| |
|
|
|
LIETUVIŲ FONDO LAUKIA REIKŠMINGI DARBAI |
 |
 |
 |
|
Parašė Ben. Babrauskas
|
Keliolikos metų pakako mums stipriau atsiremti į naująją žemę ir taip pat apsigalvoti, kaip tas gyvenimas tiksliau panaudotinas lietuvių kultūrai įamžinti.
Niekad jokie išeiviai neturėjo tiek daug kultūros kūrėjų — rašytojų, menininkų, mokslininkų, kiek mes jų turime. Didelė mūsų tautinė nuodėmė būtų neišnaudoti savų kultūrinių pajėgų, kurios juk tam ir pasitraukė į laisvę, kad čia galėtų nevaržomi, pagal savo žinojimą, supratimą ar jautimą kurti bei perduoti savo žinias ateinančioms kartoms.
Idealu būtų, kad tie žmonės būtų išlaisvinti nuo 9-10 valandų darbo ir galėtų atsidėti vien kūrybai ar mokslui. Bet tai, žinoma, ten svajonė, graudi svajonė, kadangi įvyk-dytina, o ne įvykdoma. Tačiau liūdniausia yra tai, kad mūsų kūrėjai jų pačių kietai sutaupytu laiku, vakarais ar naktimis, sunkiomis sąlygomis šį tą, o iš tikrųjų palyginti labai daug sukuria ar parašo, tik nėra, kas jų tuos mokslo larbus ar kūrinius priima, t.y. išleidžia, tariant įamžina. Norėti, kad rašytojas ar mokslininkas, parašęs knygą,, pats ją savo lėšomis išleistų, būtų tiesiog įžūlu Tad ir prel. Mykolas Krupavičius, aktyviai dalyvavęs Lietuvių Fondo organizaciniuose posėdžiuose, viename iš jų tiksliai ir teis'.ngai pastebėjo, jog to fondo pajamų didžioji dalis pirmoje eilėje turės būt skiriama lietuviškai knygai.
Taigi Lietuvių Fondas turėjo ateiti ir ateina visų pirma padėti lietuviškai knygai ir jos kūrėjams, toliau lietuviškai mokyklai, aišku, ir kitoms mūsų kultūros sritims. Jis į-steigtas dar nepavėluotai, bet jau pačiu reikalingiausiu metu. Viena, šiuo metu pajėgiausia yra toji mūsų vidurinė karta, kuri pati mažiau ar daugiau patyrusi Lietuvos makalą ir jos kultūrą, vertindama mūsų raipe esančius lietuvius kūrėjus, spontaniškai ėmėsi iniciatyvos sukurti neišsenkantį šaltinį kultūrininkų darbams remti. Antra, jei būtų dar ilgiau laukta arba jei ilgiau užtruktų efektyvių to fondo sumų sutelk'mas, gali nebelikti remtinų darbų, kadangi gamtos įstatymas kasmet, kartais taip nelauktai, pasiima dalį tų, kurių vietos prie rašomojo stalo niekas nebeužims.
Daug daug vakarų teko palikti atverstą knygą ar raštą ir eiti posėdžiauti su tais kultūros rėmimo entuziastais, kurie, be abejonės, stokodami laiko, valandų valandas praleisdavo, jieškodami tikslesnio žodžio ar minties norimai idėjai užfiksuoti. Vargu ar yra buvusi kita tokia organizacija, kur taip nuoširdžiai ir su tokiu bendru lietuvišku sutarimu būtų kurti jos pagrindai, svarstytos į-vairios galimybės, galinčios kilti ciėl to ar kito įstatų žodžio. Mano įsitikinimu, tokiame kultūros rėmėjų sambūryje atsisakyti dalyvauti kultūrininkui būtų neleistinas jų įžeidimas ir net pačios kultūros pasmerkimas.
Ir taip perėjus per visus Lietuvių Fondo organizacinius posėdžius, kone automatiškai teko su kitais vienuolika narių sudaryti pirmają Lietuvių Fondo Tarybą, kuri pasirašė pareiškimą Illinois valstybės atitinkamai įstaigai, prašydama įregistruoti ir patvirtinti Lietuvių Fondą ir jo įstatus. Lietuvių Fondas, kaip nepelno organizacija, kuriai skirtos aukos atleidžiamos nuo mokesčio mokėjimo, patvirtintas 1962 III.14 d akto Nr. 17755. Lietuvių Fondo Tarybą pirmiesiems metams sudaro šie nariai: Benys Babrauskas, Stasys Barzdukas, Teodoras Blinstrubas, dr. Gediminas Balukas, Zigmas Dailidka, dr. Ferdinandas Kaunas, Antanas Kareiva, dr. Balys Poškus, dr. Antanas Razma, Alicija Rūgytė, Vincas Šmulkštys, Jonas švedas. Pirmininkauja A. Razma, man tenka sekretoriauti.
Jeigu svarstant įstatus buvo numatytos keisčiausios galimybės lr jos vispusiškai išdiskutuotos (pvz. kas bus, jei pirmininkas per 3 mėnesius nesušauks posėdžio, jei Skirstymo komisijos balsai pasidalys pusiau ir neras bendro sprendimo, jei atsiras stambių aukotojų, kurie, turėdami daug balsų, galės pakreipti fondą negeistina linkme ir tt. ir tt.), tai pačioje praktinėje veikloje pasirodė toks nuoširdus visų sutarimas, kad nė karto niekam neatėjo į galvą jokia įstatų raidė ir niekam neatėjo mintis pasidairyti, kad šalia frontininko sėdi kr. demokratas, šalia tautininko liaudininkas ir pan. Lietuvių Fondas tuo būdu yra bendrinės organizacijos pavyzdys. Ir tol verčia manyti, jog visuomenė nedelsdama ir nesvyruodama drąsiai rems ir ugdys Lietuvių Fondą.
Liepos mėn. pradžioje, šiuos žodžius berašant, LF kapitalas jau pasiekė $40,000. Pinigai siunčiami vienam iš kurių bankų: Lithuanlan Foundation Nr. 89463 Standard Federal Savings and Loan Ass'n, 4192 Archer Ave., Chicago 32, 111. A11 Lithuanian Foundation No. 17192 st.
Anthony Savings and Loan Ass'n., 1447 So. 49 Court, Cicero 50, 111. Jau sudaryta Investavimo komisija, kuri rūpinasi saugiau ir pelningiau investuoti kapitalą. Pats kapitalas, kaip žinoma, neliečiamas; kasmet bus naudojamas tik jo duodamas pelnas, šių metų pabaigoje to pelno laukiama apie $1,500, ir jam paskirstyti jau sudaryta komisija. Tarybos nariai dirba be atlyginimo, tačiau administracinių išlaidų, ypač organizuojant lėšų telkimo vajų, aišku, susidaro.
LF Valdyba stengiasi žinomais adresais išsiuntinėti' laiškus, kviečiančius siųsti aukas L. Fondui, čia laukiama talkos LB apylinkių valdybų, kurioms gerai žinomi toje apylinkėje gyveną geros valios lietuviai. Nemaža apylinkių ne tik užmezgė asmeninius kontaktus su galimais aukotojais, bet ir pačios pasižadėjo į-nešti po tūkstantinę. Kiekvienas asmuo ar organizacija, paaukojusi L. Fondui $100, tampa LF nariu ir turi vieną balsą metiniame LF susirinkime, kuris sprendžia LF reikalus, renka LF Tarybą ir kt. Tas, kuris paaukojo $1000, aišku, turi 10 balsų ir tt. Narys, negalįs pats susirinkime dalyvauti, parašo įgaliojimą asmeniui, galinčiam nuvykti.
LF Taryba sudarė LF Valdybą administraciniams reikalams vykdyti: pirm. Teodoras Blinstrubas, vice-pirm. dail. Antanas Rūkštelė, sekr. Jonas Vaičakonis, iždin. dr. jur. Vladas Šimaitis, Stasys Rauckinas — narys informacijai. Lietuvių Fondo adresas: Lietuvių Fondas, 7343 So. Albany Ave., Chicago 29, Illinois. Valdyba stengiasi užmegzti ryšius ne tik su LB padaliniais, bet ir su kitomis organizacijomis (Liet. gydytojų s-ga, Liet. inžinierių s-ga, Liet. teisininkų s-ga ir pan.), kurios tiek organizacijos vardu, tiek ypač ragin-damos savo narius, galėtų žymiai padidinti L. Fondo kasą.
Lietuvių švietimo, mokslo, kultūros rėmimas, skatinimas bei ugdymas ir eventualus parėmimas bei globa didžiai nusipelnusių lietuvių mokslininkų ar kultūrininkų yra didelės reikšmės dalykas. Tam reikalui yra sukurtas Lietuvių Fondas, ir visą mūsų tautinė priedermė yra jį remti ir kaip galima greičiau išugdyti ligi mūsų svajojamo milijono.
Ben. Babrauskas
PATAISYMAS
Aidų Nr. 7, skirtame Maironiui, p. 311 paveiksle antras iš kairės yra P. Galaunė, o ne K. Binkis.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
