Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠV. ANTANO GIMNAZIJA KENNEBUNKPORTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Pranciškonų šv. Antano gimnazija Kennebunkporte šį pavasarį išleido jau penktą abiturientų būrį. Jis nemažas — 14 jaunuolių — visų gausiausias mokyklos gyvenime.

šiam įvykiui atminti atspausdintas informacinis leidinys Antonianum. Tai graži dovana patiems abiturientams gimnazijai prisiminti ir sykiu informacijos pluoštas visuomenei.

Leidinyje gausu nuotraukų iš mokinių bei mokytojų veikimo. Jame atžymėta kiekvienas svarbesnis įvykis. Užtenka perversti puslapius, ir susidarys įspūdingas mokyklos patalpų ir auklėjimo eigos vaizdas. Sakysime, kuri gimnazija net laisvoje Lietuvoje turėjo panašią salę žaidimams bei sambūriams, kokią turi pranciškonų Kennebunkporte? Arba kurioje gimnazijoje buvo rinktiniausių lietuvių dailininkų paveikslų kolekcija, kokia yra tenai ? Tai suteikia šiai auklėjimo įstaigai tam tikro orumo, dvasinės platumos ir iškilumo. Biblioteka taipgi turtinga. Joje rasi visas tremtyje išleistas lietuviškas knygas, neminint kitom kalbom sutelktųjų.


Aplinka taipgi išsiskirianti iš kitų vietovių savo pajūriu, pušynais, upe ir originaliais paminklais: Liurdu, Kryžiaus Keliais, koplytstulpiu, kurie sukurti lietuvių menininkų. Prie gimnazijos esančio vienuolyno koplyčia taip pat žėri lietuvių dailininkų vitražais. Kiekviena klasė turi savo globėjo atvaizdą, sukurtą lietuvio dailininko. Tokia aplinka turi palikti lietuviškumo žymes jaunuolio sieloje. To ir siekiama, siunčiant vaikus j savas mokyklas.

Leidinyje praskleistas ir pačių mokinių pasaulis. Kūno mankštai teikiama prideranti vieta — veikia sportininkų būrelis "Nevėžis", kuris eina lenktynių su žymiomis Amerikos mokyklomis ir jas pralenkia. Mokiniams teikiamos visos sportui reikalingos sąlygos ir priemonės. Dvasiai lavinti veikia organizacijos, kuriuose jaunuoliai bando pasireikšti pagal savo polinkius. Organizuoti mokiniai sugeba atlikti religinius bei tautinius minėjimus, suruošia vaidinimus ir šiaip pasirodymus tinkamomis progomis. Ypatingai daug dėmesio kreipiama į muzikinį lavinimą. Yra geras mokinių choras ir net skudučių ansamblis. Vykstama koncertuoti net j didesnes lietuvių bendruomenes.

Ir šį pavasarį, birželio 6 d., mokinių choras ypatingai jaudinančiai giedojo koplyčioje, baigiant mokslo metus. Ta proga ten suvažiavo mokinių tėvai, giminės ir nemažas būrys kitų svečių. Mišias aukojo provincijolas -rektorius T. Jurgis Gailiušis, O.P.M. Išleistuvių valandai pritaikytą pamokslą pasakė T. Leonardas Andrie-kus. Po mišių sugiedota padėkos himnas Te Deum laudamus.

Antroji iškilmių dalis buvo gimnazijos salėje, pastatytoje praėjusiais metais, čia provincijolas - rektorius pasakė kalbą, džiaugdamasis penktosios laidos mokinių pažanga ir elgesiu. Tuojau buvo įteikti mokslo baigimo pažymėjimai, dovanos ir medaliai. Auksiniai medaliai teko Jonui Šipai-lai iš Rochesterio ir Kęstučiui Mačiu-laičiui iš Čikagos. Išdalinus pažymėjimus, abiturientams prasmingą žodį tarė Ateitininkų Federacijos vadas dr. Juozas Girnius. Jis vaizdžiai iškėlė lietuvio studento uždavinius Amerikos universitetuose, paliesdamas ir ten laukiančius pavojus. Baigusiųjų gimnaziją mokinių tėvų vardu kalbėjo Z. Gavelis iš Bostono ir Ed. Dani-liūnas iš Kanados. Padainavus partizaninių dainų ir pagrojus skudučiais, išleistuvės baigėsi vaišėmis. Mokinių, mokytojų ir svečių nuotaika buvo pakili. Visi reiškė džiaugsmą, kad tokia mokykla gyvuoja tremtyje. Džiaugėsi ir patys pranciškonai, gal visų labiausiai gimnazijos kūrėjas ir jos ilgametis rektorius prov. T. Jurgis Gailiušis.

Jis čia įdėjo visą savo dešimties metų rūpestį.
Bet šalia to džiaugsmo pranciškonų pastangas gaubia ir liūdesio šešėlis. Per aštuonerius metus dar nesusitelkė lauktas mokinių skaičius. Dar tebėra laisvų vietų klasėse ir bendrabutyje. Kol nėra 100 ar bent 80 mokinių, tol gimnazija neturi užtikrintos ateities. Šiuo metu dėl nedidelio mokinių būrelio reikia išlaikyti erdvius pastatus ir gausų mokytojų personalą. Tai neįmanoma be žymių nuostolių.

Atvykus iš tremties, tokia gimnazija jaunimui auklėti su privaloma lietuvių kalba atrodė tolimas idealas, šiandien, kai tas idealas jau realizuotas — pasigendama lietuvių mokinių. Vienas iš pranciškonų kunigų apskritus metus važinėja po lietuvių mokyklas ir šeimas, rankiodamas šv. Antano gimnazijai prieauglį. Vaisiai gi iki šiol pasirodė kuklūs, šia mokykla buvo norėta pasitarnauti visiems JAV lietuviams. Statant gimnaziją Kennebunkporte galvota, jog Amerikos plačiame kontinente nėra tokio miesto, kuris būtų visiems arti. Tikėta, kad mokinių siuntimas į panašią auklėjimo įstaigą remsis ne kokiu artumu, o lietuvių tėvų troškimu išauklėti savo vaikus krikščioniškoje - tautiškoje dvasioje. Tuo dar ir šiandien tebetikima.
Tokioje padėtyje, V-tos abiturientų laidos iškilmėje labai guodžiantys buvo lietuvių tėvų vardu Z. Gavelio tarti žodžiai:
"Ši diena verta didelio dėmesio ne vien tėvų, kurių vaikai baigė ar dar baigs šią gimanziją, bet visos plačiosios lietuvių visuomenės, visų lietuviškų organizacijų, jų vadovų ir veiksnių, kurie laiko save atstovaujančiais kultūrinius, mokslinius, bei politinius lietuvių siekimus.

'"Siekiant Lietuvai laisvės, pagrindiniu ir sunkiausiu uždaviniu laikytina perteikimas priaugančiai jaunajai kartai meilės Lietuvai, lietuviškai kultūrai, jos kalbai ir papročiams.

"Daug ir tinkamų pastangų reikalinga uždegti jaunose širdyse kovingus patriotinius jausmus. Ligšiolinių pastangų rezultatai nėra labai džiuginantys. Pozityviausias reiškinys yra tėvų pranciškonų lietuviškos gimnazijos įsteigimas. Tėvai pranciškonai giliausiai šį uždavinį suprato ir jį vykdo."

Jaunimo auklėjimo lietuviškoje dvasioje uždavinys, aišku, gula ant visų. Ši gimnazija statyta nesigailint nei vargo, nei aukos, nei išteklių. Laukiama, kad tai giliau suprastų lietuviai tėvai ir iš visur čia siųstų savo vaikus. Nepamirškime vieno — ši gimnazija statyta lietuvių jaunimui.
L. A.

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai