų savaitėje Prancūzijoj atstovauta ir Lietuva PDF Spausdinti El. paštas
AKADEMINIS GYVENIMAS


„Les Somaines Etudiantes Internationales“ buvo suorganizuota pirmą kartą Prancūzijoje 1947 „m. liepos mėn. 25 d. Chateau de Vorenne (Saveniėres Maine et Loire). Tęsėsi iki rugpjiūčio mėn. 20 d. Ją suorganizavo „Le Secrėtariat International de la Fėdėration Francaise des Etudiants Catholiques“.

Šios studentų savaitės globėjai buvo: Pax Romaną, Kanados Ambasadorius gen. maj. Georgės p. Vanier, Prancūzijos ambasadorius prie šv. Sosto Jacques Maritain, Vakarų Provincijų Katalikų fakultetų rektorius Pasguier, Prancūzų Akademijos nariai: Duc de lž Force, Etienne Gilson, Robert d. Harcour, admirolas Lacaze, prof. Grenet, Pax Romanas pirmininkas Roger Millot ir daugelis kitų aukštų žmonių.


Studentų savaitės tikslas buvo pažinti dabartinę kultūrą ir po karo susidariusią gyvenimo struktūrą, nustatyti ir išspręsti „garbingo žmogaus“ problemą ir ją įgyvendinti realiai. Tam atsiekti organizatoriai norėjo kad įvairių tautybių jaunimas susiartintų, vienas kitą pažintų suvienodintų savo siekius, idėjas ir jų realizavimą, darbuotųsi kartu, bandytų suprasti savo epochą panaikintų egzistuojančias skirtingas tendencijas ir įneštų žymią dalį pagal savo sąžinę ir atsakomybę pasaulio reikalų tvarkyme bei kūrime. Dėl to pagrindinė savaitės studijų tema buvo „Studentas ir rytojaus pasaulis“, kur buvo stengiamasi suvokti mūsų epochą ir pasiruošti joje veikti.

Studentų savaitėje dalyvavo šių kraštų studentai: Lietuvos, Olandijos, Šveicarijos, Čekijos, Italijos, Rumunijos, Belgijos, Lenkijos, Norvegijos, Austrijos, Vengrijos, Prancūzijos, Kanados, Ispanijos. Iš viso apie 40 studentų.

Programa buvo paskirstyta į dvi dalis: studijų ir turizmo. Studijų dalis tęsėsi nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 10. Atstovai išklausė šių paskaitų: Pour une ėconomie humaine (R. P. Desroches), Les grands courants philosophiąues (Pr. Masson Ourcel), Les grands courants thėologigues, Hypotheses et coceptions biologiques acluelles (Dr. de Vericourt), La creamusicale (Bernard Gavoty), Problėmes poses par les derniėres decouvertes scientifiąues (Michel Trocheris), Unite de la planete (Jacąues Madaule), Y-a-il une civilisation europėenne (Raymond Aron), Naissance et dėveloppement du catholicisme sočiai (M. Hourdin), La reforme de l'Universitė et la formation des elites (M. Gadoffre), „Influence de la littėrature sur les massės (M. L. Chaingne), „Les grands courants politiąues (Andrė Toledano).

Po kiekvienos minėtos paskaitos buvo sudaromos komisijos, kuriose dalyviai persvarstė paskaitose iškeltas mintis, jieškojo naujų idėjų ir jas užfiksavo komisijų darbų lapuose Lietuvos atstovas dalyvavo 11-koje komisijų. O. komisijoje, kur buvo svarstomas politinės srovės, Lietuvos atstovas P. V i l u t i s nušvietė komunizmą, kaip labai pavojingą Europos kultūrai ir civilizacijai. Kitų tautybių atstovai tam gyvai pritarė.

Paskaitos metu prof. Masson Ourcel, kalbėdamas apie „Laiką ir erdvę“, paminėjo Lietuva tris kartus, pareikšdamas, kad lietuvių kalba yra artimiausia indoeuropiečių kalbai ir iškėlė lietuvių tautos šiandieninį pra-našumą tarp kitų. laisvų tautų, kaip tautos, kuri šiandieną herojiškai kenčianti dvasiškai, kultūriškai ir politiškai.

Viena diena buvo pavadinta „tautų diena“. Šią dieną kiekvienos tautybės atstovas darė pranešimą apie savo kraštą. Lietuvos atstovas skaitė referatą: „L'Etat d'Eglise Catholique en L i t u a n i e Sovietique“. Po paskaitos susilaukė karštų plojimų ir gilios užuojautos kenčiančiai lietuvių tautai. Austrų atstovas R. Lewandowskis savo kalboje pažymėjo, kad jo tautos padėtis esanti irgi labai sunki, bet ne tokia skaudžiai sunki, kaip Lietuvos. Lenkų atstovas Z. Zczepanskis, darydamas pranešimą apie Varšuvos sukilimą, priminė, kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila vedė lenkaitę Jadvygą ir valdė Lenkiją ir Lietuvą, o toliau, kalbėdamas apie rusų klastą, taip pat pareiškė, kad komunistai baigia likviduoti lietuvių tautą.

Gyvenimas Varenne pilyje buvo pašvęstas ne vien teorinėms studijoms aukščiau minėtų problemų, bet buvo stengiamasi supažindinti dalyvius ir su prancūzų filmą. Buvo „specialiai rodytos filmos: „Simphonie fantastiąue“, Les anges de pechėes“ ir kit. Taip pat buvo į pilį atvykę Angers miesto teatro artistai, kurie atliko net 18 folkloro dalykų. Vakarais būdavo kuriamas pilies parke laužas, kur dalyviai būdavo įtraukiami šokti drauge prancūzų taut. šokius ir dainuoti prancūziškas dainas.
Atstovai naudojosi pilies biblioteka, kurioje buvo galima rasti literatūros, ir apie Lietuvą, nes Lietuvos atstovas bibliotekai padovanojo šias knygas: Tragedie des Etats Baltes, Le Rayonement de la France en Lituanie, L'appel du Partie chretien democrate de Lituanie ir keletą LAIK informacinių brošiūrų. Taip pat kiekvienos tautos atstovas buvo apdovanotas literatūra apie Lietuvą.

Vieši priėmimai. Išpuoštose gėlėmis salėse, prie garbės vyno taurių, buvo pristatytas kiekvienos tautos atstovas Angers laikraščio „Courier de l'Ouest“ redaktoriui, Angers miesto prefektui, Chambre de Commerce pirmininkui, Saveniėres bendruomenės burmistrei ir taip pat Tours ir Chinon miestų burmistrams. Kiek vėliau buvo apalankyta Saumur kavalerijos mokykla, kur atstovai buvo supažindinti su kariuomenės gyvenimu ir puikiai pavaišinti. Frileuse kariuomenės stovykla specialiai suruošė kariuomenės manevrus ir „mūšius“ pravedė su tikrais šoviniais.

Tarptautinės studentų savaitės dalyviai buvo priimti Tours ir Chartres vyskupų ir Paryžiaus kardinolo Suhard.

Paskutinėmis dienomis UNESCO suruošė arbatėlę ir supažindino dalyvius su UNESCO tikslais.

Turistinė dalis. Dalyviai autokaru aplankė šias Loire pilis: Montsoreau, Fontevraut, Canes, Tours, Villandry, Azayle Rideau, Chinon, Angers, Rigny-Ussė, Langeais, Saint-Mars, Lunes, Chenonceraine, Montrichard, La Pagade de Chanteloup, Rochecarbon, Marmoutiess, Cheverny, Chaumont, Blois.

Pagaliau buvo vizituojamas Paryžius, skautų tarptautinė stovykla „Jamborėe“, Versalis ir t.t.

Atsisveikinamoje kalboje studentų savaitės pirmininkas Bernard Clerc pabrėžė, kad šiuo metu yra daug studentų be savo tėvynės, ir šios studentų savaitės uždavinys esąs taip pat neapleisti vargstančių draugų ir jiems padėti moraliai ir materialiai.

Iš dviejų savaičių darbų yra numatyta išleisti knygą 200 pusl. dydžio.

Buvo nutarta organizuoti tokias-studijų savaites kas metai vis kitoje valstybėje. Sekančiais metais numatyta suorganizuoti Belgijoje.

Buvo parašyti sveikinimo raštai „Pax Romaną“ ir Vengrų Katalikų Suvažiavimui, kuriuose pasirašė kiekvienos tautybės atstovas, pažymėdamas savo valstybę.

Tiek studijų metu, tiek privatus atstovų gyvenimas, tiek ekskursuojant buvo visą laiką filmuojama.

Šios studentų savaitės dienos buvo praleistos labai draugiškoj nuotaikoj.

Buvo sukurta tikrai nuoširdi krikščioniška bendruomenė, kurią kas dieną po Šv. Mišių sustiprindavo savo giliais pamokslais prelatas Serre.

Paryžius, 1947, VIII. 27.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai