Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ LB TARYBOS SESIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Barzdukas   


JAV Lietuvių Bendruomenės lll-sios Tarybos antrosios Clevelando (1962. VI. 2-3) sesijos dalyviai: 1 eilėj iš k. Prez. vicepirm. Alf. Mikulskis, vicepirm. dr. Alg. Nasvytis, O. Ivaškienė, Garbės Teismo pirm. J. Šlepetys, Prez. pirm. St. Barzdukas, PLB Valdybos pirm. dr. J. Sungaila, dr. B. Matulionis, CV pirm. J. Jasaitis, vicepirm. V. Adamkavičius; 2 eilėj iš k. Bostono apyg. atstovas V. Mačys, A. Giedraitis, St. Dzikas, CV ižd. Z. Dailidka, Prez. sekr. V. Kamantas, T. Blinstrubas, CV švietimo vadovas Jer. Ignatonis, dr. A. Razma, V. Volertas, CV narys A. Kėželis, KF sekr. V. Micas; 3 eilėj iš k. V. I zbickas, Chicagos apyg. pirm. K. Drunga, J. švedas, Hartfordo apyg. pirm. K. Bagdonas, Br. Shotas, dr. P. Kisielius, dr. V. Vardys, A. Mackus.
V. Pliodzinsko nuotrauka

Trys darbotvarkes taškai
JAV Liet. Bendruomenes Tarybos sesijos 1962 birželio 2-3 Clevelande pagrindinis dėmesys krypo į tris darbotvarkės taškus — į Bendruomenės veiklos planus bei darbus, į Bendruomenės vietą Lietuvos laisvės kovoje ir į Lietuvių Fondo organizavimąsi bei finansus.

Planai ir darbai
Bendruomenės tikslai ir uždaviniai nusakyti Lietuvių Chartoj. Keičiasi Bendruomenės tarybos, valdybos ir kt. organai, bet jos kelias liekasi tas pats. Atsiremdami j Lietuvių Chartą, jį Bendruomenei nurodė jos pradininkai; "PLB turi du tikslus — pagrindinį ir atsitiktinį. Pagrindinis — išlaikyti išeiviuose lietuvybę. Atsitiktinis — atkovot Lietuvai laisvę" (M. Krupavičius, PLB keliu 19). Kitoj vietoj pastebėta, kad šiuo metu Bendruomenės atsitiktinis tikslas "yra svarbesnis už pagrindinį" (20).

Su Bendruomenės veiklos planais ir darbais į Tarybą atėjo LB Centro Valdyba, kultūros Fondas, švietimo Taryba.
Naujoji Centro Valdyba, pradėjusi darbą 1961 lapkr. 8, iš pat pradžių priėjo prie išvados, kad visų centrinių LB institucijų veikla turi būti labiau centralizuota. Todėl jos nariai buvo padaryti Kultūros Fondo, Švietimo Tarybos, būsimosios Jaunimo Tarybos pirmininkais.
Kultūros Fondo pirmininku yra CV vicepirm. kun. St. Šantaras, pranešimą sesijoj darė sekr. VI. Micas:
----------
* Pasaulinėje parodoje dalyvauti New Yorke sudarytas komitetas, į kurį įeina 30 asmenų. Svarstomos galimybės tinkamai pasirodyti toje iškilmėje ar bent šalia jos. Planuojama ruošti dainų ir sporto šventes. Lietuvių Kunigų Vienybė yra sudariusi komitetą Pasaulinės parodos proga LK Religiniam Kongresui ruošti, kurio pirm. prel. J. Balkūnas. Komitetas kiekvieną mėnesį renkasi posėdžiams.
--------
Išeivijos kultūriniam gyvenimui apžvelgti ir ateities gairėms nustatyti 1962 lapkr. 22-24 Chicagoj šaukiamas JAV ir Kanados lietuvių II Kultūros Kongresas, kurio komitetui pirmininkauja Pov. Gaučys. šiaipjau Kultūros Fondas tęsia pradėtuosius darbus: rūpinasi lituanistinėms mokykloms išleisti švietimo Tarybos pristatytus vadovėlius, leidžia Gimtąją Kalbą, atiduotas spausdinti Aleksandryno II tomas ir kt. Diskusijose buvo pasisakyta už pastovią Bendruomenės kultūros premi-j ą, skiriamą metų kultūriniam laimėjimui atžymėti. Be Aleksandryno, Kultūros Fondas turėtų kasmet išleisti po tomą kitų mūsų mokslininkų darbų. Deja, pagrindinis stabdys yra lėšų stoka — 1962.V.23 ižde tebuvo $1,258.57. Nuo savęs norime pastebėti, kad ligi šiol Kultūros Fondas nei pajėgė, nei paslinko lėšas energingiau rinkti. Dieve, duok, kad šis reikalas ateity pasitaisytų. Antras dalykas, su kuriuo Kultūros Fondas susidurs, tai naujai atsiradusi PLB Kultūros Taryba, su kuria jam teks nuoširdžiai bei lojaliai bendradarbiauti. Maloniu reiškiniu reikia laikyti čia pat posėdžių salėj Mico surengtą KF leidinių parodėlę.

Lituanistinio švietimo reikalais išsamų ir dalykinį pranešimą padarė Švietimo Tarybos pirmininkas CV narys J. Ignatonis: užmegztas ryšys su mokyklomis, rūpinamasi vadovėliais bei skaitiniais, būsimųjų mokytojų parengimu, žadama kreipti daugiau dėmesio į jaunimo visuomeninį bendruomeninį ugdymą ir kt. Švietimo vadovo pranešimas rodė didelį jo ir jo bendradarbių dėmesį tautinės gyvybės išlaikymui, vienam iš pagrindinių organizuotosios Bendruomenės uždavinių.
CV ižd. Z. Dailika pateikė finansų apyskaitą: iš buv. CV buvo perimta $5,459.37, iš II Dainų šventės gauta įvairiems nutarimams vykdyti $4,300.00, kitų pajamų $7,419.14, iš viso pajamų $17,178.51, išlaidų $6,182.55, likutis 1962.V.23 $10.995.96. Malonu pabrėžti, kad CV žada daug dėmesio kreipti tautinio solidarumo įnašų rinkimui: iš tikrųjų tai turi didelę ugdomąją reikšmę, nes nuolatinis tautinio solidarumo įnašas kiekvieno lietuvio savo Bendruomenei mokamas, Lietuvių Chartos žodžiais, "tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan". Jei šitai visų būtų suprasta ir prigytų, paskirų lietuvių tautinio solidarumo doleriai sudarytų dešimtis ir šimtus tūkstančių gyvybiniams išeivijos reikalams.

CV pirm. J. Jasaitis apžvelgė dabartį ir metė žvilgsnį į Bendruomenės ateities darbus: organizuojama LB institucija jaunimo reikalams, biuletenis bus leidžiamas kas du mėnesiai, taip pat numatomas leisti biuletenis anglų kalba amerikiečių informacijai (pirmasis nr. išleistas birželio įvykių proga, redagavo kun. Pr. Garšva ir St. Daunys), prof. dr. V. Vardys rengia mokslinį veikalą apie Lietuvą anglų kalba (jo leidimas įtrauktas į LB sąmatą), komisija (muzikai J. Zdanius, VI. Jaku-bėnas, Alg. Šimkus) rengia lietuvių liaudies dainų leidinį fortepionui (leidinys visų pirma skiriamas besimokančiam jaunimui), šiais metais įvyksta II Kultūros Kongresas, kitais metais rengiama JAV ir Kanados lietuvių II Tautinių Šokių šventė, išnuomotos patalpos Pasaulio Lietuviu Archyvui, kurį retu pasiaukojimu tvarko V. Liulevičius, CV globoje veikia savo iniciatyva susidariusi L. Prapuolenio vadovaujama komisija B. Armonienės knygai "Palik ašaras Maskvoje" skleisti, sudaryta J. Vaičiūno vadovaujama LB Informacijos Komisija, R. Skipičio pirmininkaujama LB Centrinė Apylinkė ir kt. Bet pagrindinis Bendruomenės darbas dirbamas jos apylinkėse ir apygardose. Todėl organizacinis stiprumas priklauso nuo ryšių tarp centro ir atskirų apylinkių bei apygardų valdybų. C V stengiasi, kad šis ryšys būtų nuolatinis, ir jis bus laikomas bendraraščiais, raštais, asmeniniu kontaktu. Įsisteigė trys naujos apylinkės: Denverio (Colorado), Lemonto (Illinois), Seattle (Washing, ton).

LB Lietuvos laisvės kovoje
šį klausimą savo pranešimais apžvelgė LB Tarybos nariai J.J. Ba-thunas-Bačiūnas bei dr. Alg. Nasvytis ir LB Chicagos Apygardos pirm K. Drunga.

1962 vasario 16 audiencija paa JAV Prezidentą parodė skirtingaa pažiūras: Alto sferos į Bendruomenės audiencijos iniciatyvą bei pastangas pažiūrėjo kaip į kišimąsi ne į "savo sritį" ir "vienybės ardymą", su kuo negalėjo ir negali sutikti Bendruomenė. "Lietuvių Bendruomenei Amerikoje rūpi ir privalo rūpėti visokie lietuviški reikalai. M0sų visuomenė nėra niekada nubalsavusi, kad lietuviškais politiniais reikalais privalo verstis ir lietuviams atstovauti tik Altas, ir niekas kitas. Taip buvo srovių sutarta, prie to priprasta, bet kad Altas būtų tuo būdu įgijęs kažkokią šventą teisę tik pats vienas politikos reikalais rū pintis ir galėtų uždrausti bet kam kitam tuo rūpintis, tai toli gražu taip nėra ir taip neturėtų būti" (J. Bachunas). "Idealus sprendimas būtų buvęs palikti Bendruomenę vieninteliu lietuvių reprezentantu, o techniškiems politiniams reikalams spręsti sudaryti specialią politinę Tarybą, kuri būtų atsakinga Bendruomenės Tarybai" (Alg. Nasvytis). To nepadarius, dabar reikia daryti drastišką ir skubią Alto reformą, nes ""mūsų politinė reprezentacija labai serga ir kiekvieno lietuvio pareiga yra šiuo reikalu rūpintis, ypačiai mūsų, LB Tarybos narių, kurie esame lietuvių visuomenės išrinkti ir todėl turime tam tikrą atsakomybę" (Nasvytis). "Pagal savo paskirtį Bendruomenė atlieka ir tiesiog privalo atlikti tai, kas yra reikalinga... Bendruomenei yra privalu susidaryti visą, pilną žūtbūt atliktinų darbų sąrašą, kurį padiktuoja Lietuvos laisvės ir lietuvybės ugdymo tikslas, ir vykdyti tai, kiek tik užtenka jėgų" (K. Drunga).

Plačiai šiuo klausimu taip pat buvo pasisakyta diskusijose. Negalėdami dėl šios apžvalgos ribotumo jų apimti, stabtelėjam tik ties kai kuriais momentais.

Reikia sutikti, kad iš tikrųjų idealus būtų buvęs sprendimas turėti vieną instituciją, nepaisant, kaip ji besivadintų (Amerikos Lietuvių Taryba, JAV Lietuvių Bendruomenė ar kitaip). Tokių minčių JAV Liet. Bendruomenę organizuojant buvo. Deja, jos pritarimo nerado. Teko skaitytis su Amerikoje rastuoju lietuvių susiorganizavimu, tradicijomis, polinkiais. Teisingu LB Tarybos nario dr. V. Vardžio pastebėjimu diskusijų metu, Amerikos lietuviai politinę vienybę pirko, atsisakydami bendros kultūrinės veiklos. Negalima taip pat nesiskaityti, kaip savo pranešime pastebėjo K. Drunga, ir su nepaprastai diferencijuota mūsų visuomene dabar, pasiskirsčiusią centrinėmis institucijomis bei organizacijomis ir nebesuskaitomais klubais klubeliais. Tad bandymas jungti visada susidurs su diskusija, su polemika, net su ribas peržengiančiais aštrumais. Todėl ir apibendrinanti samprata tegali būti tik labai ilgo kelio, didelės kantrybės ir nepasveriamų pastangų išdava.

Vadinasi, Amerikos lietuvių kelias į tokią Bendruomenę, kokios nori Lietuvių Charta, tolimas. Su tuo skaitosi nutarimų komisijos (Vyt. Izbickas, K. Drunga, A. Giedraitis, P. Kisielius ir V. Volertas) pasiūlyta ir LB Tarybos priimta rezoliucija;
"Išklausiusi pranešimų kultūrinės veiklos ir Lietuvos laisvės kovos klausimu ir juos išdiskutavusi, LB Taryba nurodo, jog Lietuvių Bendruomenės esmė, pobūdis bei uždaviniai yra aiškiai nusakyti Lietuvių Chartoje, kuri nenumato Bendruomenei ir kiekvienam lietuviui jokių išimtinai privalomų ar iš veiklos išskirtinų darbų. Todėl JAV LB Taryba, vadovaudamasi kiekvienam lietuviui būtina pareiga aktyviai jungtis į laisvės kovą, paveda LB Centro Valdybai, bendradarbiaujant su kitomis tą darbą dirbančiomis institucijomis bei organizacijomis, rūpintis, kad laisvės kovos darbas būtų veiksmingas ir derinamas lietuviško solidarumo dvasia. Atsižvelgdama į pastarojo laiko negalavimus laisvės kovos vadovavime, Lietuvių Bendruomenė siekia JAV lietuvių atstovavimo ko platesniu visuomeniniu pagrindu, paremtu nuoširdžiu tarpusavio bendradarbiavimu."

Kaip matome, konkrečių siūlymų Bendruomenes pasisakyme nėra. Esamomis aplinkybėmis Bendruomenė tegalėjo pasisakyti už aktyvumą, iniciatyvą, bendradarbiavimą, klausimo studijavimą.

Pinigai
Blaivūs buvo balsai tų LB Tarybos narių, kurie sakė, kad gyvenime stiprūs tėra tie, kurie turi pinigu.
Todėl gerai darys Centro Valdyba, kreipdama dėmesį į tautinio solidarumo įnašų rinkimą.
Bet to permaža. Todėl Taryboj buvo kelta mintis, kad ir kitos Bendruomenės susirenkamos pajamos eitų jos tikslams bei uždaviniams. Bendruomenė, atiduodama savo pinigus kitiems, pati save silpnina ir skriaudžia. Todėl metas baigti su šios rūšies "labdarybe", juo labiau, kad Bendruomenei už tai net paprasčiausio dėkingumo neparodoma.

Pagaliau atsiranda naujas pinigų šaltinis — tai Lietuvių Fondas, kurį Bendruomenė pasitinka labai šiltu jausmu: "Nenorime švaistytis iškilmingais žodžiais, bet negalime taip pat susilaikyti nepriminę ir nepabrėžę jo reikšmės. Vaizduokimės, kad fondas kasmet mums duoda po penkis, po dešimt, po penkiasdešimt tūkstančių dolerių ir kad ši versmė yra pastovi, nuolatinė, nesenkanti! Ar reikia tad aiškinti, kokiu gajumu pakiltų visas mūsų švietimo, mokslo ir kultūros gyvenimas? Tuoj kita kalba prabiltų mūsų kūrėjas ir kūryba, tuoj kitoj padėty atsistotų mūsų likimas ir ateitis" (biul. Nr. 35).

"Lietuvių Fondo organizavimasis Amerikoje plaukia iš bendruomeninės minties sudaryti materialinį pastovų pagrindą lituanistiniam švietimui, kultūros gyvenimui, savitarpinei globai ir kt. tautiniams uždaviniams.

Dėl to Bendruomenė yra interesuota Lietuvių Fondo augimu bei tarpimu ir aktyviai dedasi į jo pri-gydymą lietuviškame mūsų gyvenime.
LB Centro Valdyba imasi akcijos Bendruomenės apylinkėms, apygardoms bei paskiriems asmenims į Lietuvių Fondą įjungti ir parengia taisykles Bendruomenei jame organizuotai atstovauti".
Kiti reikalai
LB Taryba taip pat svarstė ir sprendė eilę kitų aktualių mūsų gyvenimo reikalų, bet apie tai jau kita proga.
St. Barzdukas




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai