Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILININKO VALEŠKOS DAILĖS STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Daunys   


Lietuviu bažnytinio meno kelias Lietuvoje ir Amerikoje

Lietuvių bažnytinio meno puoselėjimas nepriklausomoje Lietuvoje ir Jungt. Amerikos Valstybėse glaudžiai susijęs su dail. Adolfo Valeš-kos vardu. Tapytojas Valeška bažnytiniu menu pradėjo domėtis ir jį rinkti dar pirmame laisvės dešimtmetyje, siekdamas bažnytinio meno kūrinius sutelkti ir išsaugoti. Atvykęs į JAV, 1951 m. Čikagoje įsteigė dailės studiją, kuri per 13 veiklos metų atnaujino ir išpuošė daugelį katalikų bažnyčių ir kitų religijų maldos namų Čikagoje ir kitose JAV vietose, šį pavasarį Valeškos dailės studija persikėlė į savas erdvesnes patalpas Čikagos miesto centre.


Lietuvos bažnyčiose vitražų, mozaikos ir keramikos darbų nedaug tebuvo. Stilingosios Vilniaus barokinės bažnyčios reikalavo daugiau šviesos skulptūrinėms formoms išryškinti, gi vitražinės puošmenos būtų jas pri-temdžiusios. Pavienių lietuvių dailininkų negausi kūryba bažnytinio meno srityje pradėjo reikštis tik nepriklausomybę atgavus. Dailininkų tarpe vyravo iš svetur atkeliavęs įsitikinimas, jog bažnytinis menas varžo dailininko laisvę, ir dirbti bažnytinio meno srityje buvo nepopuliaru. Matydamas apleistus bažnytinio meno barus, dail. A. Valeška pradėjo bažnytinio meno kūrinius rinkti, o 1928 m. Kaune įsteigė ir bažnytinio meno studiją, kurios pirmasis darbas buvo Saločių bažnyčios remontas ir išpuošimas. Bažnytinio meno likimu ir ateitimi susidomėjo Katalikų Veikimo Centras. Prie jo iš dailininkų suorganizuotas šv. Luko cechas ir jo meistru pakviestas dail. A. Valeška. 1930 m., Maironiui pirmininkaujant, sudarytas komitetas bažnytinio meno parodai rengti. Valeška pakviestas jos organizatorium. Taip buvo 1930 m. surengta pirmoji bažnytinio meno paroda buvusiuose Seimo rūmuose.

Maironis paroda susižavėjo ir į savo testamentą įrašė žodžius, raginančius pastatyti bažnytinio meno muziejų. Maironio svajonė išsipildė: 1935 m. Kauno kunigų seminarijos žemėje pastatytas namas ir jame įkurtas bažnytinio meno muziejus. Muziejaus direktorium pakviestas dail. A. Valeška.

Vilnių Lietuvai atgavus, nutarta bažnytinio meno muziejų perkelti į sostinę. Valeška prie šv. Onos bažnyčios suranda muziejui tinkamas patalpas ir dalis eksponatų perkeliama į Vilnių. Prasidėjusi sovietinė okupacija užsimojimus sutrukdo. Komunistinis režimas bažnytinio meno muziejaus negali pakęsti ir jo vieton organizuoja antireliginį muziejų. Tokia trumpa bažnytinio meno nepriklausomoje Lietuvoje pradžia, pastangos, siekimai ir su laisvės netekimu skaudi pabaiga.


Dail. A. Valeška su bendradarbiais dekoruojant Saločių bažnyčią (1929 m.)

Tačiau lietuvių bažnytinio meno tradicija tęsiama toliau Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Lietuvos bažnytinio meno muziejaus organizatorius ir direktorius A. Valeška, tik atvykęs į šį kraštą, jau 1951 m. Čikagoje įsteigia bažnytinio meno studiją, vykdydamas vitražų, mozaikos, keramikos, freskos, marmuro ir kitus dekoravimo darbus. Pagrindinis šios studijos siekimas yra geras darbas ir augštas meninis lygis. Šie principai įgalino studiją įsipilietinti ir susilaukti pripažinimo visoje Amerikoje. 1961 m. gautas kvietimas net iš tolimosios Pietų Korėjos.

Pirmieji studijos žingsniai nebuvo lengvi. Stigo kapitalo, pripažinimo, pasitikėjimo. Jau miręs kun. Anicetas Linkus pirmasis suprato lietuviškojo bažnytinio meno svarbą, pakviesdamas dail. Valeškos studiją atnaujinti ir išpuošti šv. Kryžiaus bažnyčią Čikagoje. Šv. Filomenos (Čikagoje) bažnyčios vadovybė pagrindiniam jos pertvarkymui paskyrė apie 500,000 dolerių ir darbą atlikti pavedė Valeškos dailės studijai. Darbas truko virš metų. Dabar šv. Filomenos bažnyčia laikoma viena iš rinktinių meninių objektų Čikagoje.

Valeškos dailės studijos bendradarbių ir talkininkų tarpe randame pažįstamus dailininkus: a. a. Paulių Augių, Juozą Bakį, Jurgį Daugvilą, Vytautą Igną, Bronę Jameikienę, Dalią Juknevičiūtę - Mackuvienę, Vytautą Kašubą, Adą Korsakaitę - Sutkuvienę, Algirdą Kurauską, Anelę Pagalytę - Johnson, Viktorą Petravičių, Jurgį Šapkų, Romą Viesulą.
Daugumas darbų vykdoma amerikiečių parapijoms. Iš lietuviškųjų parapijų užsakymų skaičius nedidelis. Mūsuose dar neišnykusi pagunda pasitikėti ne savaisiais, bet kitataučiais ir dažniausiai dargi amatininkais. Taip lietuvių statytos šventovės lieka be lietuvių bažnytinio meno dvasios, kai lietuvių bažnytinio meno pėdsakai susilaukia įvertinimo kitataučių bažnyčiose ir maldų namuose.

Valeškos dailės studija ne tik atlieka užsakytus darbus, bet ir reprezentuoja lietuvius kitataučių tarpe: ją, kaip pavyzdinę   studiją,   nuolat lanko meno akademijos, Čikagos meno instituto studentų ir įvairių organizacijų ekskursijos. Iš meno atstovų Čikagoj miesto savivaldybės sudaryta meno komisija geriausiems religinio meno ir architektūros darbams Čikagos apylinkėje atrinkti, 18 tūkstančių pristatytų pastatų — pripažino 63, iš kurių 2 yra atlikti dailininko Valeškos dailės studijos.

Studija su savo darbais dalyvauja įvairiose parodose. 1961 m. tarptautinėje parodoje Čikagoje įrengė savo paviljoną, kuris buvo vienintelis bažnytinio meno pavilijonas toje parodoje. Šv. Marijos vardo kolegija, jau per 100 metų veikianti Notre Dame, Indianoje, šių metų vasario mėn. pakvietė Valeškos dailės studiją jos galerijose surengti bažnytinio ir religinio meno parodą ruošto religinės dramos festivalio proga. Paroda susilaukė dėmesio ir įvertinimo i- rengėjų buvo pratęsta. Parodą stebėjo per 6000 lankytojų, o kolegijos vadovybė dail. Valeška pakvietė suruošti dar platesnio masto bažnytinio ir religinio meno parodą kitais metais.

Lietuviškos spaudos draudimo metu lietuviški laikraščiai ir knygos Amerikoje tęsė tradiciją ir kėlė protestą. Istorija pasikartojo, nors ir kita forma. Dabar daugumas bažnyčių tėvynėje uždarytos, jos paverstos sandėliais ir šokių salėmis, o religinis menas išguitas iš viešojo gyvenimo. Lietuviško religinio meno tradiciją dabar Amerikoje tęsia lietuvis dailininkas.
Stasys Daunys

Dail. A. Valeška su Faustu Kirša savo dailės studijoje Kaune (apie 1933-34 m.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai