Parašė WILLIAM SHAKESPEARE
|
SEPTYNI ŽMOGAUS AMŽIAI
Pasaulis — tai scena. Ir mes visi — tik aktoriai šioje scenoj. Paskirta: čia [žengt, o čia išnykt. Ir kiekvienam vaidinti eilę rolių. Veiksmai — septyni amžiai. — Kūdikėlis, Pirmiausia, kurs kažką veblena Ir seilėja ant auklės rankų. — Mokins Zirzeklis. Rytą nušveistas snukutis, O patsai su kuprinaite į mokyklą Vos pašliaužia, lyg sraigė. — Štai, meilužis: Kaip krosnis dūsauja ir kepa balades Skausmingas apie antakius gražiausios. Tada — karys: ūsuotas, tartum tigras, Keiksmų keisčiausių pilnas ir ūmus; Garbės ištroškęs, susigrumti greitas. Jam šlovė burbulo užvis brangesnė — Patrankos vamzdy jis dar kunkuliuos.
Paskum — teisėjas: apvalus pilvukas, Viščiuko gero prikimštas, o žvilgsnis — Nuožmus. Su savo barzdžiuke rimta Jis beria išmintis žilos senovės Ir pavyzdžius naujausius. Taip jisai Vaidina rolę. O jau šeštas amžius — Sukempęs seneliokas, su šlepetėm, Su akiniais ant nosies ir apdribęs. Naujų dienų rūbelis — per platus Pasaulis jo sudžiūvusiom šlaunim. Ir balsas — vakar vyriškas, galingas — Prie vaiko dūdos vėl sugrįžta: unkščia Ir švokščia pro dantis . . . Ir pagaliau, Štai, paskutinis veiksmas, kurs užbaigia Šią įvykiais tokią turtingą dramą: Antroji kūdikystė. Užmarštis. Nei skonio, nei akių, dantų . . . ničnieko.
Iš "As you Like it" Vertė J. Blekaitis |