Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASTABOS TAUTOS PRAEITIES RECENZIJĄ PASKAIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vincentas Liulevičius   
Š. m. "Aidų" 3 nr. 138 p. pasirodė V. Trumpos recenzija — "Tautos Praeities antrą knygą pavarčius".
Autorius, paėmęs tam tikrą matą, tame leidiny pastebėjo tik kelis autorius ir jų adresu pasakė daugiau ar mažiau šiltų žodžių. Kitų autorių nepastebėjo. Padarė redakcijai pastabas, kad kai kurie straipsniai nei šioje, nei pirmoje knygoje neturėjo rasti vietos, "jei tas leidinys norėtų išlaikyti istorijos mokslo reikalavimus". Prikišo redakcijai, kad naujosios istorinės literatūros bibliografijoj nesilaikė bibliografinių reikalavimų ir kad straipsnyje nepastebėjo terminologijos, onomastikos ir kalbos maišalynės.

Į visa tai norėčiau pastebti, kad lietuvių istorijos draugijos organizatoriai norėjo suburti lietuvius, besidominčius lietuvių tautos istorijos mokslu. Jos nariais priimami augštų kvalifikacijų istorikai, turį istorijos baigimo diplomus ar studijuoją, mėgėjai ir rėmėjai. Tad draugijos leidžiamame žurnale bendradarbiais turėtų būti istorijos profesoriai, mokytojai, studentai ir mėgėjai, nes tokie yra nariai. Tais sumetimais ir žurnalas nepavadintas mokslo žurnalu, kad jame rastų vietos savo straipsniams ir neturį augštų titulų asmens. Be reikalo prikištas nusižengimas mokslo reikalavimams. Tiesa, žurnalo redakcija buvo pasiryžusi vieną žurnalo dalį skirti mokslinėms studijoms, o kitą — mėgėjų straipsniams ir medžiagos rinkimui, bet tas planas labai sunkiai vyksta. Recenzentas nustebtų, jei sužinotų, kiek daug dėta pastangų gauti studijoms ir kiek redakcija turėjo apsivylimo dėl rašančiųjų pažadų netesėjimo, vilkinimo, žadėtų straipsnių kitur nusiuntimo ir t.t.

Gal recenzentas yra linkęs pasakyti, kad nei tos draugijos reikėjo, nei to žurnalo. Jei tokia mintis būtų kilusi, tai norėčiau paaiškinti, kad šią draugiją ir šį žurnalą pašaukė pats gyvenimas. Juk buvusieji istorikų junginiai nerodė gyvybės, neleido mokslinių žurnalų. O šios draugijos atsiradimo reikalingumą patvirtina beaugantis į penktą dešimtį narių skaičius ir žurnalo skaitytojai. Nemaža savo tautos istoriją taip mėgsta, kad bet kokioj spaudoje jie sakosi nieko nerandą skaityti, jei nėra istorinio straipsnio. Reikėjo kam nors griebtis tą alkį apmalšinti. Keli istorikai ir gražus mėgėjų būrys taip ir padarė.

Keistokas recenzento nusistatymas prieš mėgėjus: bloga redakcija, blogai redaguoja, blogai kiti straipsnius rašo, blogai surašyta naujosios istorinės literatūros bibliografija ( nors Č. Grincevičius kelis metus studijavęs bibliologiją ir turįs didelę praktiką), kadangi jie mėgėjai.
Redagavimo darbas sunkus. Net iš mėgėjų sunku gauti straipsnį. Tokia recenzija dar pasunkina darbą. Tiesa, giliau pažvelgęs į recenziją, kiekvienas supras, kad ji parašyta, tik "pavarčius" arba iš anksto pasiryžus "užvožti" drąsuoliams per galvą. Kodėl jie drįsta leisti žurnalą, nebūdami tituluoti istorikai! Manau, nereiktų nuvertinti mėgėjų. Kiti Lietuvos universiteto istorijos profesoriai buvo irgi mėgėjai, bet paruošė augštų kvalifikacijų istorikų. Recenzentas būtų gerai padaręs, jei būtų nurodęs redakcijos ne tik blogas, bet ir geras puses. Ir mėgėjų straipsniuose reiktų pajieškoti ne tik "maišalynės", bet ir grynų mokslo brangenybių, kurių iš tikrųjų daug yra. Draugija deda pastangų, kad šios kartos istorinius laimėjimus perduotų jaunajai kartai, kad prisiaugintų istorikų. Yra keletas jaunų narių, kurie skatinami gilintis į savo tautos istorinius įvykius ir duoti straipsnių šiam žurnalui.

Baigdamas noriu prašyti recenzentų, kad rastų gerąsias ir blogąsias puses bei nurodytų, kaip pastarųjų išvengti. Objektyvi kritika neįžeidžia. Teisinga kritika laukiama.
Vincentas Liulevičius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai