Parašė BENEDIKTAS RUTKŪNAS
|
1. SPINDULIAI
Saulė, pašokusi basa, — su aukso tvyskančio kasa, — bėga pievų rasa.
Ir kiekvienoj gėlėj, ir širdyse giliai — spinduliai, spinduliai!
2. STAKLĖS
Augšty, toly, — mylių plote, — kiek tik apmatai — vaivos juostomis iškloti gijų apmatai.
Žydriu muštos, saulės staklės audžiasi antai! Žmogau — dulke, žmogau — aklas, jei jų nematai.
3. PASAULIO SLĖNY
Kai pametu kelią, ir saulė užblėsta širdy — mane,lyg vaikelį, Tu, Kristau, per žemę vedi!
Lyg tėvas,lyg brolis, — šalia Tu eini, kai rankau karolius pasaulio slėny
|