Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KELI ŽVILGSNIAI Į LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ* PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. PIūkas   

Beveik prieš dešimt metų naujieji ateiviai Lietuvių Bendruomenes mintį atnešė į Jungtines Valstybes kaip kažką naujo ir būtino lietuvybei išlaikyti bei lietuvių kultūrai ugdyti. Bet, nežiūrint nemažų pastangų, užtruko penkeri metai, kol buvo pravesti rinkimai ir sudaryti vyriausi LB organai. Tačiau ir po to LB nepavyko apjungti žymesnio lietuvių skaičiaus bei giliau įleisti savo šaknis JV lietuvių gyvenime. Tai, matyti, jaučia ir patys LB veikėjai, nes netrūksta kalbų apie reikalą LB pertvarkyti, i
Esant tokiai padėčiai iš tikro reikėtų panagrinėti LB nesėkmės JA-se priežastis ir pasvarstyti tikrą jos vietą JV lietuvių organizaciniame gyvenime.

Organizacija ar prigimta institucija
Nepaslaptis, kad dar daug JV-se yra lietuvių, ir net pačių LB veikėjų tarpe, kurie nesupranta, kas yra ta Lietuvių Bendruomenė,- ir kodėl visiems lietuviams reikia jai būtinai priklausyti. Del to, turbūt, reikėtų kaltinti daugiau ne lietuvių masę, bet pačius LB veikėjus, kurie skelbia nerealias pažiūras į LB arba patys nesutaria dėl jos pobūdžio.
Vienas tokių klausimų yra, ar LB yra organizacija, ar kažkas naujo, ypatingo ir dar nebūto JV lietuvių gyvenime.
Naujajame LB įstatų projekte siūloma LB vadinti "švietimo, kultūros ir socialinės globos, ne pelno, organizacija." Anot G. Galvos, šis aptarimas "paneigia pačią Bendruomenę, jos esmę, prieštarauja logikai ir net neapima Bendruomenės tikslų visumos, t.y. teisiškai niekingas". Jo supratimu, "bendruomenė niekada negali tapti organizacija".s
Šitas nesutarimas dėl LB pobūdžio, kaip atrodo, daugiausia išplaukia iš tautos ir bendruomenės sąvokų suplakimo. Lietuvių Chartoj sakoma, jog "tauta yra prigimtoji žmonių
--------
*'Straipsnis diskusinis. Redakcija su autoriaus išvadomis nesutinka. — RED.
-----

bendruomenė" (§1). Taigi, pagal Lietuvių Chartą tauta ir bendruomenė yra lygiareikšmiai žodžiai. Tačiau anot tos pačios Lietuvių Chartos "pasauly pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę" (§1). Pastarieji trys žodžiai, rašomi iš didžiosios raidės, jau reiškia organizacijos pavadinimą, vietoj žodžio "organizacija" vartojant tą patį "bendruomenės" žodį, kuris rašomas mažąja raide reiškia tą patį, kaip ir žodis "tauta". Šitoks žodžių tauta, bendruomenė ir organizacija suplakimas ir jų supainiojimas ir sudaro vieną LB nesupratimo priežasčių.

Šito nesusipratimo būtų išvengta, jei LB būtų buvus pavadinta skirtingu vardu, kaip paprastai daroma steigiant naują organizaciją. Pav., 1935 metais Kaune įvykęs Pasaulio lietuvių kongresas buvo įsteigęs organizaciją, kuri, kaip dabar LB, turėjo apjungti visus lietuvius. Tačiau ši organizacija buvo pavadinta aiškiu vardu — Pasaulio Lietuvių Sąjunga, ir už tat ji niekam nekėlė jokių neaiškumų dėl savo pobūdžio. Taip pat beveik prieš 75 metus JV-se buvo įsteigta organizacija apjungti visiems JV lietuviams; jai taip pat buvo duotas aiškus vardas — Susivienijimas Visų Lietuvninkų Amerikoje.

Taigi, ir LB, jei ji nori būti suprasta, turi pasirinkti aiškų vardą, o ne dangstytis žodžiais, kurie turi kelias reikšmes ir nenusako jos pobūdžio.

Kai kas nenori LB vadinti organizacija, kadangi ji yra "prigimtinė institucija*; arba kad "bendruomenė yra prigimtinė, gimimu apspręsta, o organizacija yra proto kū-rinys.

Šitas prigimtinio pobūdžio LB suteikimas, matyt, išplaukia iš to, kad šios pažiūros šalininkai neskiria bendruomenės, kaip tautinės grupės, nuo bendruomenės, kaip organizacijos. Lietuvių bendruomenė, kaip tautinė grupė, be abejo, yra prigimtinė, tačiau ta naujai JV-se atsiradusi LB neturi jokio prigimto pobūdžio, nes jei ji būtų buvus prigimta, tai šiandien nebereikėtų kalbėti apie jos-steigimą, jos įstatų parengimą ar keitimą, kaip šiandien niekas nekalba apie lietuvių tautos steigimą ar jos bet kokius įstatus. Tačiau tauta arba jos dalis neturi prigimtos reiškimosi formos. Tobuliausia organizacijos forma tautai pasireikšti yra valstybė, tačiau išsiblaškę įvairiuose kraštuose ir įsimaišę į kitų tautų tarpą lietuviai negali sudaryti valstybės pobūdžio organizacijos. Jiems-tėra galimybė susiburti į paprastas organizacijas, kurios iš tikro yra "proto kūriniai". Todėl ir LB, kaip-JV lietuvių reiškimosi forma, yra nekas kita kaip organizacija. Ji netampa prigimta organizacija ar prigimta bendruomene, kadangi jos nariais yra vienos prigimtos kilmės žmonės (lietuviai). O jei ji dėl to-pasidarytų prigimtinė, tai tokiomis pat prigimtinėmis taptų visos lietuvių organizacijos, nes ir jos savo nariais priima tiktai lietuvius.

LB organizacinį pobūdį ypač rodo jos struktūra bei veikimo metodai. Kaip visoms organizacijoms, taip-ir LE įsteigti buvo (1951 m.) sudarytas Laikinasis Organizacinis Komitetas, kuris parengė įstatus ir pravedė nuolatinių jos organų rinkimus. Taip pat LB, kaip ir visos organizacijos, turi savo skyrius, kurie šaukia susirinkimus, renka valdybas ir tt.

Taip pat patsai LB įregistravimas JV valdžios įstaigose rodo jos organizacinį pobūdį. Įregistruoti galima tiktai bendroves ir draugijas arba pelno siekiančias ar nesiekiančias organizacijas, kurių įstatai atitinka į-statymo numatytus reikalavimus. L. B įstatai buvo parengti pagal tokius įstatymus, ir todėl ji buvo galima įregistruoti. Tokiu būdu ir teisiniu atžvilgiu LB yra ne kas kita. kaip organizacija.

Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad LB yra kažkokia prigimtinė-institucija ar bendruomenė. Tiek iš-esmės, tiek savo struktūra bei veikimo metodais, tiek teisiniu atžvilgiu ji yra organizacija, kaip ir visos: kitos lietuvių draugijos, sąjungos, klubai ir p. Todėl reikėtų mesti visas kalbas apie LB prigimtinį pobūdį ir nusistatyti sveiką pažiūrą į šią bendrinę lietuvių organizaciją, duodant jai aiškų ir neklaidinantį, vardą.

Lietuvių Bendruomenė — visuotinė institucija

Kai kurie LB veikėjai teigia, kad LB yra "visuotinė institucija" nes ji apjungia visus asmenis, kurie lietuviais yra gimę, net nežiūrint ar jie yra pareiškę norą jai priklausyti.

šitas teigimas taip pat išplaukia iš neskyrimo tautines grupes nuo tautinės organizacijos. Tautinei grupei arba bendruomenei, žinoma, priklauso kiekvienas lietuvis "pagal savo kilmę, o ne pagal pasirinkimą", tačiau LB, kaip matėme, yra organizacija, ir joks kultūringas kraštas dar nėra pripažinęs, kad bet koks žmogus be jo sutikimo būtų laikomas kokios nors organizacijos nariu. Tokiu būdu teigimas, kad LB apjungia visus lietuvius, yra nerealus ir teisiniu atžvilgiu niekinis. Praktiškai toks visų lietuvių savinima-sis taip pat neturi reikšmės, nes jei žmogus nenori LB priklausyti, tai jo neįtrauksi ir LB veiklon. Todėl visokios kalbos apie LB visuotinumą arba visų lietuvių apjungimą yra savęs apgaudinėjimas ir kitų klaidinimas. Iš tikro LB yra tiek visuotinė, kiek lietuvių laisvu noru jai priklauso. Tačiau šiuo atžvilgiu LB negali daug pasigirti savo visuotinumu. Pvz. renkant pirmąją JV-bių LB 'Tarybą, dalyvavo arti septynių tūkstančių lietuvių, o renkant antrąją Tarybą, šis rinkėjų skaičius net sumažėjo. Bet nežiūrint šių rinkimų, visi jaučia, kad LB apjungia tiktai nedidelį JV lietuvių skaičių. Šiuo atžvilgiu ją pralenkia kitos JV lietuvių organizacijos, kaip Lietuvių R. Katalikų Susivienijimas Amerikoje (LRKSA) arba Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA).

Iš tikro, apjungti visus JV lietuvius vienoj organizacijoj vargu ar gali pasisekti. Patirtis rodo, kad tai daugiau yra įmanoma tuose kraštuose, kur lietuvių yra nedaug. Ten, kaip JV-se, kur yra pakankamai lietuvių susikurti įvairioms organizacijoms, skirstymasis ideologiniais, politiniais ir kitokiais atžvilgiais tampa neišvengiamas. Tačiau tai yra natūralus reiškinys, nes tautos ar jos dalies gyvenimas yra tiek įvairus, kad viena organizacija visų žmonių negali patenkinti.

Siekiant kuo daugiau JV lietuvių ąp jungti bendrinėj (visuotinėj) organizacijoj, kyla klausimas, (1) ar būtina steigti naują organizaciją, kuriai tiesiog priklausytų kuo daugiau lietuvių (kaip dabar daro LB), ar (2) pasitenkinti taryba, kurią sudarytų visos veikiančios lietuvių organizacijos (kaip dabar veikia Amerikos Lietuvių Taryba (ALT) arba Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas (B ALF). Atsakymas, žinoma, turėtų priklausyti nuo atskiro krašto sąlygų. J V lietuvių veiklos istorija rodo, kad JV lietuviai iki šiol buvo pasirinkę antrąjį kelią. ALT ir BALF čia sudaro gerus pavyzdžius.

LB mintis gimė Vokietijoj lietuvių pabėgėlių tarpe, ir jų įkurta Lietuvių Tremtinių Bendruomenė atliko Vokietijoj reikšmingą darbą. Lietuviai pabėgėliai šios organizacijos mintį atsinešė į JV manydami, jog tai pati geriausia organizacija JV lietuviams apjungti. Tai, kaip dabar atrodo, buvo klaida. JV-bės — tai ne ano meto Vokietija, kur lietuviai pabėgėliai gyveno stovyklose, nejausdami tvirtos žemės po savo kojomis. Jų stovyklos iš tikro ir buvo beveik tikros bendruomenės, ir todėl jas apjungti buvo lengva. Tuo tarpu JV lietuviai turėjo normalų gyvenimą su visomis organizacijomis, kokių, jų nuomone, jiems buvo reikalinga. Todėl LB mintis senųjų Amerikos lietuvių tarpe buvo šaltai sutikta, ir, nežiūrint visos propagandos, jų iki šiol nepatraukė.

Iš tikro LB buvo steigiama prieš JV lietuvių organizavimosi tradicijas ir praktiškai reiškė veikiančių organizacijų ignoravimą. JV lietuviai jau turėjo ALT ir BALF, kaip bendrines organizacijas, ir jei reikėjo ką įsteigti, tai bendrinę tarybą lietuvių kultūros reikalams. Tokia taryba, atsirėmusi į esamas lietuvių organizacijas, pilnai būtų galėjusi patenkinti bendruosius lietuvių kultūrinius reikalus. Tokiu būdu būtų buvę išvengta JV lietuvių gyvenime to dvilypumo, kuri įnešė LB įsteigimas, verčiant lietuvius jai tiesiog priklausyti, ir to nesveiko trynimosi kuris tarp ALT ir LB kartais pasireiškia Lietuvos laisvinimo reikaluose.

Iš kitos pusės yra aišku, kad ta daugybė JV lietuvių organizacijų, siekiančių įvairiausių tikslų, visada daugiau įtrauks lietuvių į veiklą, negu viena, kad ir gražiausių tiksiu, bendrinė organizacija. Todėl siekiant plačiau lietuvius apjungti lietuvybės išlaikymo reikalams, reikia jieškoti formos, kaip šias organizacijas stiprinti, o ne ignoruoti. Nėra abejonės, kad visų lietuviškų organizacijų ap-sijungimas Lietuvių Kultūros Ta-boj duotų joms naują impulsą parodyti daugiau veiklos šioje srityje, kaip jos gražų darbą atlieka ALT-boje ir BALFe.

čia reikia atminti, kad lietuvybės išlaikymo bei lietuvių kultūros reikalai yra artimi visoms lietuvių organizacijoms, nežiūrint, kokius kitus specifinius tikslus jos beturėtų. Norint tuo įsitikinti, reikia tiktai pažiūrėti, ką JV lietuvių organizacijos šiose srityse yra iki šiol atlikusios. Iš tikro kitaip ir negali būti, nes lietuvių organizacija nebūtų verta šio vardo, jeigu jai nerūpėtų lietuvių reikalai.

Iš kitos pusės bendrinės organizacijos, kaip LB, bandymas prisistatyti vienintele organizacija, besirūpinančia lietuviškais reikalais, neišvengiamai išstumia iš šios srities kitas lietuviškas organizacijas ir tuo jas susilpnina. Sunku būtų teigti, kad LB šiuo atžvilgiu nėra padariusi žalos. Dabar ne viena organizacija dėl bendresnio reikalo pasako, kad tai yra LB uždavinys — ir tuo nusiplauna savo rankas. O tačiau, kol nebuvo LB, tie patys JV lietuviai mokėjo surengti dainų šventes, sporto žaidynes, paminėti svarbiuosius lietuvių tautos įvykius ir išleisti lietuviškų knygų. Todėl, kai dabar LB dejuoja, kad ant jos gula lietuvybės išlaikymo našta, tai tenka pagalvoti, ar čia nėra jos kaltės, kad kitos organizacijos neina su ja varžybų šioje srityje.

Taigi, žiūrint JV lietuvių gyvenimo sąlygų, tokio tipo organizacija kaip LB, kuriai visi lietuviai turėtų tiesiog priklausyti, neatrodo esant geriausiu keliu lietuviams, apjungti, šiam reikalui turėtų būti pasekta ALT ir BALF pavyzdžiu ir įkurta Lietuvių Kultūros Taryba, kuri atliktų tai, ko šios bendrinės ir visos kitos lietuvių draugijos bei susivienijimai nesirūpina.

Lietuvių Bendruomenės bendruomeniškumas
LB vardas ir kalbos apie jos prigimtinį pobūdį įtaigoja mintį, kad ji yra bendruomeniško tipo organizacija, — tai yra tokia, kuri glaudžiai apjungia savo narius ir stengiasi patenkinti jų ne tik dvasinius (tautinius, kultūrinius, religinius), bet ir medžiaginius reikalus.
Tačiau, sprendžiant iš LB įstatuose užsibrėžtų tikslų ir jos ligšiolinės veiklos, neatrodo, kad LB būtų tokia organizacija.
Antra vertus, negalima sakyti, kad JV lietuviai iki šiol neturėjo bendruomeninių organizacijų. Tobuliausia iš jų reikia laikyti lietuvių vienuolynus. Nežiūrint jų grynai religinio pobūdžio, jie yra daug nuveikę lietuvybės baruose ir šiandien tebesudaro stiprius ramsčius lietuvybės ir lietuvių kultūros išlaikyme.

Bendruomeniškiausia pasaulietine lietuvių organizacija reikėtų laikyti lietuvių parapijas. Jos yra geras pavyzdys, kaip turėtų veikti tautinės lietuvių bendruomenės skyriai. Dabartinė LB bendruomeniškumo atžvilgiu negalės atlikti savo uždavinių, kol ji nebus lietuviui tuo, kas katalikui yra parapija.

Kaip žinia, parapija yra religinė bendruomenė, tačiau ji neužmiršta savo nariams padėti jų kasdieniškuose reikaluose. Kiekvienas para-pietis žino, kad patekęs į bėdą ar reikalingas patarimo bei paramos, jis gali kreiptis į savo parapijos vadovus, kurie paprastai pagal išgales padeda. Naujieji ateiviai gerai atsimena, kiek jiems parapijos ir jų vadovai padėjo atvykti bei įsikurti šiame krašte.
Lietuvybės išlaikyme bei kovoj už Lietuvos laisvę parapijos, turbūt, yra suvaidinusios nepalyginamą vaidmenį. Chorai, lietuviškos mokyklos, spaudos rėmimas ir k. buvo ir tebėra lietuviškų parapijų nuolatiniu rūpesčiu.

žinoma, bendras lietuvių nutautėjimas atsiliepė ir lietuviškos parapijos gyvenime, tačiau nėra abejonės, kad lietuviška parapija ir toliau liks vienu iš svarbiausių veiksnių lietuvybės išlaikyme.

Šitas lietuvių apsijungimas parapijose ir reikšmingas jų vaidmuo lietuvybės srity, be abejo, sudaro problemą, norint įsteigti panašią tautinę bendruomenę. Jei visi lietuviai galėtų tilpti parapijoj, vargu ar tautinė bendruomeninė organizacija bebūtų reikalinga. O įsteigus tokią organizaciją, kyla klausimas, ar ignoruoti lietuvių apsijungimą parapijoj ir versti juos dar priklausyti lietuvių bendruomeninei organizacijai, ar parapija laikyti svarbiu veiksniu lietuvybės išlaikyme ir stengtis ją paremti šiame darbe.

Tiesa, yra tvirtinama, kad lietuvių parapijos kontrolė ir jos turto nuosavybė galutinoj sąskaitoj nėra lietuvių rankose, ir kad todėl lietuvių sudėtos lėšos išeina iš lietuvių rankų. Toks tvirtinimas yra teisingas. Tačiau kol parapija yra lietuviška, normaliai niekas netrukdo naudotis jos nuosavybe lietuvių reikalams. O jei, lietuvių parapijai likviduojantis, jos turtas išeina iš lietuvių rankų, tai tuo lietuviai nedaugiau turi nuostolių, kaip likviduojantis bet kuriai lietuvių draugijai ar bendrovei. Juk kiek lietuvių organizacijų, ir gana turtingų, jau yra su-silikvidavę, o jų turtas yra dingęs kaip nebuvęs. Todėl nėra ko per daug sielotis, kad likviduojantis lietuvių parapijai jos turtas išeina iš lietuvių rankų. Iš tikro gal reikėtų sielotis ne tiek, kas atsitiks su lietuvių parapijos turtu, kai dėl lietuvių stokos ji likviduosis, bet dėti visas pastangas išlaikyti lietuviškas parapijas ir naudotis jos turtu, kol jis priklauso lietuviškai parapijai.

Bendruomeniškesnėmis ir LB reikėtų laikyti taip pat Susivienijimą Lietuvių Amerikoje (SLA) ir Lie tuvių R. Katalikų Susivienijimą A-merikoje (LRKSA), kurios yra išaugusios iš vienos organizacijos ir ateinančiais metais jau švenčia savo gyvavimo 75 metus. Jų bendruomeniškumo pagrindą sudaro jų frater-nalinis pobūdis. Nariai, sumokėdami nustatytą mokestį, žino, kad jie už tai gali gauti paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju. Taip pat privalomas susirgusių narių lankymas įneša bendruomeniškumo šilumos į šių organizacijų gyvenimą.

Be šių socialinio pobūdžio patarnavimų savo nariams, SLA ir LRKSA yra išvariusios didelius barus lietuvybės išlaikymo srity. Pvz., LRKSA pirmaisiais savo veiklos metais "buvo laikomas visos Amerikos lietuvių katalikų centru. Jis rimtai rūpinosi lietuvių parapijų organizavimu, lietuvių katalikų spaudos reikalais, teikimu studentijai finansinės paramos, rėmimu Lietuvoje prasidedančių laisvės sąjūdžių, lietuvių mokyklų steigimu ir jų palaikymu . . . niekuomet nepasitraukė iš kovos fronto už lietuvybės kultūros puoselėjimo darbų, iš kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę eilių" Panašiai, be abejo, būtų galima pasakyti ir apie SLA darbus lietuvybės baruose.

Todėl LRKSA ir SLA, ypač prieš jų išsiskyrimą, reikėtų laikyti pirmąja JV lietuvių bendruomenine organizacija. Jos steigėjai geriau suprato bendruomeninės organizacijos reikalavimus ir todėl jai pasisekė sutelkti tokį didelį narių skaičių, susikrauti nemažą kapitalą ir užimtL reikšminga vietą JV lietuvių veikloje.

šių dviejų organizacijų buvimas-taip pat sudaro problemą, norint nustatyti LB vietą JV lietuvių organizaciniame gyvenime.
LB-nė, norėdama tapti bendruomenine organizacija, neišvengiamai turėtų imtis tokių uždavinių, kuriuos atlieka šios dvi organizacijos. Tai, žinoma, vestų prie susikirtimo ir tuščių rungtynių tarp jų ir LB.

Šitas žvilgsnis į LB bendruomeniškumą ir jos šiuo atžvilgiu palyginimas su kitomis JV lietuvių organizacijomis ypač parodo sunkumus, su kuriais būtų susidurta, norint į-kurti tikrai bendruomenišką LB. Praktiškai tai reikštų viso JV lietuvių organizacinio gyvenimo pertvarkymą. Nėra abejonės, kad toks persitvarkymas nėra įmanomas ir nereikalingas. Todėl LB vadovai, svarstydami LB įstatų pakeitimą, turėtų atsižvelgti į JV lietuvių organizacines tradicijas, atsisakyti nuo visokių mitų apie LB prigimtį ir paversti ją tokia bendrine organizacija, kuri ALT ir BALF pavyzdžiu apjungtų JV lietuvius tiems-uždaviniams atlikti, kuriais mažiausiai rūpinasi, — būtent, lietuvių kultūriniams reikalams. Drauge nenorime pamiršti tų kultūrinių žygių, kuriuos yra atlikusi L.Bendruomenė,— kaip Kultūros Kongreso sušaukimas, dainų šventės, "Aleksandryno" išleidimas, konkursų skelbimai, kaip tai liudija ir dabartinis jaunimo dramos konkurso paskelbimas.
A. PIūkas

1 Ed. Karnėnas, Bendruomenes persitvarkymas, Draugas, 1960 rugp. 9.
2 Ged. Galva, Ar siekiame Bendruomenes. Draugas. 1960 birželio 15.
3 Ged. Galva, ten pat.
4 V. Mariūnas. žodžiai ir darbai, Amerikos Lietuvių Bendruomene, Nr. 24, 1960-m. birželis.
5 Ged. Galva, op. cit.
6 Jubiliejaus išvakarėse, Draugas, 196* liepos 22.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai