Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas

M i r t y s . 1964 gruodžio 3 pavergtojoj Lietuvoj mirė Aleksandras Kupstas, ilgalaikis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, daugiausia vaidinęs charakterinius vaidmenis.

1964 gruodžio 16 Niujorke mirė prof. Steponas Kairys, žr. atskirai šiame pat numeryje.

1964 gruodžio 18 pavergtojoj Lietuvoj Kaune mirė prof. prel. Pranas Kuraitis, vienas iš pagrindinių lietuvių filosofų, ilgametis teologijos - filosofijos fakulteto dekanas, vienas iš ateitininkijos kūrėjų ir ilgametis Ateitininkų Federacijos dvasios vadas, jaunosios katalikų akademikų kartos ugdytojas ir globėjas. Jo gyvenimą, asmenybę ir darbu įvertinsime vėliau atskiru straipsniu.


1984 gruodžio 28 Čikagoje automašinos katastrofoje žuvo "Margučio" žurnalo redaktorius poetas Algimantas Mackus. Nespėjęs pilnai sulaukti ne 32 metų (buvo gimęs 1932 vasario 11 d.), A. Mackus savo eilėraščių rinkiniais "Jo yra žemė" (1959) ir "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" (1932) buvo iškilęs pagrindiniu jaunosios poetų kartos atstovu. Taip pat A. Mackus buvo daug nusipelnęs savo redaguoto "Margučio" išugdymu į aktualų kultūros žurnalą. A. Mackus rūpinosi ir Santaros - šviesos Federacijos leidžiamomis knygomis. Pagerbti jo atminimui draugai įkūrė Algimanto  Mackaus  Vardo   Knygų Leidimo Fondą. Plačiau apie poetą A. Mackų bus vėliau. — Drauge su A. Mackumi žuvo ir Lilija Vanagaitiene - žilvitytė, "Margučio žurnalo leidėja ir "Margučio" radijo programos vedėja.

1965 sausio 5 Niujorke mirė architektas Vladas švipas. Gimė 1900 lapkričio 10 Palėvenių k., Pušaloto vis., Panevėžio aps., 1920 m. baigė Panevėžio gimnaziją, architektūros Gildijas baigė Vokietijoje (1928) ir nuo 1929 m. dirbo žemės ūkio Rūmų statybos skyriuje (vedėjas nuo 1932 m.). Laikinojoj vyriausybėj 1941 m. buvo komunalinio ūkio viceministras. Sudarė daug projektų ūkio sodyboms ir išspausdino eilę leidinių. Visuomeniškai reiškėsi inžinieriuose, valstiečiuose liaudininkuose ir kt.

S u ka k ty s . 1964 lapkričio 16 teisininkas ir filosofas prof. Vladas Stanka (anksčiau Vladimiras Stankevičius) sulaukė 80 amžiaus metų. Kadangi jubiliatas šiuo metu uždarai gyvesa, tai ir ši sukaktis nebuvo pastebėta, kol pavėluotai priminė Eltos biuletenis. Iš tikrųjų prof. V. Stanka vertas nuoširdaus dėmesio kaip vienas didžiųjų intelektualų, kuriuos savo tarpe turime. Gimęs Biržuose iš smulkiųjų bajorų šeimos, vidurinį mokslą ėjo Rygoje ir Petrapilyje. 1908 m. baigęs teisės studijas, buvo paliktas ruoštis profesūrai, habilitavosi ir 1914 metais buvo patvirtintas baudžiamosios teisės privatdocentu. Prasidėjus pasaul. karui, stojo į karo mokyklą ir ją baigęs tarnavo karo inžinieriumi, Petrapilio karo inžinerijos mokykloje dėstė fortifikaciją. 1917 m. buvo karo ministro Kerenskio kabineto viršininkas ir laikinosios vyriausybės komisaras fronte. Prasidėjus bolševikų spalio mėn. perversmui, jis stojo karo mokyklos mokinių priešakin perversmui ginkluotai pasipriešinti. Pasisekus iš bolševikų ištrūkti (1919 m.), ketverius metus išgyveno Berlyne. 1923 m. grįžo Lietuvon, kur dėstė baudžiamąją teisę Kauno ir vėliau Vilniaus univ. Drauge buvo garsus advokatas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo vienas iš Pabaltijo universiteto steigėjų, lietuvių skyriaus rektorius ir 1948-49 m. universiteto prezidentas. Nuo 1949 m. dirba Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Yra paskelbęs eilę veikalų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Savo veikaluose skelbia kūrybos ir darnos "džiaugsmo filosofiją". Daug dėmesio yra kreipęs budizmui, kurio esmę jis mato karaliaus Asokos ediktų humanizme, o ne nirvanos doktrinoje.

Gruodžio 5 Niujorko vyrų oktetas surengė savo vadovo muziko Alekso Mrozinsko 50 amžiaus metų sukakties pagerbtuves. A. Mrozinskas gimė 1914 rugpiūčio 7 Šiauliuose, 1940 m. baigė Kauno konservatoriją. Lietuvoje 1935-44 buvo Kauno radijofono akompanuotojas koncertmeisteris. 1949 atvyko į JAV ir nuo to laiko Brukline turi pianino studiją. Yra sukūręs dainų oktetams, kvartetams ir chorams.

Gruodžio 29 sukako 85 amžiaus metai ministrui Broniui Kazimierui Balučiui. Gimęs 1879 gruodžio 29 Seirijuose, baigė mokytojų seminariją ir vėliau matininkų mokyklą. Rusų-japonų karo metu 1905 m. atvyko į JAV ir čia išbuvo iki 1919 m. Čikagos Kent College of Law įsigijo teisių magistro laipsnį. Veikfiai reiškėsi Amerikos lietuvių veikloje ir spaudoje. 1908-10 m. pirmininkavo Tėvynės Mylėtojų Draugijai, kuri tuo metu išleido V. Kudirkos raštus (1910). Nuo 1912 m. redagavo "Lietuvą" ir dalyvavo to meto JAV lietuvių veikloje už nepriklausomą Lietuvą. 1920 m. buvo pakviestas dirbti į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kur ėjo atsakingas pareigas (departamentų direktorius ir nuo 1927 balandžio mėn. ministerijos generalinis sekretorius) ir atstovavo Lietuvai įvairiose derybose (tarp kitų ir Suvalkų derybose su Lenkija). Nepaprastasis pasiuntinys ir į-galiotas ministras nuo 1928 Vašingtone ir nuo 1934 m. Londone. Jis tebeatstovauja Lietuvai Londone ir ligi šiolei.

Tėviškes žiburiai atšventė 15 metų sukaktį nuo pirmojo numerio (1949.xn.24). Ligi savo mirties (1961 III.9) šį Toronto savaitraštį redagavo dr. A. Šapoka (nuo 1954 talkino ir kun. dr. Pr. Gaida). Mirus pirmajam redaktoriui, darbo naštą perėmė kun. dr. Pr. Gaida (jam taikina pedagogas A. Rinkūnas). "Tėviškės žiburiai" yra įdomūs ne tik patiems Kanados lietuviams, bet ir visiems, nes savaitraštis sumaniai ir gyvai redaguojamas, sutelkęs bendradarbių ir iš kitų kraštų, pasižymi vertingais vedamaisiais ir dideliu dėmesiu gyvosios lietuvybės rūpesčiams — kultūrinėms, jaunimo, šeimos ir kt. problemoms.
Nidos knygų klubas, lietuviška knygų leidykla Londone, paminėjo savo 10 metų veiklos sukaktį. Per tą laiką išleista 50 knygų, daugiausia beletristikos leidinių.

Religinis    gyvenimas.
Lapkričio 15 Vatikane įteiktas pop. Povilui VI adresuotas raštas, kuriuo išdėstyta Bažnyčios padėtis Lietuvoje ir prašoma šv. Tėvo dėmesio ir paramos Lietuvos tikintiesiems. Raštas pasirašytas Kunigų Vienybės, ARLK Federacijos, LRK Susivienijimo Amerikoje, Ateitininkų Federacijos, Lietuvos Vyčių ir Katalikių Moterų Sąjungos vardu. Gruodžio 29 Kunigų Vienybės pirm. prel. Pr. Juras gavo per JAV apaštališkąjį delegatą E. Vagnozzi atsakymą, kad "šventasis Sostas nesirengia sumažinti savo pastangų padėti Lietuvos katalikams jų kovoje dėl religinės laisvės", nors ir tektų "suprasti, kad galimybės ir progos, įmanomos šventajam Sostui, nėra neribotos". Antrasis šio rašto egzempliorius dar buvo įteiktas Vatikano susirinkimo prezidiumui. Tuo pačiu reikalu platesnį memorandumą (Pro memoria) lapkričio 12 asmeniškai pop. Povilui VI įteikė ir vyskupas V. Brizgys. šį memorandumą jis taip pat išsiuntinėjo Vatikano susirinkimo dalyviams, diplomatams ir spaudos atstovams.
Marijonų vienuolijos vicegenerolas kun. dr. Pr. Brazys nominuotas vyskupu. Apie nominuotąjį vyskupą plačiau žr. atskirai.
Kun. Stasio Ylos parengtas maldynas "Tikiu Dievą" išėjo iš spaudos gruodžio mėn. ir buvo viešumai pristatytas Čikagoje gruodžio 6 "Draugo" redakcijos patalpose surengtoje religinės minties kultūrinėje popietėje. Apie maldyną kalbėjo kun. V. Bagdanavičius, MIC (kalba išspausdinta "Drauge" 1964.XII.12).

Dailės parodos. — Čikagoje Čiurlionio galerijoje gruodžio 5-12 vyko Ritos Žukaitės tapybos paroda, kurioj buvo išstatyti 25 aliejaus darbai. Anksčiau (XI 21-29) ten oat vyko Algimanto Kezio, S.J., foto paroda (nuotraukos iš Pasaulinės Niujorko parodos). "Draugo" redakcijos patalpose nuo gruodžio 6 vyko Giedrės žumbakienės tapybos ir emalio paroda (25 darbai). — Brukline lapkričio 26-29 savo tapybos darbus ir kilimue rodė A. Tamošaitienė, o gruodžio pirmąjį savaitgalį J. Bagdonas buvo surengęs savo tapybos darbų parodą. — Clevelande XI 22 - XII 19 vyko R. Viesulo grafikos paroda.

Rašytojuose. - 1964 gruodžio 5 Filadelfijoje paminėtas V. Krėvės mirties dešimtmetis. Apie V. Krėvę kalbėjo prof. J. Puzinas, prof. A. Sennas, dr. V. Maciūnas ir dr. K. Ostrauskas. Aktorius J. Palubinskas paskaitė iš V. Krėvės kūrybos.
1964 gruodžio 5 Los Angeles UC LA lituanistikos katedra surengė poezijos vakarą, kuriame savo poeziją skaitė poetas A. Mackus.
1964 gruodžio 27 Čikagoje paminėtas poeto V. Mačernio mirties dvidešimtmetis. Minėjimą surengė studentų ateitininkų meno draugija Šatrija. Paskaitą apie V. Mačernį skaitė K. Bradūnas, V. Mačernio kūrybą — aktoriai L. Barauskas ir K. Veselka.
"Draugo" romanui premijuoti jury komisija (prof. J. Brazaitis, P. Jurkus, N. Mazalaitė, Pr. Naujokaitis ir A. Samusis) 1965 sausio 2 premiją (1,000 dol.) paskyrė Albinui Baranauskui už romaną "J. ir J.". Tai keturioliktoji "Draugo" premija. A. Baranauskas anksčiau yra laimėjęs ir "Aidų" premiją už novelių rinkinį "Sniego platumos" (1956).
"Dirva" yra paskelbusi novelės konkursą. Premija — 250 dol. (mecenatas S. Kašelionis). Rankraščių įteikimo paskutinė data — 1965 kovo 31 d.

Muzikuose. — Solistė Aldona Stempužienė nuo lapkričio 18 vieši Europoje — Stuttgarte. Pagrindinis kelionės tikslas — įdainuoti lietuviškų dainų (tarp kitų D. Lapinsko ciklą "Mergaitės dalia") plokštelę. Ta pačia proga surengė eilę koncertų (Vasario 16 gimnazijoje, darbo kuopose, Pabaltiečių draugijos koncerte Reutlingene). Kalėdų metu lankėsi Romoje, kur gruodžio 26 Lietuvių kolegijoje surengė koncertą.
Dirigento Jeronimo Kačinsko vadovaujamas Melrose simfoninis orkestras 1964 gruodžio 6 Bostone BALFo surengtame koncerte išpillė M. K. Čiurlionio simfoninę poemą Miške ir po vieną K. V. Banaičio ir V. Ja-kubėno dainą (su solistu R. K. Jakučiu).
1964 gruodžio 11 Bostone Jordan Hali pradėtas devintasis  pabaltiečių koncertų sezonas (trys koncertai per metus po vieną atstovą iš kiekvienos tautybes). Soliste L. šukyte savo programoj turėjo ir lietuvių kompozitorių — V. Jakubėno ir K. V. Banaičio — kūrinių.
Jono Vaznelio dainų ir arijų plokštelę išleido J. Karvelis. Solisto rečitaliui akompanuoja Al. Kučiūnas.
"Dainavos" ansamblis išleido 11' lietuviškų giesmių (kalėdinių, velykinių ir kt.) plokštelę "Garbė Tau, Viešpatie". Plokštele skirta atminimui buvusio ansamblio vadovo a. a. Stepo Sodeikos, kuris mirė nebaigus visų giesmių įrekorduoti (paskutinę giesmę parengė Alg. Šimkus). Giesmes atlieka "Dainavos" ansamblis, solistai D. Stankaitytė, J. Vaznelis ir L. Sodeika, vargonai — M. Mondeikaitė.

Teatras. Gruodžio 26 Čikagoje atidarytas Arnoldo ir Gražinos (Parokaitės) Giedraičių dramos teatras, sujungtas su jau antrą sezoną veikiančia baleto mokykla (baleto mokytoja — G. Giedraitiene). Teatras atidarytas K. Ostrausko vieno veiksmo drama "Gyveno kartą senelis ir senele". Vaidino J. Kelečius, N. Martinaitytė ir R. Cinką. Naujasis teatras ryžtasi būti eksperimentinio avangardinio pobūdžio.
Nijole Martinaityte ir Jonas Kelečius "Dainavos" studijų savaitėje rugpiūčio mėn. suvaidino dvi vieno veiksmo dramas: Tennessee Williams "Kalbėk man kaip lietus" ir brolių Quintero "Saulėtą rytą". Tuos pačius dalykus pakartojo lapkričio mėn. gale per Lietuvių studentų sąjungos suvažiavimą Detroite. Dar įjungę į savo repertuarą anksčiau minėtą K. Ostrausko vienveiksmį, sausio 9 vaidino Clevelande ir sausio 16 Niujorke. Visur pagavo žiūrovus savo vaidybos lygiu.

Organizacijos. — Lituanistikos Instituto tikrieji nariai išsirinko trejiems metams savo prezidiumą, kurį sudaro dr. Jonas Balys — pirmininkas (pagal paties instituto terminologiją — prezidentas), dr. Al. Plateris — vicepirmininkas ir B, Sal-dukienė — sekretore.

V L I K o taryba lapkričio 29 išrinko trejiems metams valdybą, kuriai pirmininkauja V. Sidzikauskas, pasiėmęs ir tarptautinius reikalus. Kiti valdybos nariai: J. Audėnas (generalinis sekretorius ir informacijų reikalai), K. Bielinis (laisves kovų dokumentacija), Br. Bieliukas (protokolų sekretorius ir tarpgrupiniai santykiai), dr. K. J. Čeginskas (padėtis krašte), St. Lūšys (pirmininko pavaduotojas ir VLIKo ekspozitūros laisvajame pasaulyje) ir dr. Br. Ne-mickas (pirmininko pavaduotojas ir finansų reikalai bei Tautos Fondas).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai